„Santaka“ / Per šėlstančias jūros bangas – į aitvarus pasikinkę vėją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-12-04 08:39

Dalinkitės:  


V.Brokas nusifotografavo su gatvės prekeivių įkyriai peršamu egzotišku galvos apdangalu.

Nuotrauka iš asmeninio albumo.


Per šėlstančias jūros bangas – į aitvarus pasikinkę vėją

Eglė MIČIULIENĖ

Vė­jų sos­ti­nė­je

Ta­ri­fa – pa­čio­je siau­riau­sio­je Gib­ral­ta­ro są­siau­rio vie­to­je esan­tis Ispanijos mies­te­lis, dar va­di­na­mas „Vė­jų sostine“. Tei­gia­ma, jog čia la­bai re­tai ka­da pa­si­tai­ko iš ei­lės dvi ne­vė­juo­tos die­nos.

„Ta­ri­fa yra tam tik­ra­me kam­pe. Jei iš vie­nos pu­sės tą die­ną pu­čia ne­tin­ka­mas vė­jas – ei­ni į ki­tą pu­sę. O mums rei­kia, kad vė­jas pūs­tų į krantą“, – aiš­ki­no V.Bro­kas.

Šia­me mies­te­ly­je van­dens spor­tu už­sii­ma vi­si – tiek at­vy­kė­liai, tiek vie­ti­niai gy­ven­to­jai. Jie le­kia per ban­gas jė­gos ait­va­rais, bur­len­tė­mis, bang­len­tė­mis – kuo tik įma­no­ma. Ir kaip ne­plauk­si, kai net pa­žvel­gus pro vieš­bu­čio lan­gus iš vie­nos pu­sės ma­tai ty­vu­liuo­jan­tį At­lan­to van­de­ny­ną, iš ki­tos – Vi­dur­že­mio jū­rą.

Va­sa­rą vi­sas Ta­ri­fos dan­gus „nuklotas“ jė­gos ait­va­rų ku­po­lų, o ru­de­niop žmo­nių su­ma­žė­ja, tai­gi vil­ka­viš­kie­čiai spor­ti­nin­kų ma­sės iš­ven­gė.



Plau­kė bur­len­tė­mis

Van­dens spor­to mė­gė­jai ži­no, jog jė­gos ait­va­rai bū­na įvai­raus dy­džio. Ma­žes­niam vė­jui skir­ti di­des­ni, iki 20 met­rų ait­va­rai, stip­riam vė­jui – ma­žes­ni.

Is­pa­ni­jo­je Vi­das sa­kė ma­tęs ir vos ke­lių kvad­ra­ti­nių met­rų ait­va­rą. „Tas pa­ts ir su bur­len­tė­mis: ne­bu­vo­me plau­kę su to­kio­mis ma­žo­mis, gal tri­jų kvad­ra­ti­nių met­rų bu­rė­mis. Jų už­ten­ka, nes ten pu­čia la­bai smar­kus vė­jas. Lie­tu­vo­je su to­kia bu­re grei­čiau­siai nepaplauktum“, – pa­sa­ko­jo V.Bro­kas.

Pir­mą kar­tą šia­me kraš­te vie­šė­ję vil­ka­viš­kie­čiai iš pra­džių pa­si­rin­ko ne­tin­ka­mą vie­tą – At­lan­to van­de­ny­no pa­kran­tę. Vė­jas čiuož­ti su van­dens ait­va­rais pa­si­ro­dė per smar­kus, tad te­ko vie­to­je nuo­mo­tis bur­len­tes ir pri­si­jung­ti prie ki­tų bu­riuo­to­jų. Jo­mis plauk­ti, kaip sa­kė Vi­das, tin­ka nors ir ura­ga­nas.

„Jau ne­ma­žai me­tų plau­kio­ju bur­len­te, bet pa­tir­ties pa­si­sė­miau tik­rai ne­ma­žai. Esant to­kiam vė­jui, to­kioms ban­goms – vi­sai ki­toks plau­ki­mas. O vie­ti­niai ką iš­da­ri­nė­ja! Šo­ki­nė­ja, var­to­si su bur­len­tė­mis prie pat kranto“, – įspū­džiais da­li­jo­si Vi­das.



Į... Pa­le­mo­ną

Tik pa­sku­ti­nė­mis die­no­mis su­tik­ti lie­tu­viai vil­ka­viš­kie­čiams paaiš­ki­no, kad ait­va­rų spor­tui labiausiai tin­ka ne vandenynas, o Vi­dur­že­mio jū­ra. Kraštiečiai pa­sa­kė, kur ras­ti tin­ka­mą vie­tą ait­va­rams iš­ban­dy­ti. Ta vie­ta va­di­na­ma Palmones, o čia at­vyks­tan­tys lie­tu­viai ją va­di­na sa­vaip – Pa­le­mo­nu.

„At­va­žia­vo­me į tą vie­tą iš pat ry­to ir nu­ste­bo­me: ji be­veik pa­čia­me mies­te, nuo kran­to ma­ty­ti plau­kian­tys lai­vai. Žmo­nių – tuš­čia... Mums pa­si­ro­dė įtar­ti­na – ar ga­li­ma to­kio­je vie­to­je plauk­ti su ait­va­ru?.. Vis­ką ap­link iš­mai­šė­me, ga­liau­siai su­si­stab­dė­me po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lį ir pa­klau­sė­me, kur yra „kai­tų spotas“ („kaitais“ spor­ti­nin­kai va­di­na jė­gos ait­va­rus, o „spotu“ – bu­ria­vi­mo vie­tą).

Po­li­ci­nin­kai mus at­ve­dė at­gal į tą pa­čią vie­tą. Tuo me­tu jau ra­do­me ir lie­tu­vių. Taip ir plau­kė­me: iš vie­nos pu­sės ma­tė­me lai­vus, iš ki­tos – miestą“, – pa­sa­ko­jo V.Bro­kas.



Iki Af­ri­kos – pus­va­lan­dis

Vie­ną ke­lio­nės die­ną vil­ka­viš­kie­čiai sky­rė ke­lio­nei į Af­ri­ką – Ma­ro­ką.

Nuo Ta­ri­fos iki Ma­ro­ko, Tan­ge­rio mies­to, – vos 14 ki­lo­met­rų. Sa­ko­ma, kad su­te­mus iš Ma­ro­ko ma­ty­ti švie­čian­tys Ta­ri­fos ži­bu­riai. Ke­lei­viai iš Is­pa­ni­jos į Af­ri­ką plau­kia kel­tu Ta­ri­fa–Tan­ge­ris, ke­lio­nė už­trun­ka maž­daug pus­va­lan­dį.

„Na, kai toks at­stu­mas – ne­ga­lė­jo­me ne­nup­lauk­ti. Bet ke­lio­nė ne­pa­li­ko la­bai di­de­lio įspū­džio. Ga­liu tik „pliu­siu­ką pa­si­dė­ti“, kad bu­vau Af­ri­ko­je, bet ne­daug jos te­ma­tė­me. Tik­tai vie­ną die­ną po Tan­ge­rį pavaikščiojome“, – juo­kė­si Vi­das, pa­sa­ko­da­mas apie neil­gą vieš­na­gę Af­ri­ko­je.

Anot vil­ka­viš­kie­čio, vie­ti­niai gi­dai, su tu­ris­tais kal­ban­tys ang­liš­kai, pa­ve­žio­ja po Tan­ge­rį au­to­bu­su ir apie mies­tą už­sie­nie­čiams pa­sa­ko­ja net neiš­lip­da­mi į lau­ką. Ga­liau­siai tu­ris­tai iš­lai­pi­na­mi ir pus­die­nį ve­džio­ja­mi siau­rų gat­vių la­bi­rin­tais. O juo­se – ga­ly­bė pre­kei­vių, ku­rie, kaip ir vi­so­je Af­ri­ko­je, įky­riai len­da į akis ir per­ša sve­tim­ša­liams sa­vo gė­ry­bes.

Po eks­kur­si­jos po gat­vės tur­gų ke­lei­viai li­pa at­gal į au­to­bu­są, vėl išklauso gi­do pa­sa­ko­ji­mą ir par­ve­ža­mi į uos­tą.

„Yra ir dvie­jų die­nų eks­kur­si­ja po Tan­ge­rį – jos metu žmo­nės tur­būt dau­giau pa­ma­to. O šiaip tik­riau­siai ge­riau va­žiuo­ti pa­čiam au­to­mo­bi­liu, nes yra tik­rai gra­žių vie­tų, ku­rias ver­ta pa­ma­ty­ti“, – pasakojo V.Brokas.



Ra­jo­ne są­ly­gų ma­žai

Su jė­gos ait­va­rais vil­ka­viš­kie­čiams Is­pa­ni­jo­je te­ko plau­kio­ti tik pu­sant­ros die­nos. Bet pa­mo­kos bu­vo ver­tin­gos: Lie­tu­vo­je vy­rai nu­plauk­da­vo vos ke­le­tą met­rų, o da­bar jau ga­lė­tų įveik­ti ke­lias­de­šimt kar­tų di­des­nį at­stu­mą.

Anot V.Bro­ko, jė­gos ait­va­rus tu­ri jau ke­le­tas vil­ka­viš­kie­čių, ta­čiau Pae­že­rių eže­re jie kol kas ne­plau­kio­ja. O Viš­ty­tis šiai spor­to ša­kai ap­skri­tai ne­tin­ka.

„Iš vi­sų pu­sių eže­rą su­pa me­džiai, o jis pa­ts – duo­bė­je. Jei aud­ra – iš bė­dos ga­li plauk­ti su bur­len­te. O jė­gos ait­va­rui tu­ri bū­ti itin ly­gus vė­jas. Ki­taip ait­va­ras pa­si­da­rys ne­val­do­mas: jis ga­li kris­ti, o pa­ga­vęs stip­rų vė­jo gū­sį stai­giai šau­ti į vir­šų ir bet kur ta­ve nu­svies­ti. Bu­vo at­ve­jų, kad ait­va­rą net į lai­dus įkė­lė... Lai­mei, juo skri­du­si mer­gi­na spė­jo at­si­ka­bin­ti vir­ves, nes ga­lė­jo baig­tis liūdnai“, – sa­kė V.Bro­kas.

Prie Vil­ka­viš­kio pri­glu­dęs Pae­že­rių eže­ras taip pat nė­ra la­bai pa­to­gus jė­gos ait­va­rų spor­tui: per ma­žai vie­tos pa­kil­ti. „Vie­nin­te­lė vie­ta, kur ga­li­ma plauk­ti, – prie py­li­mo, ir tai tik ta­da, kai vė­jas pu­čia iš pietvakarių“, – aiš­ki­no Vi­das.

To­dėl vi­si jė­gos ait­va­rų mė­gė­jai va­žiuo­ja į pa­jū­rį, nes ten vė­jo sro­vė to­ly­ges­nė.



Ža­da skris­ti ir vėl

Ne­daug lais­va­lai­kio tu­rin­tis V.Bro­kas mėgs­ta jį leis­ti ak­ty­viai. Žie­mą vy­ras sli­di­nė­ja (jis pa­ts, pa­de­da­mas ki­tų šio spor­to en­tu­zias­tų, su­konst­ra­vo ir prie Viš­ty­čio eže­ro esan­čius sli­di­nin­kų kel­tu­vus), va­sa­rą van­de­nį skro­džia bur­len­te, da­bar „už­si­krė­tė“ dar ir jė­gos ait­va­rų spor­tu.

– Nuo ket­vir­tos kla­sės lan­kiau jachtk­lu­bą pas Alek­sand­rą Leo­na­vi­čių. Vė­liau pa­ts pra­dė­jau ga­min­ti di­de­lę jach­tą. Ta­čiau grį­žęs iš ar­mi­jos su­si­do­mė­jau bur­len­čių spor­tu – o jų su jo­kio­mis jach­to­mis ne­pa­ly­gin­si. Bur­len­te ga­li iš­vys­ty­ti vi­sai ki­tą grei­tį, ir ma­lo­nu­mas ki­tas. Taip ir li­ko ma­no jach­ta ne­baig­ta. Iki šiol sto­vi ga­ra­že. Gal pen­si­joj bū­da­mas pa­baig­siu ir plauk­siu... – juo­kė­si vil­ka­viš­kie­tis.

O da­bar Vi­das nea­be­jo­ja, jog ki­tais me­tais bū­ti­nai su­ras lai­ko ir vėl skris į bur­len­ti­nin­kų ir jė­gos ait­va­rų mė­gė­jų ro­jų – Ta­ri­fą.



(Pa­bai­ga.

Pra­džia – Nr. 138)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas