|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-12-11 08:07
Meras A.Bagušinskas, atsisveikindamas su A.Sernecku (kairėje), apgailestavo, kad švietimo sistemą palieka puikus specialistas.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Po darbo rajono Savivaldybės vadovai, kolegos iš Švietimo skyriaus, kitų skyrių darbuotojai rinkosi į Savivaldybės salę padėkoti A.Serneckui už gerą darbą, pagarbą kolektyvui, naujoves, kurias jam pavyko įdiegti per vadovavimo metus. Savivaldybės vadovai įteikė simbolinę dovaną, kuri buvusiam Švietimo skyriaus vadovui turėtų priminti čia išdirbtą laiką. Rajono meras A.Bagušinskas apgailestavo, kad Savivaldybę ir rajono švietimo sistemą palieka puikus darbuotojas, atėjęs skyriui vadovauti pačiais darbingiausiais savo amžiaus metais – tuomet, kai jam buvo šiek tiek per trisdešimt. Per darbo dešimtmetį A.Serneckui pavyko įgyvendinti daug planų ir idėjų rajono švietimo sistemoje, sukurti aibę projektų, atnešusių akivaizdžią naudą rajono mokykloms. Atsisveikinimo metu kalbėjusi Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja D.Viltrakienė prisiminė A.Sernecko darbo pradžią, kai jis, dar būdamas studentas, dirbo vaikų poilsio stovykloje. Jau tada D.Viltrakienė sakė pastebėjusi išskirtinius būsimo pedagogo gabumus – jį visuomet buvo apspitę vaikai. Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja sakė pasigesianti kolektyve dėmesingo, žmogiško vadovo. A.Serneckas dėkojo kolegoms ir rajono vadovams, politikams už palaikymą, kurio sulaukdavo darbe, kai reikėdavo „prastumti“ savo idėjas, rajono Tarybos sprendimus, liečiančius švietimo sistemą. Pareigas palikęs Švietimo skyriaus vedėjas sakė apgailestaująs, kad jam nepavyko sudėti visų taškų sprendimuose dėl Vilkaviškio gimnazijos steigimo bei dėl jaunimo mokyklos Giedriuose. Tačiau belikę paskutiniai žingsniai, kuriuos, tikįs, įgyvendins jo kolegos. Pirmadienį Kaune „Šviesos“ leidykloje vyriausiosios redaktorės pavaduotoju pradėjęs dirbti A.Serneckas sakė seniai jautęs, kad išsisėmė ir švietimo sistemoje nebeturįs pasakyti nieko naujo. Karjeros, sakė, niekada nesiekęs ir dažnai mėgdavęs kartoti frazę, kad, šiandien būdamas vedėju, rytoj gali tapti šlavėju. Todėl gan lengvai „užkibo“ už vasarą į jo elektroninį paštą atsiųstos anketos su naujo darbo pasiūlymu Kaune. Juo labiau kad darbas nėra visiškai nepažįstamas ir svetimas – „Šviesa“ leidžia vadovėlius, kitą mokomąją, metodinę, pažintinę, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo literatūrą, knygas tėvams, pedagogams. Kad patektų į naujas pareigas, A.Serneckas dalyvavo net keliuose atrankos etapuose Kaune ir Vilniuje. Tik lapkričio pabaigoje sužinojo, kad bus priimtas ir kuruos istorijos, gamtos ir tiksliųjų mokslų vadovėlių leidybos reikalus. „Šviesos“ leidyklos vyriausiosios redaktorės pavaduotojas privalės sekti švietimo sistemos poreikius bei pokyčius ir spręsti, kokie vadovėliai turėtų būti leidžiami. Nors studijuodamas A.Serneckas svajojo tapti istorijos mokytoju, juo dirbo gan neilgai – trejus metus. Po to porą metų teko eiti Švietimo skyriaus specialisto pareigas ir netrukus tapti vedėju. Nors ir toldamas nuo vaikystės svajonių, A.Serneckas sako nežinąs, ar kada nors nesugrįšiąs atgal į mokyklą. Palikti Vilkaviškio ilgametis Švietimo skyriaus vedėjas ir knygos apie Vilkaviškį „Dvižiedė lelija“ bendraautorius nesirengia. Iš namų, kuriuos tik prieš keletą metų baigė įsirengti, į darbą leidykloje jis žada važinėti kasdien. Vilkaviškyje jo šaknys, namai, šeima, kuriai tėčio apsisprendimas keisti darbą sukels daugiau buitinių rūpesčių. – Esu paskaičiavęs, kad po kelerių metų rajone pradės trūkti istorijos mokytojų. Jokiu būdu savęs neįsivaizduoju dar dvidešimtmetį važinėjančio į Kauną. Kol kas nemąstau ir apie galimybę gyventi kitur. Gyvenimas – toks dalykas, kad jo negali suplanuoti, – šypsodamasis sakė tolimų ateities planų nekuriantis ir su Vilkaviškiu dar neatsisveikinantis A.Serneckas. Publikuota: 2007-12-11 08:07:54 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|