|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-12-07 16:51
Kodėl kelias į mokyklą vaikams pasidaro nemielas jau nuo paauglystės?Autorės nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Lapkričio pabaigoje Pajevonio vidurinės mokyklos dvylikta klasė sumažėjo vienu mokiniu. Nuo ketvirtos klasės Pajevonyje mokęsis Artūras mokslą tęs Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos suaugusiųjų klasėje. Apie tai, kas paskutiniesiems mokslo metams įpusėjant aštuoniolikamečio gyvenimą pasuko nauja vaga, redakcijai parašė tėvai Danguolė ir Jonas Protasevičiai. Jų, o vėliau ir jaunuolio išsakyta nuomone, mokykloje Artūras jau kuris laikas iš mokytojų patyrė psichologinį spaudimą, „užsisėdimą“. Lapkričio pabaigoje po vieno nesusipratimo fizikos pamokoje dvyliktokui pakilo kraujospūdis, jis kelias dienas turėjo praleisti ligoninėje. Tėvai sunerimo dėl savo vaiko sveikatos ir nuėjo į mokyklą išsiaiškinti, tačiau su direktoriumi P.Dausinu ir pokalbyje dalyvavusiais mokytojais išsiskyrė pasijutę neišgirsti, nesuprasti ir įskaudinti. Direktorius vėliau sakė, jog mokytojai taip pat jautėsi ne geriau, nes iš tėvų sulaukė pedagogų orumą žeminančių replikų. Pasak Protasevičių, kadangi daugelis tėvų baiminasi apie mokyklą pasakyti tiesą, vengdami užsitraukti mokytojų nemalonę, jie ryžosi tai padaryti. Svarbiausia esą tai, kad mokytojai jau nuo rugsėjo mėnesio dvyliktoje klasėje silpnesniam mokiniui (o toks buvo Artūras) į galvą ima kalti, jog šis neišlaikysiąs brandos egzaminų, kad ir kaip besistengsiąs. Abituriento įvertinimas vis vien būsiąs „dešimt be nulio“, jis esąs „tuščia vieta“ ir tik trukdo dirbti su gabesniaisiais. Dideli mokymosi krūviai, panašūs pažeminimai klasės draugų akivaizdoje skatina ne siekti, bet gniuždo. Pasak Protasevičių, didžiausio spaudimo Artūras sulaukė iš matematikos ir fizikos mokytojų, kai perėjo į realinio profilio grupę. Namuose jaunėlis Protasevičių sūnus Artūras (vyresnysis jau studentas, baigęs šitą pačią mokyklą, beje, kaip ir abu tėvai) yra darbštus, paklusnus. Motina ir tėvas šventai tikėjo vaiko sakymu, jog mokykloje „viskas normalu“, bet negalėjo žinoti, kas dedasi jo širdyje. Dienos slinko ramia tėkme, nes tėvai iš mokyklos nesulaukė jokių nusiskundimų ar pastabų dėl vaiko elgesio ir mokymosi. Taigi dabar, praėjus trims mokslo metų mėnesiams, jie liko sukrėsti, kai išgirdo mokytojų pažertą informaciją apie ne visada pavyzdingą sūnaus, kaip mokinio, elgesį ir pamatė visų dalykų suprastėjusius įvertinimus. Tėvai suabejojo vertinimų objektyvumu, nes nebuvo matę jų surašytų į pažymių knygelę. Po pokalbio pasijautė nesmagiai jau vien dėl to, kad anksčiau jų nepasiekė tokia informacija. Protasevičiai savo nerimą ir abejones išdėstė ir Švietimo skyriaus vedėjui Arūnui Serneckui, kuris tuoj pat su specialistais nuvyko į mokyklą išsiaiškinti šio konflikto esmės. „Tai, ką sakė tėvai, iš dalies pasitvirtino. Kalbantis su dvyliktokais išaiškėjo, jog vaikinas galėjo būti įžeistas, gal su juo pasielgta ne taip, kaip turėtų elgtis mokytojai su mokiniais mokykloje. Tačiau galima daryti prielaidą, kad mokytojų reakciją ir kalbėjimo toną išprovokavo paties mokinio elgesys“, – sakė A.Serneckas. „Įsivaizduokite mokytojo situaciją: vaikas nesimoko namuose, klasėje nerašo, pamokos metu žaidžia mobiliuoju telefonu, kitiems baksnoja į nugarą ir trukdo... Juk pedagogas turi pareigą mokyti visus vaikus, visą klasę. Mokinys privalo bent minimaliai rodyti pastangų, kad mokytojas teigiamai įvertintų jo pasiekimus“, – vertino situaciją ir mokytojus gynė mokyklos direktorius P.Dausinas. Protasevičių kaltinimuose mokyklai