„Santaka“ / Per šėlstančias jūros bangas – į aitvarus pasikinkę vėją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-11-30 16:43

Dalinkitės:  


Vido Broko (kairėje) ir Petro Žilionio aistra – vandens sportas.

Per šėlstančias jūros bangas – į aitvarus pasikinkę vėją

Eglė MIČIULIENĖ


Vil­ka­viš­kie­tis Vi­das Bro­kas – vie­nas iš tų, ku­rie vė­ją mė­gi­na pa­ža­bo­ti jė­gos ait­va­ru.

Tai – ga­na nau­ja spor­to ša­ka ir ekst­re­ma­lus lai­ko lei­di­mo bū­das, ku­riam rei­kia tri­jų da­ly­kų: van­dens, vė­jo ir pa­ties ait­va­ro.

Ne­se­niai V.Bro­kas su dar dviem bend­ra­min­čiais grį­žo iš ke­lio­nės. Vil­ka­viš­kie­čiai bu­vo Is­pa­ni­jo­je, ap­lan­kė Af­ri­ką. Ta­čiau pa­grin­di­nis ke­lio­nės tiks­las bu­vo ne ap­žiū­rė­ti sve­ti­mų kraš­tų ar­chi­tek­tū­rą, mu­zie­jus ar ki­tas ver­ty­bes, o iš­mok­ti ge­riau val­dy­ti vis po­pu­lia­rė­jan­tį Lie­tu­vo­je jė­gos ait­va­rą.



Pra­džia – Klai­pė­do­je

„Jau se­niai sva­jo­jau iš­mok­ti plauk­ti su jė­gos ait­va­ru, o šią va­sa­rą jį įsi­gi­jau ir pra­dė­jau mo­ky­tis. Lan­kiau pust­re­čios va­lan­dos pa­mo­kas Klai­pė­do­je, Kur­šių ma­rio­se. Ten yra idea­lios są­ly­gos plauk­ti su ait­va­ru, nes gy­lis, ga­li­ma sa­ky­ti, iki ke­lių, o vie­tos daug“, – pa­sa­ko­jo V.Bro­kas.

Jė­gos ait­va­rai – ekst­re­ma­li van­dens spor­to ša­ka, at­si­ra­du­si maž­daug prieš de­vy­ne­rius me­tus ir mil­ži­niš­kais tem­pais po­pu­lia­rė­jan­ti vi­sa­me pa­sau­ly­je.


Šio spor­to pa­grin­das – skrai­di­na­mo ait­va­ro su­ku­ria­ma trau­ka. Ga­lin­go ait­va­ro tem­pia­mas žmo­gus čiuo­žia van­dens pa­vir­šiu­mi ant ne­di­de­lės 1,2–1,8 m il­gio len­tos, da­ro įvai­riau­sius triu­kus ar tie­siog aukš­tus iki 20 met­rų šuo­lius.



Iš­mok­ti ne­sun­ku

Vi­das tvir­ti­no, jog iš­mok­ti val­dy­ti van­dens ait­va­rą nė­ra sun­ku.

„Pa­si­mo­kęs plauk­ti Kur­šių ma­rio­se, Vil­ka­viš­kio Pae­že­rių eže­re ir jū­ro­je, da­bar ga­liu nu­plauk­ti apie 100 met­rų. Tai­gi po ko­kių ke­tu­rių die­nų moks­lo jau įma­no­ma plauk­ti. O, pa­vyz­džiui, no­rė­da­mas ge­rai val­dy­ti bur­len­tę, tu­ri mo­ky­tis maž­daug me­tus, ki­taip ant jos ne­pas­to­vė­si. Štai dėl ko jė­gos ait­va­rų spor­to ša­ka taip spar­čiai po­pu­lia­rė­ja, iš­stum­da­ma anks­čiau to­kias po­pu­lia­rias burlentes“, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas.

No­rint val­dy­ti to­kį ait­va­rą jė­gos ne­rei­kia – tai da­ro­ma ko­ne ga­lais pirš­tų. To­dėl ga­li čiuož­ti ir mo­te­ris, ir ūg­te­lė­jęs vai­kas. Ta­čiau ne­si­sau­go­da­mas plau­ki­kas ga­li su­kel­ti pa­vo­jų sau ir ki­tiems. Ap­link spor­ti­nin­ką tu­ri bū­ti bent šim­to met­rų spin­du­lys tuš­čio plo­to, kad pri­rei­kus žmo­gus ga­lė­tų sau­giai nu­si­leis­ti.


Pa­lan­gos plia­žuo­se, kur va­sa­rą yra daug poil­siau­to­jų, jė­gos ait­va­rus nau­do­ti už­draus­ta.



Per daug pa­si­ti­kė­jo

Kiek­vie­na vos ke­lių mi­li­met­rų sto­rio, už ba­tų raiš­te­lį plo­nes­nė jė­gos ait­va­ro vir­vė iš­ke­lia maž­daug 200 kg svo­rį, tad už­ka­bi­nu­si pirš­tą ar au­sį ga­li leng­vai nu­pjau­ti. Be to, ne­pa­ty­ru­sį spor­ti­nin­ką vė­jo pa­gau­tas ait­va­ras ga­li ir pra­žu­dy­ti.

Prieš po­rą mė­ne­sių su jė­gos ait­va­ru už­si­mu­šė klai­pė­die­tis vers­li­nin­kas. Pa­ty­ręs, jau ne vie­ną se­zo­ną už­siė­męs šia spor­to ša­ka vy­riš­kis, ma­tyt, per­ver­ti­no sa­vo ga­li­my­bes. Kel­da­mas jė­gos ait­va­rą jis tin­ka­mai neį­ver­ti­no pa­vo­jaus – per ar­ti esan­čio pa­sta­to – ir ūž­te­lė­jęs vė­jo gū­sis bloš­kė žmo­gų į sie­ną.

Ta­čiau Vi­das tvir­ti­na kol kas su ait­va­ru tik ap­si­broz­di­nęs. „Ir tai – tik­tai sau­su­mo­je. O jei kren­ti į van­de­nį – juk nesusimuši“, – sa­kė jis.

Be­je, su jė­gos ait­va­ru ga­li čiuož­ti ir snie­gu. „Žie­mą gal net leng­viau iš­mok­ti, nes snie­ge neskęsti, – kal­bė­jo Vi­das. – Ži­no­ma, rei­kia pa­si­rink­ti ko­kį nors ly­gų pa­vir­šių: ae­rod­ro­mą ar sto­rai ap­snig­tą ežerą“.




Išsk­ri­do ieš­ko­ti vė­jo

Ke­le­to Kur­šių ma­rio­se pra­leis­tų va­lan­dų Vi­dui bu­vo per ma­žai – no­rė­jo­si įgy­ti dau­giau įgū­džių. Ta­čiau va­sa­rą Lie­tu­vo­je trūks­ta vė­jo, ru­de­nį – šal­ta, nors ak­ty­vūs šio spor­to mė­gė­jai ir šiuo me­tu te­be­vyks­ta prie jū­ros.

In­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.ext­re­me-sports.lt, kur ver­da dis­ku­si­jos apie jė­gos ait­va­rus, bur­len­tes ir ki­tas ekst­re­ma­laus spor­to ša­kas, V.Bro­kas per­skai­tė apie Ta­ri­fą. Tai ne­di­de­lis ku­ror­ti­nis Is­pa­ni­jos mies­tas, kur skren­da be van­dens spor­to ne­ga­lin­tys gy­ven­ti žmo­nės.

Il­gai ne­lau­kęs, su vil­ka­viš­kie­čiu vers­li­nin­ku Pet­ru Ži­lio­niu Vi­das už­si­sa­kė ke­lio­nę į Is­pa­ni­ją. Kar­tu vy­ko ir vil­ka­viš­kie­tė Ja­ni­na Lie­pi­nie­nė, ku­ri taip pat ke­ti­na mo­ky­tis šios ekst­re­ma­lios spor­to ša­kos.



Su sa­vo įran­ga

Ke­lio­nė, pa­sak Vi­do, bu­vo ne­su­dė­tin­ga, nes at­si­ra­do tie­sio­gi­niai lėk­tu­vo rei­sai iš Lie­tu­vos į Ma­la­gą. Ten sė­dę į iš­nuo­mo­tą au­to­mo­bi­lį lie­tu­viai nu­va­žia­vo iki Ta­ri­fos, esan­čios už 170 km nuo Ma­la­gos. Tai­gi per ge­rą pus­die­nį nuo skry­džio pra­džios kom­pa­ni­ja jau bu­vo Ta­ri­fo­je.

Į Is­pa­ni­ją V.Bro­kas ir P.Ži­lio­nis ve­žė­si sa­vo jė­gos ait­va­rus. Nors jie – dvy­li­kos kvad­ra­ti­nių met­rų plo­čio, ta­čiau iš­lei­dus orą ir su­vy­nio­jus tel­pa į mo­kyk­li­nę kup­ri­nę. Komp­lek­te dar yra 1,30 il­gio len­ta – ir vis­kas. Tai­gi įran­gą ga­li vež­tis kur tin­ka­mas. Pa­sak Vi­do, dau­giau vie­tos nei pa­ts ait­va­ras uži­ma ap­ran­ga.

Tuo tar­pu bur­len­tes vy­rai pa­li­ko na­muo­se: dau­giau nei dvie­jų met­rų ry­šu­lio taip pa­pras­tai ne­nu­si­ga­ben­si.

Is­pa­ni­jo­je vil­ka­viš­kie­čių tri­ju­lė pra­lei­do maž­daug sa­vai­tę. Ke­lio­nių agen­tū­ro­je kom­pa­ni­ja bu­vo nu­si­pir­ku­si tik bi­lie­tus į Is­pa­ni­ją ir už­si­sa­kiu­si au­to­mo­bi­lį.

Vi­sa ki­ta – net ir vieš­bu­tį, ku­rį iš pra­džių už­sa­ky­ti bu­vo pa­ža­dė­ju­si agen­tū­ra – vil­ka­viš­kie­čiai su­si­ra­do ir už­si­sa­kė vie­to­je.

„Kaip su­si­ra­do­me vieš­bu­tį? Pa­ma­tė­me vo­kie­tį bu­riuo­to­ją, pa­kal­bi­no­me, ir jis mus nu­ve­dė iki vieš­bu­čio. Mes juk vi­si sa­vi. Jei jau bu­riuo­to­jas, kad ir ko­kios tau­ty­bės be­bū­tų, – jis ta­vo draugas“, – pa­sa­ko­jo V.Bro­kas.




(Pra­džia. Pa­bai­ga – ki­ta­me „Santakos“ nu­me­ry­je)





Publikuota: 2007-11-30 16:43:22

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai