„Santaka“ / Gyvenimo grožis susideda iš daugybės dalykų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-11-28 14:07

Dalinkitės:  


Švietimo skyriaus vyr. specialistė Alma Finagėjevienė jau penkerius metus sukasi rajono mokyklų gyvenimo sūkuryje.

Autorės nuotr.


Gyvenimo grožis susideda iš daugybės dalykų

Birutė NENĖNIENĖ

Pas­ta­ruo­ju me­tu trum­pi po­kal­biai vis daž­niau pra­si­de­da ne nuo tra­di­ci­nės te­mos apie orą, bet apie lai­ko trū­ku­mą. Ne ki­taip at­sa­ko ir už­kal­bin­ta Švie­ti­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Al­ma Fi­na­gė­je­vie­nė.

Ly­giai prieš pen­ke­rius me­tus ji nu­ste­bi­no dau­ge­lį drau­gų ir ko­le­gų, pa­lik­da­ma lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­jos dar­bą Vil­ka­viš­kio Sa­lo­mė­jos Nė­ries vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. Pa­žįs­ta­mi pro­gno­za­vo nuo­bo­džią val­di­nin­kės atei­tį ka­bi­ne­te tarp do­ku­men­tų, nu­ta­ri­mų, inst­ruk­ci­jų.



Ga­li­ma ir ne­nuo­bo­džiai

„Net ne­pa­jau­čiau, jog jau pra­bė­go pen­ke­ri me­tai. Ir vi­sai ne­si­gai­liu, kad esu čia. Jei no­rė­si bū­ti nuo­bo­džia val­di­nin­ke, to­kia ir bū­si. Ma­nau, jog nie­kas ne­kal­tin­tų, jei da­ry­čiau tik tai, kas reg­la­men­tuo­ta Švie­ti­mo sky­riaus funk­ci­jo­se. Juk daug lai­ko ati­ma su­si­pa­ži­ni­mas su nau­jau­siais įsta­ty­mais, jų pa­pil­dy­mais, inst­ruk­ci­jo­mis. Nie­ko ne­ga­li­ma pra­leis­ti pro pirš­tus. Kad su­ge­bė­tum kont­ro­liuo­ti, kon­sul­tuo­ti mo­kyk­las, pri­va­lai dar­bą iš­ma­ny­ti“, – sa­kė Al­ma.

Ta­čiau jai no­ri­si da­ry­ti ir tai, kas pa­čiai įdo­mu ir kas ga­lė­tų su­do­min­ti ki­tus, pra­plės­tų aki­ra­tį. Vil­ka­viš­ky­je nė­ra Švie­ti­mo cent­ro, to­dėl ant sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tės gal­vos gu­la vi­sų mo­kyk­li­nių ren­gi­nių, šven­čių, dau­ge­lio kon­kur­sų or­ga­ni­za­vi­mo rū­pes­čiai. Ne vis­kas pa­si­se­ka, nes ri­bo­ja lė­šos, dar­bo krū­viai.

Ji ini­ci­juo­ja įvai­rią veik­lą, me­to­di­nius už­siė­mi­mus tu­rė­da­ma sie­kį, kad mo­ky­to­jai „neuž­si­sė­dė­tų“, kad pla­čiau ir gi­liau ma­ty­tų.

Po įvai­rių moks­lei­viams skir­tų kon­kur­sų A.Fi­na­gė­je­vie­nė ne­pa­lie­ka be dė­me­sio nei da­ly­vių, nei juos ruo­šu­sių mo­ky­to­jų – pa­ska­ti­na nors ma­žu su­ve­ny­ru.



No­ri­si, kad da­ly­vau­tų ir ži­no­tų

Gy­ve­ni­mo tem­pas Švie­ti­mo sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tei sei­kė­ja pa­ži­ni­mo do­va­nas ir šven­tes kas­die­ny­bė­je.

„Per tuos pen­ke­rius me­tus kai kas kar­to­jo­si, ki­lo nau­jų idė­jų, kai ku­rios šven­tės ta­po tra­di­ci­nė­mis, pa­vyz­džiui, moks­lo me­tų pa­bai­gos ren­gi­nys „Svei­ka, va­sa­rė­le“. Šie­met sma­giai praė­jo ra­šy­to­jo A.Vai­čiu­lai­čio gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mo šven­tė, su Sū­du­vos re­gio­ni­niu kul­tū­ros cent­ru su­si­ta­rė­me tęs­ti ir šią tra­di­ci­ją. Be mo­kyk­lų, be ki­tų ins­ti­tu­ci­jų mes, Švie­ti­mo sky­riaus spe­cia­lis­tai, bū­tu­me nie­kas“, – sa­kė Al­ma Fi­na­gė­je­vie­nė.

Kaip ir prieš pen­ke­rius me­tus, taip ir da­bar spe­cia­lis­tei rū­pi pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją apie ren­gi­nius „San­ta­kos“ laik­raš­ty­je, kad mo­kyk­los ir vi­suo­me­nė bū­tų in­for­muo­ta. Pas­ta­ruo­ju me­tu mo­kyk­los skel­bia­si in­ter­ne­ti­niuo­se pus­la­piuo­se, ta­čiau juk ne vi­si nau­do­ja­si kom­piu­te­riais. Vai­kui apie jo pa­sie­ki­mus svar­bi net ma­ža ži­nu­tė, sėk­me pa­si­džiau­gia ir se­ne­liai, ir vi­sa gi­mi­nė.



Dar vie­nas laip­te­lis

Išp­lau­ki­mas į „di­des­nius vandenis“ ska­ti­na do­mė­tis, kas vyks­ta ap­skri­ty­je, ša­ly­je, gal to­dėl vyr. spe­cia­lis­tė ir įsi­su­ko į mo­kyk­lų ak­re­di­ta­vi­mo ko­mi­si­jos dar­bą, išo­rės au­di­tą. „Par­duo­siu sa­vo paslaugas“, – rim­tai sa­kė Al­ma. Ji neseniai tapo Švietimo ir mokslo ministerijos Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros vadovaujančia auditore.

Pe­da­go­gės ži­nių la­ga­mi­nė­ly­je per pa­sku­ti­nius tre­jus me­tus su­si­kau­pė šim­tai iš­klau­sy­tų pa­skai­tų. Ji džiaugėsi, kad ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė su­tei­kia ga­li­my­bę da­ly­vau­ti mo­ky­muo­se ir kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo kur­suo­se.

Praė­ju­siais me­tais Al­ma kur­suo­se gi­li­no ang­lų kal­bos ži­nias, nes jai, kaip spe­cia­lis­tei, at­si­ve­ria ke­liai da­ly­vau­ti ki­tų ša­lių pa­ži­ni­mo pro­jek­tuo­se. De­ja, bū­da­ma la­bai už­siė­mu­si jau ne vi­sur spė­ja. Pa­ti pri­si­pa­žįs­ta, jog vel­ka­si daug ne­pa­da­ry­tų dar­bų, ku­rie kaip gar­bės sko­los pa­dė­ti į ša­lį, nes vi­sa­da yra da­ly­kų, ku­riuos pri­va­lo­ma pa­da­ry­ti pir­miau­sia.



Pir­mo­ji pa­gal­ba – iš ko­le­gų

Šie­met su­ka­ko 20 me­tų, kai Al­ma bai­gė Vil­ka­viš­kio Sa­lo­mė­jos Nė­ries vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Sun­ku tuo pa­ti­kė­ti, nes šir­dies sie­kiai te­bė­ra jau­nat­viš­ki kaip stu­di­jų lai­kais Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te (lie­tu­vių kal­ba ir et­no­lo­gi­ja) ar pra­dė­jus pe­da­go­gės biog­ra­fi­ją Kau­no Ne­mu­no vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je.

Grį­žu­si į sa­vo mo­kyk­lą Vil­ka­viš­ky­je, mo­ky­to­ja jau­tė­si šiek tiek ne­jau­kiai ir kaip mo­ki­nė sten­gė­si vis­ką da­ry­ti ge­rai. Mo­kyk­lo­je bu­vo la­bai mie­la dirb­ti su ko­le­go­mis mo­ky­to­jais, ypač su buvusia klasės auklėtoja Alvyra Kukiene, gau­ti iš jų me­to­di­nę pa­gal­bą ir žmo­giš­ką pa­ra­mą.

„La­bai džiau­giuo­si, kad vi­sa­da pa­gal­bos pir­miau­sia ga­liu pra­šy­ti sa­vo mokykloje“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.



Kaip be­si­su­kan­čia­me ra­te

Pra­dė­ju­si dirb­ti Švie­ti­mo sky­riu­je, Al­ma ne­pra­ra­do sva­jo­nės da­ly­vau­ti sa­vi­veik­lo­je. Ji ta­po prieš dve­jus me­tus su­si­kū­ru­sio folk­lo­ri­nio an­samb­lio „Lankupa“ na­re, džiau­gia­si stip­rė­jan­čiu ko­lek­ty­vu, au­ten­tiš­kais rū­bais ir re­per­tua­ru.

„Kai per kas­die­ni­nį dar­bą pri­mirš­tu re­pe­ti­ci­jas, Emi­li­ja primena“, – juo­ka­vo Al­ma. Šia­me an­samb­ly­je ji da­ly­vau­ja kar­tu su duk­ra, kar­tais į šo­kė­jų ra­tą įtrau­kia ir vy­rą. Jiems tai nė­ra sun­ku, nes kar­tu šo­ko mo­kyk­los šo­kių ra­te­ly­je. Al­ma, būdama moksleive, dalyvaudavo „Dai­nų dainelės“ kon­kur­suo­se, studijuodama išmoko groti kanklėmis. Da­bar ma­mos pė­do­mis ei­na vai­kai, ypač sa­va­ran­kiš­ka ir daug kur no­rin­ti da­ly­vau­ti bei sa­ve iš­ban­dy­ti yra de­vyn­me­tė Emi­li­ja.

Pa­sak Al­mos, jos pa­čios po­mė­gis dai­nai atei­na iš pri­gim­ties, dai­nin­gi tė­čio tė­vai dai­na­vo ir trem­ty­je. Ir da­bar, nors re­tai tai bū­na, gi­mi­nės su­siė­ję bū­ti­nai tu­ri pa­dai­nuo­ti.

Mi­nint ra­šy­to­jo A.Vai­čiu­lai­čio ju­bi­lie­ji­nį gim­ta­die­nį Al­ma Fi­na­gė­je­vie­nė pir­mą­kart vie­šai pa­skai­tė sa­vo poe­zi­ją. „Parašau kar­tais, pa­ra­šau...“ – šyp­so­si ji ir juo­kau­ja su ko­le­ge, jog yra to­kių da­ly­kų, ku­riuos kaž­kas tur­būt skai­tys po mir­ties...

Kaip pla­nuo­tis sa­vo gy­ve­ni­mą, kad pa­ma­ty­tum ei­li­nės die­nos gro­žį? Al­ma re­cep­to iš­ra­šy­ti ne­si­ryž­ta. Anot jos, kar­tais taip įsi­su­ki į dar­bų rit­mą, kad pa­ma­tai, jog va­sa­ra ir ru­duo jau pra­bė­go... O kar­tais stab­te­li, svei­ki­nie­si su nau­ja die­na ir sa­kai: kaip nuo­sta­bu, kad esi, kad ta­ve su­pa my­li­mi ir my­lin­tys žmo­nės, kad esi rei­ka­lin­ga ir ga­li kaž­ką da­ry­ti, pra­džiu­gin­da­ma ki­tus.

Lai­mė su­si­de­da iš kas­die­ni­nių smulk­me­nų, ku­rių at­ski­rai paė­mus ne­pa­va­din­tum lai­me.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas