Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2007-12-10 16:02
Iš konkurso „Auksinis rudenėlis“ dalyvių kūrybos
Lina RAKAUSKAITĖ
Rudens palete
Nudažiau savo širdies
Medinius rėmus.
Nusišypsojo
Spygliuota žaliaskarė
Krentančiam lapui.
Šilkinė skara
Apglėbusi saugojo
Nuo rudens šalnų.
Tavąsias juodas
Blakstienas glamonėja
Saulės spinduliai.
Negailestingai
Išrengia medžių šakas
Mirštantys lapai.
Nuo dangaus erdvių
Izoliuoja Žemelę
Šalnos paklodė.
Pijus VILIMAITIS
Kairėj ateitis,
Dešinėj mirtis.
Dešinėj draugas,
Kairėj Euras.
Kairėj bomba,
Dešinėj blynas.
Dešinėj jausmas,
Kairėj geismas.
Kairėj darbas,
Dešinėj tinginystė.
Dešinėj meilė,
Kairėj seilė.
Kairėj gėris,
Dešinėj blogis.
Dešinėj pasirinkimas,
Kairėj pabėgimas.
Kairėj gėris ir blogis,
Dešinėj blogis ir gėris.
O aš eisiu per vidurį,
Nes aš laisvas žmogus!
Kamilė GISAKAITĖ
Skridimas
Gimsiu iš naujo...
Iš kylančio vėjo,
Iš tyliai giedančio paukščio.
Pavirsiu į plunksną
Ir skrisiu tolyn,
Palikdama mėlyną aušrą.
Skrisiu į žvaigždę,
Mažą, šviesią, dailutę.
Ten apsistosiu,
Ten gal truputį pabūsiu.
Ten aš sutiksiu
Vėją, seniai jau lauktą,
Ten aš paliksiu
Meilę, iš svajonių išgautą...
Aušrinė VAŠČĖGAITĖ
Moliūgas
Atsisėdau aš virtuvėj
Prie kvapnios mamos sriubos,
O ant stalo žiūriu guli
Apvalainas ir didžiulis
Išsipūtęs kaip balionas
Moliūgėlis kapitonas.
Tiesias jį pastumt ranka,
Bet gal sprogs – o kas tada?
Paragauti jo norėčiau,
Dar ir jums atnešt galėčiau...
Moliūgėlį geltonskruostį
Aš pakelti pabandžiau –
Vos pati nepargriuvau.
Pagalvojau, pamąsčiau –
Ir ramybėj palikau.
Goda GURINSKAITĖ
O tu liksi šalikelėj
Su ausyse besikuriančio gyvenimo
variklio garsu
Ir dideliu vėju, apsvaiginančiu
galvą.
Ir lietum...
Kuris švelniai apkabins tave.
Lyg aš.
Nebijok.
Jis tas pats, kuris atsargiai, su
trupučiu skausmo
Užmerks man akis,
Norėdamas tik nuplauti žvyrą
nuo suskeldėjusių pėdų.
Erika KATKEVIČIŪTĖ
Vienatvė tai...
... kai atsikėlusi kriauklėje nerandu nešvarių puodelių, kuriuos reikia išplauti...
... kai taip įgrysta tyla, kad pradedi kalbėtis su savimi...
... kai tau nėr su kuo apkalbėti beskonės suknelės.
Vienatvė – muzika be natų...
Vienatvė – minutė, prailgstanti iki amžinybės...
Vienatvė – nemadingas dalykas...
... kai krentanti žvaigždė tavęs nepasiekia...
... kai nuolat lyja...
Vienatvė tai...
Greta JASULEVIČIŪTĖ
xxx
Nenorėjau pramiegoti paskutinės rugpjūčio nakties. Didelė sunki pilnatis storai nuklojo laukus, ir perregimoj migloj jie tysojo nurimę ir pabalę. Nuo medžių linko nuvargusios vasaros šešėliai. Gera buvo klausytis tylos. Upelio slėnyje mieguistai klykavo pempės.
Staiga iš jų pusės atskriejo nepatirtas garsas. Pasikartojo. Ir dar kartą, ir vėl... Lyg ten, slėny, kažkas paslaptingas į didelį plonasienį indą monetas mestų. Krenta sidabrinis pinigėlis ir nuvilnija grynas, tyras skambesys. Tai paskutiniai vasaros atodūsiai.
Rasa ŽIBURYTĖ
„Visa yra vienis...“
Švinta... Tylu... Lėtai teka saulė, busdama iš saldaus miego... Stebiu jos ženklus, jos spalvas... Šiandien ji man sako, kad bus graži diena...
Dėmesį patraukia skruzdėlyne darbą pradedančios skruzdėlytės... Man smalsu, kaip jos jaučiasi... Ar jos išgyvena ką nors panašaus kaip žmogus? Juk jos, kaip ir mes, dirba ir tenkinasi kasdienine rutina...
Aplink skruzdėlyną tiesias žolė naujai dienai... Taip kelias ir žmogus po liūdesio ar skausmo... Pamažu... Iš lėto... Kol visiškai atsistoja ant kojų... Kaip ir žolė, žmogus žino, kad gali bet kuriuo metu būti suimtas... Jau norėjau žengti žingsnį skruzdėlyno link, bet po tokių minčių ant rasotos žolės minti pasidarė nejauku... Lieku stovėti ant takelio...
Publikuota: 2007-12-10 16:02:36
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|