jis sakė pasigendąs konkretumo. Mokyklos vadovas tvirtino, jog po pirmojo pokalbio su tėvais buvo susitarta reikalus konkrečiai ir dalykiškai aptarti po kelių dienų. Direktoriui nesuprantama, kodėl jie nutraukė visus ryšius su mokykla, daugiau nepanoro ateiti, o kreipėsi į redakciją ir Švietimo skyrių. „Džiaugiamės, kad pastarųjų kelerių metų abiturientai mokosi pažangiai. Mokytojai netaiko jokių spaudimo priemonių, valstybinius ar mokyklinius egzaminus laikyti pasirenka patys mokiniai, nėra jokių kliūčių renkantis realinį ar humanitarinį profilį, kai kurie abiturientai pasirinktus dalykus mokosi savarankiškai. Artūras – ne pirmas mokinys, kuris paliko mokyklą, todėl nesuprantu, kam iš to dabar daryti tragediją“, – sakė direktorius. Švietimo skyriaus vedėjas A.Serneckas sakė dedąs mokyklai didelį minusą už tai, kad pažymiai mokiniui į pažymių knygelę nebuvo surašyti nuo pat rugsėjo, kad tarp mokyklos ir tėvų pritrūko kalbėjimosi ir pasikeitimo informacija. Mokyklos direktorius neneigė, kad jauna, antrus metus dirbanti klasės vadove Irma Žebertavičiūtė dėl patirties stokos padarė klaidų, nesukvietė tėvų į susirinkimą, neinformavo dėl šio mokinio elgesio. Auklėtoja sakė, jog vaikinas nėra „piktybiškas“, ji tikėjosi, kad su dvyliktokais galima susitarti kaip su suaugusiais žmonėmis. Bendraudama su mokiniu pedagogė pasirinko pokalbių taktiką ir sakė pranešianti tėvams tik tuomet, jei Artūras savo elgesio netaisysiantis. Iš jaunos mokytojos buvo smagu išgirsti, kad jų dvylikta klasė laikoma mokykloje geriausia. „Visi abiturientai pasiskundžia, kad sunku mokytis dėl didelių krūvių, kad mokytojai spaudžia, reikalauja. Bet ar kitoje mokykloje bus lengviau?“ – kalbėjo I.Žebertavičiūtė. Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Danutė Viltrakienė taip pat aiškinosi nuotaikas šioje klasėje. Po atvirų pokalbių su vaikais priėjo prie išvados, jog Artūras nėra kuo nors išsiskiriantis iš bendraamžių ir nėra taip, kad jam kas keršytų. Bemaž visi moksleiviai yra prisirinkę nuoskaudų iš mokytojų, juos lydinčių nuo mažens, kiekvienas savaip jas priima ir interpretuoja. Pajevoniečiai, kaip ir kitų mokyklų mokiniai, nori būti suprasti, išgirsti ir teisingai įvertinti. Rodos, jog ši istorija galėtų turėti pabaigą. Artūras džiaugiasi, jog kitoje mokykloje mokytojai jam malonūs, draugiški, vertina jį kaip suaugusį žmogų. Pajevonio mokyklos direktorius P.Dausinas dar savaitės pradžioje sakė, jog šį penktadienį į susirinkimą sukvietė dvyliktokų tėvus tam, kad drauge pasiaiškintų bei aptartų nesusipratimus ir prob-lemas. Tačiau penktadienio rytą redakcija sulaukė pranešimo telefonu, jog iš mokyklos išeina dar keli dvyliktokai, neatlaikantys mokytojų spaudimo, kad tariamai ramioje mokykloje prasidėjęs „tikras nervų karas“. Mokyklos direktorius P.Dausinas vakar ryte redakcijai sakė, jog nėra nė vieno mokinių parašyto prašymo išleisti iš mokyklos. Tuoj pat apie tai pasiteiravęs dvyliktokų vadovas išgirdo, jog į suaugusiųjų klasę galvojanti išeiti viena mokinė, motyvuodama tuo, kad „ten bus geriau“. Pasiteiravus Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, atsakingos už suaugusiųjų klases, Danutės Voitiuk paaiškėjo, jog keletas Pajevonio vidurinės mokyklos dvyliktokų apsilankė jų mokykloje ir teiravosi apie mokymosi sąlygas. Pavaduotoja jiems išaiškino, jog į čia mokytis priimami pilnamečiai, reikalavimai yra dideli, mokytis nėra lengva, nes daug darbų reikia atlikti savarankiškai. Pajevoniečiams buvo pasiūlyta įvertinti savo galimybes ir apsispręsti. Publikuota: 2007-12-07 16:51:41 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|