|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-11-28 14:11
„Kelio pastoracijos gairės“ – taip pavadintas neseniai lietuvių kalba išleistas Popiežiškosios migrantų ir keleivių sielovados tarybos parengtas dokumentas. Šio dokumento „ašis“ yra vairuotojo „dekalogas“ – tam tikras Dešimties Dievo įsakymų analogas, kuriame mėginama išdėstyti kultūringo, žmoniško ir saugaus eismo kelyje tiesas. Pavyzdžiui, „tebūnie kelias susijungimo tarp žmonių, o ne mirtinos žalos priemonė“. Penktas įsakymų punktas draudžia automobilį panaudoti kaip asmeninės puikybės, dominavimo prieš kitus eismo dalyvius priemonę, septintas liepia padėti ir rūpintis nukentėjusiais eismo įvykiuose ir t. t. Įsakmiausias pirmasis įsakymas: „Nežudyk“. – Dabar žmogaus gyvenime ypač daug judėjimo: į darbą ir atgal, iš šalies į šalį, turistinės, savaitgalių kelionės ir t. t. To dokumento siekis – padėti žmonėms suprasti atsakomybę ir kažkaip įprasminti laiką, laukiant pasienio eilėse, transporto kamščiuose, kad laikas, kaip dalis žmogaus gyvenimo, nepraeitų tuščiai, – sakė pašnekovas. – Daugelis žmonių dabar matę pasaulio ir gali palyginti skirtumą tarp mūsų krašto ir kitų šalių. Man teko keletą kartų būti Vokietijoje. Šioje šalyje negalėjau nepastebėti pagarbaus tarpusavio elgesio, supratimo, nors ir čia žmonės be galo užsiėmę, skubantys. Pas mus tas beprotiškas skubėjimas be mąstymo ir atsakomybės, kylantis susierzinimas, nepagarba, kaip matome, sukelia baisias pasekmes. – Viena dalis tokių vairuotojų yra sąmoningi krikščionys katalikai, kurie suvokia, jog susisiekimo priemonėje, kaip ir gyvenime, šie krikščioniški ženklai primena visus mus globojančią Dievo ranką. Kiti vairuotojai juos pasikabina kaip patikusį daiktą, kaip papuošalą. Susidūrusiems su avarijose patirtomis artimųjų netektimis žmonėms iš širdies gelmės kyla noras tokį ženklą turėti kaip talismaną ar pan. Jeigu pastebėjote, kartais automobiliai būna papuošti stilizuota žuvimi. Žuvis nuo seniausių laikų yra krikščionio simbolis. – Galima malda palaiminti, kad Dievas ar angelas sargas globotų tuo automobiliu važiuojančius. Tačiau į mane labai mažai kas dėl to kreipiasi. Pačiam kažkada buvo kilusi mintis daryti šventę ar per atlaidus pašventinti automobilius, kad Dievas globotų keliaujantį. Gal tada žmogus ir pats pagarbiau automobilyje elgtųsi. Juk paprastai važiuojama su šeima, vyksta pokalbiai, gal tada būtų vengiama bereikalingo pykčio, susierzinimo. – Kunigas, kaip ir visi kiti žmonės, taip pat įtrauktas į judėjimą, skubėjimą. Yra pasitaikę, jog policija buvo sustabdžiusi už nedidelį greičio viršijimą. Supratau, kad Dievas veikia ir per šiuos pareigūnus, primindamas, jog ir man reikia važiuoti atsargiau. – Adventas – Bažnyčios naujų liturginių metų pradžia, Kristaus gimimo laukimas. Tačiau šiais laikais šis laukimo džiaugsmas nukreiptas į dovanas, blizgučius ir pati šventės dvasinė prasmė išleidžiama iš akių. Krikščionio gyvenime adventas – tai nauja pradžia permąstyti savo kelią ir vėl startuoti su naujais nusiteikimais, pasiryžimais pasikeisti, ypač dvasiniuose dalykuose, tarpusavio santykiuose. Reikia paties žmogaus nusiteikimo permąstyti santykį su savo artimu, su Dievu, peržvelgti, kaip atliekame pareigas. Reikia dar kartą paklausti savęs, kiek esame atradę save ir savo vietą pasaulyje, kiek mokame įprasminti laukimą, dalytis džiaugsmu su kitu, o ne stovėti šalikelėje ir dūsauti, kaip sunku ir kokie visi abejingi ar nedraugiški. Juk net ir trumpi, nuoširdūs susitikimai ir stabtelėjimai suteikia dvasios stiprybės ilgam laikui. Publikuota: 2007-11-28 14:11:08 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|