|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2004-12-17 16:37
Paskutinė lapkričio savaitė Lietuvoje nežadėjo šilto oro, tačiau Vakarų Europoje lietaus, sniego ar šalčio patirti neteko. Čekijos sostinėje Prahoje gėrėjomės pradėjusiu Kalėdoms ruoštis didmiesčiu, įvairiomis spalvomis tviskančiomis šv. Vaclovo aikštės parduotuvių vitrinomis, stilingomis ir vidun užeiti viliojančiomis barų iškabomis. Nedažnai tiltas žymi tikrąjį miesto centrą. Viena iš tokių išimčių – Karolio tiltas, jungiantis rytinę ir vakarinę Prahos dalį. Nuo Karolio tilto vienoje Vltavos upės pusėje galima matyti Hradčanus ir Mažąjį miestą, o kitoje – senamiestį ir naujuosius miesto rajonus. 1357 m. imperatorius Karolis IV padėjo tiltui pamatų akmenį. Tiltas yra 250 m ilgio, 10 m pločio ir remiasi į 126 arkas. Tiltą, kuris vėliau išgarsėjo visame pasaulyje, buvo patikėta sukonstruoti Peteriui Parleriui, 27 metų jaunuoliui, kuris vėliau suprojektavo ir šv. Vito bažnyčią. Tai du nuostabūs pasaulietinės gotikinės architektūros pavydžiai. Šiais laikais Karolio tiltas tapo pasivaikščiojimų, susitikimų, menininkų pamėgta vieta, tarsi teatras po atviru dangumi. Ne mažiau stiprų įspūdį paliko ir Prahos „kremlius“ su nuostabia šv.Vito katedra, Auksinė gatvelė ir viena gražiausių Europoje Senamiesčio aikštė su XV a. įrengtu garsiuoju astronominiu Rotušės laikrodžiu. Sužavėjo Parako bokštas – senieji miesto vartai bei turtingą miesto istoriją menantys pastatai. Susipažinome ir su istoriniu Paryžiaus centru: Site saloje dunksančia nepakartojama Paryžiaus Dievo Motinos katedra, Lotynų kvartalu su viduramžių Prancūzijos švietimo branduoliu – Sorbonos universitetu, pasivaikščiojome po Liuksemburgo sodus. Neaplenkėm Panteono, Santarvės ir Bastilijos aikščių, perėjome Eliziejaus laukus. Vakarinį Paryžių stebėjome pro laivelio, plukdžiusio mus Senos upe, langus... Įspūdžių buvo tiek daug, kad greitai užmigti nepadėjo net nuovargis ir patogios viešbučio lovos Montparnase. Ankstyvą rytą bohemiškajame Paryžiaus rajone – Monmartre – žavėjo siauros gatvelės, maži, jaukūs skveriukai ir Tertro aikštė – menininkų Meka. Užkopę į Monmartro kalvos viršūnę įžengėme į didingą Šv. Jėzaus Širdies baziliką. Kalvos papėdėje, Kliši bulvare, šurmuliavo paryžiečiai, smalsūs turistai apžiūrinėjo garsųjį Mulen Ružą. „Ateities miestas“ – Defansas – tai prancūziškoji Amerika, pribloškianti įspūdingų formų stiklo ir plieno konstrukcijomis. Impozantiškiausias statinys – Didžioji arka, nuo kurios atsiveria neįtikėtinas miesto vaizdas. Didžiausiame pasaulyje meno muziejuje Luvre grožėjomės neįkainojamomis meno vertybėmis. Vakare atsisveikinome su „meilės miestu“ ir žavėjomės naktiniu Paryžiumi iš Eifelio bokšto aukštybių. Kasmet bokštą aplanko apie 5 milijonai žmonių. Jis – didžiausia miesto pramoga ir „skiriamasis ženklas“. Šeštąją kelionės dieną pasiekėme Briuselį. Tai miestas, kuriame susimaišę kalbos ir architektūros stiliai, miestas, stebinantis didžiuliais parkais ir moderniais dangoraižiais. Miesto širdyje – La Grand-Place aikštėje – dėmesį patraukia vieni už kitus įspūdingesni XVII a. gildijų namai, nuostabioji miesto Rotušė, Karališkieji rūmai, Briuselio simbolis – nedidukė besišlapinančio berniuko skulptūrėlė. Gėrėjomės šv. Mykolo katedra, mini Europos parku, didingu Atomiumu bei Europarlamento ir NATO būstinės rūmais. Europarlamente mus sutiko parlamentaras Šarūnas Birutis – Pramonės ir mokslinių tyrimų bei energetikos, taip pat Vidaus rinkos ir apsaugos komiteto bendradarbis. Jis aprodė Parlamento rūmus, pakvietė į savo darbo kabinetą. Po trumpų diskusijų buvome pakviesti papietauti. Teko laimė apsilankyti ir NATO būstinėje. Prisiminėme Šiaurės Atlanto Aljanso istoriją, veiklos kryptis, kalbėjome apie šios organizacijos plėtrą, efektyvesnę saugumo kūrimo programą bei jos įgyvendinimą. Paskutinė šioje kelionėje aplankyta sostinė – Berlynas. Pro autobuso langus stebėjome Aleksandro aikštę, televizijos bokštą, Unter den Linden alėją, pravažiavome pro Brandenburgo vartus ir išlipome prie Reichstago – Vokietijos Parlamento pastato. Nepakartojamą įspūdį paliko neįprastų konstrukcijų Reichstago kupolas. Kelionė, gausi puikių įspūdžių, geros nuotaikos ir ilgai neišblėsiančių prisiminimų, baigėsi nepastebimai. Mūsų komanda, sėkmingai sugrįžusi, vėl tęs Darbo partijos veiklą, ir visi kartu stengsimės, kad ateityje kiekvienas galėtų gyventi lengviau, geriau ir nevaržomai galėtų leistis kelionėn po Europą. Klementina ALKEVIČIENĖ Darbo partijos Vilkaviškio skyriaus tarybos narė Publikuota: 2004-12-17 16:37:58 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|