Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2007-12-13 08:21
Keturkaimio gyventojai Perliubai jau turi planą, liudijantį, kad šis vandens telkinys priklauso jiems. Privačią valdą beliko įregistruoti VĮ Registrų centre. Autorės nuotr. Po to, kai rašėme
Eglė MIČIULIENĖ
Privatus ar ne?
Liepos mėnesį „Santakoje“ (Nr. 79) buvo išspausdintas rašinys „Privačioje teritorijoje savininkas žvejybą gali uždrausti“. Jame buvo rašoma apie nedidelį Keturkaimio kaimo teritorijoje esantį vandens telkinį. „Santakos“ skaitytojas teiravosi, ar galioja prie tvenkinio pastatyta lentelė su užrašu „Privati valda. Žvejoti draudžiama“, ir ar ten tikrai negalima gaudyti žuvų.
Gudkaimio kadastrinės vietovės projekto autorius Vytas Sakalauskas tąkart redakcijai paaiškino, kad rytinė natūralaus vandens telkinio dalis priklauso privačiam asmeniui – šio kaimo gyventojui Valentinui Perliubui. Ši pusė tvenkinio savininkui įskaičiuota į privačią žemę kaip ne žemės ūkio paskirties naudmuo.
V.Sakalauskas teigė, jog iš vakarų pusės žemė yra valdiška. Taigi toje pusėje gyventojai žvejoti gali.
Po trijų mėnesių
Praėjus trims mėnesiams po straipsnio išspausdinimo į redakciją paskambino Danutė Perliubienė.
– Prie aprašytos plynės gyvename 20 metų, esame ten prileidę žuvų. Kai laikraštyje perskaičiau, kad plynė ne visa mums priklauso, išsigandau. Pasižiūrėjome į dokumentus – pasirodo, naujai padarytame plane iš tiesų ne visa plynė mums „užpiešta“. Kai kurie kaimo gyventojai visai suįžūlėjo, ėmė mus vadinti grobikais. Nekreipdami dėmesio į draudimus jie ėmė gaudyti mūsų karpius. Žuvies plynėje nebeliko, – aiškino D.Perliubienė.
Moteris tvirtino, jog žemė, kurioje yra tvenkinys, jau nuo seno priklauso jos vyrui Valentinui Perliubui.
Tačiau, jos teigimu, matininkas V.Sakalauskas suklydo perbraižydamas žemės sklypo planą. Todėl iš vienos pusės Sakalauskams priklausančios žemės atsirado daugiau, o iš kitos – sumažėjo. Pusė vandens telkinio tapo valdiška teritorija.
Komisijos nesulaukė
D.Perliubienė teisinosi, jog į redakciją paskambino tik po trijų mėnesių, nes iš pradžių patys bandė ieškoti teisybės.
– Mes anksčiau net nepažiūrėjome į tą žemėlapį. Specialistas darė – padarė, o mes ir tikime, kad viskas gerai. Ką mes, kaimo žmonės, jame suprasime. Tai jie, žemėtvarkininkai, specialistai, turi žiūrėti, ką daro. Dar laimė, kad neužregistravome to plano Žemės kadastre, nes paskui jau būtų vėlu... – kalbėjo D.Perliubienė.
Moteris piktinosi, kad jau daug kartų važiavo pas V.Sakalauską, bet šis klaidos nepripažįsta, keturkaimiečių ėmė vengti.
Perliubai teisybės ieškoti buvo nuvykę ir pas Kybartų seniūno pavaduotoją. Žmonėms buvo pažadėta sudaryti komisiją, kuri išspręstų, kas šioje situacijoje teisus. Bet jokia komisija į Keturkaimį neatvažiavo.
Tik rugpjūčio pabaigoje Perliubai prisišaukė projekto autorių. Atvykęs šis vis tiek tvirtino, jog jo klaidos nėra.
– Žemes jis jau pamatavo iš naujo, bet naujo plano vis tiek nesulaukiame, – piktinosi D.Perliubienė.
Niekas nepaaiškino
Kreipėmės į sklypo projekto autorių V.Sakalauską.
– Aš dabar turiu biuletenį, bet galiu pasakyti, kad jokios klaidos nepadariau. Viskas ten gerai sumatuota, kadastre yra kitaip, negu jie nori. Planą pataisysiu, kai tik pasveiksiu, bet ta plynė jiems vis tiek nepriklausys, – tada kalbėjo projekto vadovas.
Bandėme šia tema kalbėti su Kybartų seniūnijos seniūno pavaduotoju Jeronimu Janulaičiu, Kybartų seniūnijos Žemės ūkio skyriaus vyresniuoju specialistu Zenonu Žaldoku, galiausiai – su V.Sakalausko viršininku, UAB „Hidroprojektas“ Vilkaviškio grupės vadovu Robertu Kulvinsku.
Galima pasakyti tik tiek, kad niekas taip ir nepaaiškino, kodėl naujasis planas taip smarkiai skiriasi nuo senojo ir kas šioje situacijoje teisus.
– Ten yra senas „kolūkinis“ planas. O kai perbraižė sklypus, juos „stumdė“, tvarkė linijas leistinumo ribose. Taigi jei registras ką pakeitė – mes nelabai ką galime padaryti, – kalbėjo R.Kulvinskas.
Vadovas pažadėjo pats atvažiuoti į Keturkaimį ir situaciją įvertinti vietoje.
Matavo geresnę žemę
Tačiau Perliubai R.Kulvinsko taip ir nesulaukė. Kai dar kartą jam paskambinome, UAB „Hidroprojektas“ Vilkaviškio grupės vadovas šįkart paaiškino, jog Perliubai... naudojasi žemės viršpločiu, o planas, pasirodo, buvo pakeistas dėl jų pačių gerovės.
„Jie valdo daugiau žemės, negu priklauso pagal asmeninio ūkio skyrimą. Be to, paprastai žmonės nori geresnės žemės, tai jiems ir pamatavo geresnės, o ne prastos. Bet jei jie nori ne taip, kaip 99 procentai žmonių, ir atsisakys geros žemės, tai jiems galima perbraižyti“, – paaiškino R.Kulvinskas.
Buvo keista tai girdėti, nes Perliubai tvirtino atvirkščiai: kad Sakalauskas jiems kaip tik pamatavęs per mažai žemės.
Plynė „sutilpo“
Po ilgo ir kantraus Perliubų važinėjimo į seniūniją, po daugelio skambučių ir aiškinimųsi V.Sakalauskas vis dėlto planą perbraižė. Jame „tilpo“ ir visa plynė. Dabar dokumentai tvarkingi – vandens telkinys jau oficialiai priklauso jiems.
Tiesa, Perliubai iki šiol nesulaukia, kol sklypo projekto autorius atvažiuos ir sužymės riboženklius, pagal kuriuos bus matyti tikrosios sklypo ribos.
Dar kartą paskambinome V.Sakalauskui. Jis patvirtino, jog dabar brėžinį padarė taip, kad Perliubams priklauso jau visas tvenkinys. „Riboženklius sustatysiu tada, kai jie planą nusineš įregistruoti kadastre. Aš tai jiems jau sakiau“, – trumpai atsakė V.Sakalauskas.
Tačiau to, jog padarė klaidą, žmonėms kainavusią nemažai nervų, projekto autorius nepripažino. „Dabar padariau taip, kaip jie nori. Bet senuose brėžiniuose, kadastre buvo kitaip“, – vis tiek tvirtino V.Sakalauskas.
Publikuota: 2007-12-13 08:21:42
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|