„Santaka“ / Rumokų mokslininkai jau dairosi po laukus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-04-15 16:33

Dalinkitės:  


Kaip geriau įdirbti laukus, sulaikyti juose drėgmę tarėsi Rumokų bandymų stoties agrarinių mokslų daktarai (iš kairės) B.Petkevičienė, stoties direktoriaus pavaduotojas A.Marcinkevičius bei stoties direktorius J.Kaunas ir firmos „Strube-Diekmann“ atstovas A.Ražinskas (antras iš kairės).

Romo ČĖPLOS nuotr.


Rumokų mokslininkai jau dairosi po laukus

Algimantas GUDAITIS

Praeitą savaitę Rumokų bandymų stoties vadovai ir specialistai agrarinių mokslų daktarai stoties direktorius Juozas Kaunas, jo pavaduotojas Antanas Marcinkevičius, mokslinė bendradarbė Birutė Petkevičienė, palikę kabinetus, vaikščiojo po dirvas, dairėsi galulaukėse, tarėsi kokių darbų imtis pirmiausiai. Patikrinti vieną kitą gabalėlį dirvos mokslininkai pasikvietė ir naują švedišką „Valmet“ traktorių vairuojantį mechanizatorių Juozą Astrauską.

Bandymų stoties direktorius tvirtino, jog kol kas pavasaris vėluoja tik dieną kitą. Direktorius priminė, jog pernai balandžio 14 dieną jie jau sėjo pirmuosius cukrinių runkelių bandomuosius laukelius.

Direktoriaus pavaduotojas Antanas Marcinkevičius sakė, jog jei orai leis, tai pavasarinė sėja jų laukuose savaitę netruks.

Stočiai priklauso 150 ha žemės. Rudenį 62 ha apsėjo kviečiais. Pavasarį liko apsėti 30 ha cukrinių runkelių ir 45 ha miežių. Kad išlaikytų tinkamas sėjomainas, dar 13 ha apsėję dobilais. Gyvulių bandymų stotis nelaiko, tad dobilus parduoda stoties darbuotojams arba keičia į organines trąšas – mėšlą.

Agrarinių mokslų daktarė Birutė Petkevičienė paaiškino, kad šiemet rumokiečiai cukrinių runkelių auginimą tirs dvylikoje bandymų laukelių. Stebės ir skaičiuos, koks bus cukrinių runkelių derlius, kai laukas užartas su cukrinių runkelių lapų ir šiaudų augalinėmis liekanomis, kokios runkelių veislės Lietuvos laukuose duoda geriausią derlių, kokiomis priemonėmis geriausiai gintis nuo ligų ir kenkėjų ir kt.

Mokslininkė sakė svarbiausia, kad pavasarį sėkla būtų išberta į gerai išdirbtą ir pakankamai drėgną žemę. Ją įdirbti dauguma žemdirbių sugeba, o štai su drėgme kartais būna nelengva. Rudenį suarta dirva pavasarį jos išgarina daug. Todėl būtina arimą papurenti, nors į vėsoką dirvą sėti būna dar ir per anksti. Tačiau išpurentas dirvos paviršius mažiau išgarins drėgmės. Sušilusią dirvą dar kartą pasmulkinus, sėkla suras gerą drėgną guolį. Drėgmės išsaugojimas ypač svarbus cukrinių runkelių sėkloms.

Bekalbant su Rumokų bandymų stoties mokslininkais į laukus atvažiavo vokiečių sėklininkystės firmos „Strube-Diekmann“ atstovas cukrinių runkelių auginimo klausimams Baltijos šalyse ir Kaliningrado srityje Artūras Ražinskas. Rumokiečiai, padedami vokiečių firmos konsultanto, norėtų įsigyti naujoviškas specialias akėčias drėgmei laukuose sulaikyti. Tokias akėčias gamina viena latvių firma.

– Gal šiemet naują padargą visuose laukuose pritaikyti ir nespėsime, tačiau turėsime gerą techniką kitiems metams. Jau po pietų purensime pabolavusius laukus su senoviškomis akėčiomis, vis bus geriau nei palikti iki sėjos nejudintą arimą, – sakė A.Marcinkevičius.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas