„Santaka“ / Iš konkurso „Auksinis rudenėlis“ dalyvių kūrybos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-12-10 16:02

Dalinkitės:  


Iš konkurso „Auksinis rudenėlis“ dalyvių kūrybos

Lina RAKAUSKAITĖ



Rudens palete

Nudažiau savo širdies

Medinius rėmus.



Nusišypsojo

Spygliuota žaliaskarė

Krentančiam lapui.



Šilkinė skara

Apglėbusi saugojo

Nuo rudens šalnų.



Tavąsias juodas

Blakstienas glamonėja

Saulės spinduliai.



Negailestingai

Išrengia medžių šakas

Mirštantys lapai.



Nuo dangaus erdvių

Izoliuoja Žemelę

Šalnos paklodė.




Pijus VILIMAITIS



Kairėj ateitis,

Dešinėj mirtis.



Dešinėj draugas,

Kairėj Euras.



Kairėj bomba,

Dešinėj blynas.



Dešinėj jausmas,

Kairėj geismas.



Kairėj darbas,

Dešinėj tinginystė.



Dešinėj meilė,

Kairėj seilė.



Kairėj gėris,

Dešinėj blogis.



Dešinėj pasirinkimas,

Kairėj pabėgimas.



Kairėj gėris ir blogis,

Dešinėj blogis ir gėris.



O aš eisiu per vidurį,

Nes aš laisvas žmogus!



Kamilė GISAKAITĖ



Skridimas



Gimsiu iš naujo...

Iš kylančio vėjo,

Iš tyliai giedančio paukščio.

Pavirsiu į plunksną

Ir skrisiu tolyn,

Palikdama mėlyną aušrą.

Skrisiu į žvaigždę,

Mažą, šviesią, dailutę.

Ten apsistosiu,

Ten gal truputį pabūsiu.

Ten aš sutiksiu

Vėją, seniai jau lauktą,

Ten aš paliksiu

Meilę, iš svajonių išgautą...




Aušrinė VAŠČĖGAITĖ



Moliūgas



Atsisėdau aš virtuvėj

Prie kvapnios mamos sriubos,

O ant stalo žiūriu guli

Apvalainas ir didžiulis

Išsipūtęs kaip balionas

Moliūgėlis kapitonas.

Tiesias jį pastumt ranka,

Bet gal sprogs – o kas tada?

Paragauti jo norėčiau,

Dar ir jums atnešt galėčiau...

Moliūgėlį geltonskruostį

Aš pakelti pabandžiau –

Vos pati nepargriuvau.

Pagalvojau, pamąsčiau –

Ir ramybėj palikau.




Goda GURINSKAITĖ



O tu liksi šalikelėj

Su ausyse besikuriančio gyvenimo

variklio garsu

Ir dideliu vėju, apsvaiginančiu

galvą.

Ir lietum...

Kuris švelniai apkabins tave.

Lyg aš.

Nebijok.

Jis tas pats, kuris atsargiai, su

trupučiu skausmo

Užmerks man akis,

Norėdamas tik nuplauti žvyrą

nuo suskeldėjusių pėdų.






Erika KATKEVIČIŪTĖ



Vienatvė tai...



... kai atsikėlusi kriauklėje nerandu nešvarių puodelių, kuriuos reikia išplauti...

... kai taip įgrysta tyla, kad pradedi kalbėtis su savimi...

... kai tau nėr su kuo apkalbėti beskonės suknelės.

Vienatvė – muzika be natų...

Vienatvė – minutė, prailgstanti iki amžinybės...

Vienatvė – nemadingas dalykas...

... kai krentanti žvaigždė tavęs nepasiekia...

... kai nuolat lyja...

Vienatvė tai...




Greta JASULEVIČIŪTĖ



xxx



Nenorėjau pramiegoti paskutinės rugpjūčio nakties. Didelė sunki pilnatis storai nuklojo laukus, ir perregimoj migloj jie tysojo nurimę ir pabalę. Nuo medžių linko nuvargusios vasaros šešėliai. Gera buvo klausytis tylos. Upelio slėnyje mieguistai klykavo pempės.

Staiga iš jų pusės atskriejo nepatirtas garsas. Pasikartojo. Ir dar kartą, ir vėl... Lyg ten, slėny, kažkas paslaptingas į didelį plonasienį indą monetas mestų. Krenta sidabrinis pinigėlis ir nuvilnija grynas, tyras skambesys. Tai paskutiniai vasaros atodūsiai.




Rasa ŽIBURYTĖ



„Visa yra vienis...“



Švinta... Tylu... Lėtai teka saulė, busdama iš saldaus miego... Stebiu jos ženklus, jos spalvas... Šiandien ji man sako, kad bus graži diena...

Dėmesį patraukia skruzdėlyne darbą pradedančios skruzdėlytės... Man smalsu, kaip jos jaučiasi... Ar jos išgyvena ką nors panašaus kaip žmogus? Juk jos, kaip ir mes, dirba ir tenkinasi kasdienine rutina...

Aplink skruzdėlyną tiesias žolė naujai dienai... Taip kelias ir žmogus po liūdesio ar skausmo... Pamažu... Iš lėto... Kol visiškai atsistoja ant kojų... Kaip ir žolė, žmogus žino, kad gali bet kuriuo metu būti suimtas... Jau norėjau žengti žingsnį skruzdėlyno link, bet po tokių minčių ant rasotos žolės minti pasidarė nejauku... Lieku stovėti ant takelio...





Publikuota: 2007-12-10 16:02:36

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai