„Santaka“ / Visi ir visada esame skirtingų kelių keleiviai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-11-28 14:11

Dalinkitės:  


Visi ir visada esame skirtingų kelių keleiviai

Tra­giš­ki įvy­kiai ke­liuo­se su­krė­tė Lie­tu­vą, il­gė­jan­čio­se me­tų pa­bai­gos die­nų su­te­mo­se taip pat ty­ko ne­nus­pė­ja­mi pa­vo­jai, o gal ir džiu­gios aki­mir­kos, ku­rias ga­li­me pa­tir­ti iš­si­ruo­šę į sa­vo dva­si­nes ke­lio­nes.

„Ke­lio pa­sto­ra­ci­jos gai­rės“ – taip pa­va­din­tas ne­se­niai lie­tu­vių kal­ba iš­leis­tas Po­pie­žiš­ko­sios mig­ran­tų ir ke­lei­vių sie­lo­va­dos ta­ry­bos pa­reng­tas do­ku­men­tas. Šio do­ku­men­to „ašis“ yra vai­ruo­to­jo „de­ka­lo­gas“ – tam tik­ras De­šim­ties Die­vo įsa­ky­mų ana­lo­gas, ku­ria­me mė­gi­na­ma iš­dės­ty­ti kul­tū­rin­go, žmo­niš­ko ir sau­gaus eis­mo ke­ly­je tie­sas. Pa­vyz­džiui, „te­bū­nie ke­lias su­si­jun­gi­mo tarp žmo­nių, o ne mir­ti­nos ža­los priemonė“. Penk­tas įsa­ky­mų punk­tas drau­džia au­to­mo­bi­lį pa­nau­do­ti kaip as­me­ni­nės pui­ky­bės, do­mi­na­vi­mo prieš ki­tus eis­mo da­ly­vius prie­mo­nę, sep­tin­tas lie­pia pa­dė­ti ir rū­pin­tis nu­ken­tė­ju­siais eis­mo įvy­kiuo­se ir t. t. Įsak­miau­sias pir­ma­sis įsa­ky­mas: „Nežudyk“.

Ko­dėl Baž­ny­čiai pa­rū­po pa­skelb­ti to­kį do­ku­men­tą ir pra­bil­ti šia te­ma? Kaip žmo­gui rei­kė­tų elg­tis sa­vo gy­ve­ni­mo ke­liuo­se da­bar, ar­tė­jant ka­len­do­ri­nių me­tų pa­bai­gai? Apie tai min­ti­mis pa­pra­šė­me pa­si­da­ly­ti Al­vi­to pa­ra­pi­jos kle­bo­ną Vy­tau­tą KA­JO­KĄ.



– Da­bar žmo­gaus gy­ve­ni­me ypač daug ju­dė­ji­mo: į dar­bą ir at­gal, iš ša­lies į ša­lį, tu­ris­ti­nės, sa­vait­ga­lių ke­lio­nės ir t. t. To do­ku­men­to sie­kis – pa­dė­ti žmo­nėms suprasti atsakomybę ir kaž­kaip įpras­min­ti lai­ką, lau­kiant pa­sie­nio ei­lė­se, trans­por­to kamš­čiuo­se, kad lai­kas, kaip da­lis žmo­gaus gy­ve­ni­mo, ne­praei­tų tuš­čiai, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

– Jums ne­ma­žai ten­ka va­ži­nė­ti įvai­riais ke­liais. Ką pa­ste­bi­te eis­mo da­ly­vių el­ge­sy­je?

– Dau­ge­lis žmo­nių da­bar ma­tę pa­sau­lio ir ga­li pa­ly­gin­ti skir­tu­mą tarp mū­sų kraš­to ir ki­tų ša­lių. Man te­ko ke­le­tą kar­tų bū­ti Vo­kie­ti­jo­je. Šio­je ša­ly­je ne­ga­lė­jau ne­pas­te­bė­ti pa­gar­baus tar­pu­sa­vio el­ge­sio, su­pra­ti­mo, nors ir čia žmo­nės be ga­lo už­siė­mę, sku­ban­tys. Pas mus tas be­pro­tiš­kas sku­bė­ji­mas be mąs­ty­mo ir at­sa­ko­my­bės, ky­lan­tis su­sier­zi­ni­mas, ne­pa­gar­ba, kaip ma­to­me, su­ke­lia bai­sias pa­sek­mes.

– Daž­nai ten­ka ma­ty­ti au­to­mo­bi­lių sa­lo­nų, pa­puoš­tų ro­ži­niais, kry­že­liais. Ką jūs ga­lė­tu­mė­te apie tai pa­sa­ky­ti?

– Vie­na da­lis to­kių vai­ruo­to­jų yra są­mo­nin­gi krikš­čio­nys ka­ta­li­kai, ku­rie su­vo­kia, jog su­si­sie­ki­mo prie­mo­nė­je, kaip ir gy­ve­ni­me, šie krikš­čio­niš­ki ženk­lai pri­me­na vi­sus mus glo­bo­jan­čią Die­vo ran­ką. Ki­ti vai­ruo­to­jai juos pa­si­ka­bi­na kaip pa­ti­ku­sį daik­tą, kaip pa­puo­ša­lą. Su­si­dū­ru­siems su ava­ri­jo­se pa­tir­to­mis ar­ti­mų­jų ne­tek­ti­mis žmo­nėms iš šir­dies gel­mės ky­la no­ras to­kį ženk­lą tu­rė­ti kaip ta­lis­ma­ną ar pan.

Jei­gu pa­ste­bė­jo­te, kar­tais au­to­mo­bi­liai bū­na pa­puoš­ti sti­li­zuo­ta žu­vi­mi. Žu­vis nuo se­niau­sių lai­kų yra krikš­čio­nio sim­bo­lis.

– Ar žmo­nės pra­šo Jū­sų pa­šven­tin­ti au­to­mo­bi­lį? Kaip žiū­ri­te į tai?

– Ga­li­ma mal­da pa­lai­min­ti, kad Die­vas ar an­ge­las sar­gas glo­bo­tų tuo au­to­mo­bi­liu va­žiuo­jan­čius. Ta­čiau į ma­ne la­bai ma­žai kas dėl to krei­pia­si.

Pa­čiam kaž­ka­da bu­vo ki­lu­si min­tis da­ry­ti šven­tę ar per at­lai­dus pa­šven­tin­ti au­to­mo­bi­lius, kad Die­vas glo­bo­tų ke­liau­jan­tį. Gal ta­da žmo­gus ir pa­ts pa­gar­biau au­to­mo­bi­ly­je elg­tų­si. Juk pa­pras­tai va­žiuo­ja­ma su šei­ma, vyks­ta po­kal­biai, gal ta­da būtų ­vengiama be­rei­ka­lin­go pyk­čio, su­sier­zi­ni­mo.

– Kaip el­gia­tės Jūs, at­si­sė­dęs prie au­to­mo­bi­lio vai­ro?

– Ku­ni­gas, kaip ir vi­si ki­ti žmo­nės, taip pat įtrauk­tas į ju­dė­ji­mą, sku­bė­ji­mą. Yra pa­si­tai­kę, jog po­li­ci­ja bu­vo su­stab­džiu­si už ne­di­de­lį grei­čio vir­ši­ji­mą. Sup­ra­tau, kad Die­vas vei­kia ir per šiuos pa­rei­gū­nus, pri­min­da­mas, jog ir man rei­kia va­žiuo­ti at­sar­giau.

– Baž­ny­čia kvie­čia į dva­si­nę ke­lio­nę per ad­ven­tą. Kas svar­biau­sia šia­me ke­ly­je? Į ko­kius ženk­lus tu­rė­tu­me at­kreip­ti dė­me­sį, ko­kio­se sto­te­lė­se stab­te­lė­ti, kad džiaugs­mą ras­tu­me ga­lu­ti­nė­je sto­ty­je – Ka­lė­dų šven­tė­je?

– Ad­ven­tas – Baž­ny­čios nau­jų li­tur­gi­nių me­tų pra­džia, Kris­taus gi­mi­mo lau­ki­mas. Ta­čiau šiais lai­kais šis lau­ki­mo džiaugs­mas nu­kreip­tas į do­va­nas, bliz­gu­čius ir pa­ti šven­tės dva­si­nė pra­smė iš­lei­džia­ma iš akių. Krikš­čio­nio gy­ve­ni­me ad­ven­tas – tai nau­ja pra­džia per­mąs­ty­ti sa­vo ke­lią ir vėl star­tuo­ti su nau­jais nu­si­tei­ki­mais, pa­si­ry­ži­mais pa­si­keis­ti, ypač dva­si­niuo­se da­ly­kuo­se, tar­pu­sa­vio san­ty­kiuo­se.

Rei­kia pa­ties žmo­gaus nu­si­tei­ki­mo per­mąs­ty­ti san­ty­kį su sa­vo ar­ti­mu, su Die­vu, per­žvelg­ti, kaip at­lie­ka­me pa­rei­gas. Rei­kia dar kar­tą pa­klaus­ti sa­vęs, kiek esa­me at­ra­dę sa­ve ir sa­vo vie­tą pa­sau­ly­je, kiek mo­ka­me įpras­min­ti lau­ki­mą, da­ly­tis džiaugs­mu su ki­tu, o ne sto­vė­ti ša­li­ke­lė­je ir dū­sau­ti, kaip sun­ku ir ko­kie vi­si abe­jin­gi ar ne­drau­giš­ki. Juk net ir trum­pi, nuo­šir­dūs su­si­ti­ki­mai ir stab­te­lė­ji­mai su­tei­kia dva­sios stip­ry­bės il­gam lai­kui.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas