Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-12-07 16:51

---

Ko­dėl ke­lias į mo­kyk­lą vai­kams pa­si­da­ro ne­mie­las jau nuo paaug­lys­tės?

Autorės nuotr.

Ry­žo­si pa­vie­šin­ti

Lapk­ri­čio pa­bai­go­je Pa­je­vo­nio vi­du­ri­nės mo­kyk­los dvy­lik­ta kla­sė su­ma­žė­jo vie­nu mo­ki­niu. Nuo ket­vir­tos kla­sės Pa­je­vo­ny­je mo­kę­sis Ar­tū­ras moks­lą tęs Vil­ka­viš­kio „Aušros“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los suau­gu­sių­jų kla­sė­je.

Apie tai, kas pa­sku­ti­nie­siems moks­lo me­tams įpu­sė­jant aš­tuo­nio­li­ka­me­čio gy­ve­ni­mą pa­su­ko nau­ja va­ga, re­dak­ci­jai pa­ra­šė tė­vai Dan­guo­lė ir Jo­nas Pro­ta­se­vi­čiai. Jų, o vė­liau ir jau­nuo­lio iš­sa­ky­ta nuo­mo­ne, mo­kyk­lo­je Ar­tū­ras jau ku­ris lai­kas iš mo­ky­to­jų pa­ty­rė psi­cho­lo­gi­nį spau­di­mą, „už­si­sė­di­mą“.

Lapk­ri­čio pa­bai­go­je po vie­no ne­su­sip­ra­ti­mo fi­zi­kos pa­mo­ko­je dvy­lik­to­kui pa­ki­lo krau­jos­pū­dis, jis ke­lias die­nas tu­rė­jo pra­leis­ti li­go­ni­nė­je. Tė­vai su­ne­ri­mo dėl sa­vo vai­ko svei­ka­tos ir nuė­jo į mo­kyk­lą iš­siaiš­kin­ti, ta­čiau su di­rek­to­riu­mi P.Dau­si­nu ir po­kal­byje dalyvavusiais mo­ky­to­jais iš­si­sky­rė pa­si­ju­tę neiš­girs­ti, ne­sup­ras­ti ir įskau­din­ti. Di­rek­to­rius vė­liau sa­kė, jog mo­ky­to­jai taip pat jau­tė­si ne ge­riau, nes iš tė­vų su­lau­kė pe­da­go­gų oru­mą že­mi­nan­čių rep­li­kų.

Pa­sak Pro­ta­se­vi­čių, ka­dan­gi dau­ge­lis tė­vų bai­mi­na­si apie mo­kyk­lą pa­sa­ky­ti tie­są, veng­da­mi už­si­trauk­ti mo­ky­to­jų ne­ma­lo­nę, jie ry­žo­si tai pa­da­ry­ti.



Jau­tė spau­di­mą

Svar­biau­sia esą tai, kad mo­ky­to­jai jau nuo rug­sė­jo mė­ne­sio dvy­lik­to­je kla­sė­je silp­nes­niam mo­ki­niui (o toks bu­vo Ar­tū­ras) į gal­vą ima kal­ti, jog šis neiš­lai­ky­siąs bran­dos eg­za­mi­nų, kad ir kaip be­si­steng­siąs. Abi­tu­rien­to įver­ti­ni­mas vis vien bū­siąs „de­šimt be nulio“, jis esąs „tuš­čia vie­ta“ ir tik truk­do dirb­ti su ga­bes­niai­siais.

Di­de­li mo­ky­mo­si krū­viai, pa­na­šūs pa­že­mi­ni­mai kla­sės drau­gų aki­vaiz­do­je ska­ti­na ne siek­ti, bet gniuž­do. Pa­sak Pro­ta­se­vi­čių, di­džiau­sio spau­di­mo Ar­tū­ras su­lau­kė iš ma­te­ma­ti­kos ir fi­zi­kos mo­ky­to­jų, kai pe­rė­jo į rea­li­nio pro­fi­lio gru­pę.

Na­muo­se jau­nė­lis Pro­ta­se­vi­čių sū­nus Ar­tū­ras (vy­res­ny­sis jau stu­den­tas, bai­gęs ši­tą pa­čią mo­kyk­lą, be­je, kaip ir abu tė­vai) yra darbš­tus, pa­klus­nus. Mo­ti­na ir tė­vas šven­tai ti­kė­jo vai­ko sa­ky­mu, jog mo­kyk­lo­je „vis­kas nor­ma­lu“, bet ne­ga­lė­jo ži­no­ti, kas de­da­si jo šir­dy­je. Die­nos slin­ko ra­mia tėk­me, nes tė­vai iš mo­kyk­los ne­su­lau­kė jo­kių nu­si­skun­di­mų ar pa­sta­bų dėl vai­ko el­ge­sio ir mo­ky­mo­si.

Tai­gi da­bar, praė­jus trims moks­lo me­tų mė­ne­siams, jie li­ko su­krės­ti, kai iš­gir­do mo­ky­to­jų pa­žer­tą in­for­ma­ci­ją apie ne vi­sa­da pa­vyz­din­gą sū­naus, kaip mo­ki­nio, el­ge­sį ir pa­ma­tė vi­sų da­ly­kų su­pras­tė­ju­sius įver­ti­ni­mus. Tė­vai sua­be­jo­jo ver­ti­ni­mų ob­jek­ty­vu­mu, nes ne­bu­vo ma­tę jų su­ra­šy­tų į pa­žy­mių kny­ge­lę. Po po­kal­bio pa­si­jau­tė ne­sma­giai jau vien dėl to, kad anks­čiau jų ne­pa­sie­kė to­kia in­for­ma­ci­ja.



Fak­tai pa­si­tvir­ti­no

Pro­ta­se­vi­čiai sa­vo ne­ri­mą ir abe­jo­nes iš­dės­tė ir Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jui Arū­nui Ser­nec­kui, ku­ris tuoj pat su spe­cia­lis­tais nu­vy­ko į mo­kyk­lą iš­siaiš­kin­ti šio konf­lik­to es­mės.

„Tai, ką sa­kė tė­vai, iš da­lies pa­si­tvir­ti­no. Kal­ban­tis su dvy­lik­to­kais išaiš­kė­jo, jog vai­ki­nas ga­lė­jo bū­ti įžeis­tas, gal su juo pa­sielg­ta ne taip, kaip tu­rė­tų elg­tis mo­ky­to­jai su mo­ki­niais mo­kyk­lo­je. Ta­čiau ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­dą, kad mo­ky­to­jų reak­ci­ją ir kal­bė­ji­mo to­ną iš­pro­vo­ka­vo pa­ties mo­ki­nio el­ge­sys“, – sa­kė A.Ser­nec­kas.

„Įsi­vaiz­duo­ki­te mo­ky­to­jo si­tua­ci­ją: vai­kas ne­si­mo­ko na­muo­se, kla­sė­je ne­ra­šo, pa­mo­kos me­tu žai­džia mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu, ki­tiems baks­no­ja į nu­ga­rą ir truk­do... Juk pe­da­go­gas tu­ri pa­rei­gą mo­ky­ti vi­sus vai­kus, vi­są kla­sę. Mo­ki­nys pri­va­lo bent mi­ni­ma­liai ro­dy­ti pa­stan­gų, kad mo­ky­to­jas tei­gia­mai įver­tin­tų jo pa­sie­ki­mus“, – ver­ti­no si­tua­ci­ją ir mo­ky­to­jus gy­nė mo­kyk­los di­rek­to­rius P.Dau­si­nas. Pro­ta­se­vi­čių kal­ti­ni­muo­se mo­kyk­lai jis sa­kė pa­si­gen­dąs konk­re­tu­mo.



Ne­ma­to tra­ge­di­jos

Mokyklos va­do­vas tvirtino, jog po pir­mo­jo po­kal­bio su tė­vais bu­vo su­si­tar­ta rei­ka­lus konk­re­čiai ir da­ly­kiš­kai ap­tar­ti po ke­lių die­nų. Di­rek­to­riui ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl jie nutraukė vi­sus ry­šius su mo­kyk­la, dau­giau ne­pa­no­ro atei­ti, o krei­pė­si į re­dak­ci­ją ir Švie­ti­mo sky­rių.

„Džiau­gia­mės, kad pa­sta­rų­jų ke­le­rių me­tų abi­tu­rien­tai mo­ko­si pa­žan­giai. Mo­ky­to­jai ne­tai­ko jo­kių spau­di­mo prie­mo­nių, vals­ty­bi­nius ar mo­kyk­li­nius eg­za­mi­nus lai­ky­ti pa­si­ren­ka pa­tys mo­ki­niai, nė­ra jo­kių kliū­čių ren­kan­tis rea­li­nį ar hu­ma­ni­ta­ri­nį pro­fi­lį, kai ku­rie abi­tu­rien­tai pa­si­rink­tus da­ly­kus mo­ko­si sa­va­ran­kiš­kai. Ar­tū­ras – ne pir­mas mo­ki­nys, ku­ris pa­li­ko mo­kyk­lą, to­dėl ne­sup­ran­tu, kam iš to da­bar da­ry­ti tra­ge­di­ją“, – sa­kė di­rek­to­rius.



Mi­nu­sai ir pliu­sai

Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jas A.Serneckas sa­kė de­dąs mo­kyk­lai di­de­lį mi­nu­są už tai, kad pa­žy­miai mo­ki­niui į pa­žy­mių kny­ge­lę ne­bu­vo su­ra­šy­ti nuo pat rug­sė­jo, kad tarp mo­kyk­los ir tė­vų pri­trū­ko kal­bė­ji­mo­si ir pa­si­kei­ti­mo in­for­ma­ci­ja.

Mo­kyk­los di­rek­to­rius ne­nei­gė, kad jau­na, ant­rus me­tus dir­ban­ti kla­sės va­do­ve Ir­ma Že­ber­ta­vi­čiū­tė dėl pa­tir­ties sto­kos pa­da­rė klai­dų, ne­suk­vie­tė tė­vų į su­si­rin­ki­mą, nein­for­ma­vo dėl šio mo­ki­nio el­ge­sio.

Auk­lė­to­ja sa­kė, jog vai­ki­nas nė­ra „pik­ty­biš­kas“, ji ti­kė­jo­si, kad su dvy­lik­to­kais ga­li­ma su­si­tar­ti kaip su suau­gu­siais žmo­nė­mis. Bend­rau­da­ma su mo­ki­niu pe­da­go­gė pa­si­rin­ko po­kal­bių tak­ti­ką ir sa­kė pra­ne­šian­ti tė­vams tik tuo­met, jei Ar­tū­ras sa­vo el­ge­sio ne­tai­sy­sian­tis. Iš jau­nos mo­ky­to­jos bu­vo sma­gu iš­girs­ti, kad jų dvy­lik­ta kla­sė lai­ko­ma mo­kyk­lo­je ge­riau­sia.

„Vi­si abi­tu­rien­tai pa­si­skun­džia, kad sun­ku mo­ky­tis dėl di­de­lių krū­vių, kad mo­ky­to­jai spau­džia, rei­ka­lau­ja. Bet ar ki­to­je mo­kyk­lo­je bus leng­viau?“ – kal­bė­jo I.Že­ber­ta­vi­čiū­tė.

Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos va­do­vė Da­nu­tė Vilt­ra­kie­nė taip pat aiš­ki­no­si nuo­tai­kas šio­je kla­sė­je. Po at­vi­rų po­kal­bių su vai­kais priė­jo prie iš­va­dos, jog Ar­tū­ras nė­ra kuo nors iš­si­ski­rian­tis iš bend­raam­žių ir nė­ra taip, kad jam kas ker­šy­tų. Be­maž vi­si moks­lei­viai yra pri­si­rin­kę nuo­skau­dų iš mo­ky­to­jų, juos ly­din­čių nuo ma­žens, kiek­vie­nas sa­vaip jas prii­ma ir in­terp­re­tuo­ja. Pa­je­vo­nie­čiai, kaip ir ki­tų mo­kyk­lų mo­ki­niai, no­ri bū­ti su­pras­ti, iš­girs­ti ir tei­sin­gai įver­tin­ti.



Dar ne pabaiga

Rodos, jog ši istorija galėtų turėti pabaigą. Artūras džiaugiasi, jog kitoje mokykloje mokytojai jam malonūs, draugiški, vertina jį kaip suaugusį žmogų. Pajevonio mokyklos direktorius P.Dausinas dar savaitės pradžioje sakė, jog šį penktadienį į susirinkimą sukvietė dvyliktokų tėvus tam, kad drauge pasiaiškintų bei aptartų nesusipratimus ir prob-lemas.

Tačiau penktadienio rytą redakcija sulaukė pranešimo telefonu, jog iš mokyklos išeina dar keli dvyliktokai, neatlaikantys mokytojų spaudimo, kad tariamai ramioje mokykloje prasidėjęs „tikras nervų karas“.

Mokyklos direktorius P.Dausinas vakar ryte redakcijai sakė, jog nėra nė vieno mokinių parašyto prašymo išleisti iš mokyklos. Tuoj pat apie tai pasiteiravęs dvyliktokų vadovas išgirdo, jog į suaugusiųjų klasę galvojanti išeiti viena mokinė, motyvuodama tuo, kad „ten bus geriau“.

Pasiteiravus Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, atsakingos už suaugusiųjų klases, Danutės Voitiuk paaiškėjo, jog keletas Pajevonio vidurinės mokyklos dvyliktokų apsilankė jų mokykloje ir teiravosi apie mokymosi sąlygas.

Pavaduotoja jiems išaiškino, jog į čia mokytis priimami pilnamečiai, reikalavimai yra dideli, mokytis nėra lengva, nes daug darbų reikia atlikti savarankiškai.

Pajevoniečiams buvo pasiūlyta įvertinti savo galimybes ir apsispręsti.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---