|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-11-27 09:53
|
|
|
Vakaras sušildė mūsų sielas
„Vakaras su Doloresa“ – taip vadinosi vėlyvą lapkričio vakarą Keturvalakių seniūnijos salėje vykęs susitikimas su aktore Doloresa Kazragyte. Pilnutėlė salė tarsi patvirtino, kaip labai mums reikia tokių sielai mielų vakarų. Norisi padėkoti Keturvalakių parapijos klebonui V.Labašauskui, socialinei darbuotojai R.Malavickienei už sukurtą jaukią aplinką ir pagalbą organizuojant šį susitikimą.
Ne vieną sugrubusią širdį sušildė nuoširdžiai aktorės D.Kazragytės vaidinamos miniatiūros, linksma jų gaidelė. O štai birbynininko D.Klišio atliekamos liūdnokos melodijos visiems sukėlė skirtingų vaizdinių: kam prieš akis iškilo kaimo peizažas, kam suvirpėjo jautriausia sielos styga – lyg kažkas pasibeldė į širdį. Iš šio renginio, vykusio mirguliuojančioje žvakelių šviesoje, dvelkusio gęstančio rudens gėrybių, kurias savo sode užaugino mūsų darbštuolis M.Pietaris, aromatu, žmonės išėjo kažkokie geresni, ramesni.
Po renginio visi turėjo galimybę išgerti arbatos, kavos puodelį, artimiau pabendrauti su aktore. D.Kazragytė pasidalijo įdomiomis mintimis, pasirodė esanti paprastas ir nuoširdus žmogus. Atsisveikindama aktorė netarė sudie, pažadėjo dar apsilankyti. Mes tikrai jos lauksime.
Laima ZALAGAITIENĖ
Keturvalakių filialo bibliotekininkė
Vilniuje dainavome romansus
Lietuvos pagyvenusių žmonių asocijacijos (LPŽA) prezidiumo pakviesti „Rudenėlio“ klubo meno mėgėjai šeštadienį koncertavo Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose.
Į sostinę važiavo daugiau kaip 30 saviveiklininkų būrys. Koncerte rodėme savo parengtą romansų programą.
Po koncerto su LPŽA prezidente Grasilda Makaravičiene, prezidiumo nariu, kraštiečiu Sigitu Benekeraičiu, „Senjorų žodžio“ redaktoriumi Vytautu Barausku, sostinės pagyvenusių žmonių atstovais dalijomės patirtimi, kalbėjomės, kaip toliau plėsti savo veiklą, tinkamai pasiruošti LPŽA penktajam suvažiavimui.
Esame sužavėti šilto priėmimo Vilniuje, kiekvienam saviveiklininkui įteiktais suvenyrais. Džiaugiamės, kad rajono Savivaldybės meras Algirdas Bagušinskas padėjo pasirūpinti transportu kelionei į sostinę.
Elena VOSYLIENĖ
„Rudenėlio“ klubo pirmininkė
„Bočiai“ sveikino savo narius
„Bočių“ sąjungos nariai eiliniame susirinkime aptarė įvairius savo veiklos reikalus. Pirmininkė Aldona Pečiulienė kalbėjo, kad laukiama svečių iš Vilniaus, sukrusti turėtų vokalinio ansamblio dainininkai. Ansamblio vadovas Algimantas Šeronas sakė, kad jie jau mokosi dvi naujas dainas, ragino atkurti šokių ratelį. Susirinkimo metu ansamblis padainavo savo naujas dainas, Nijolė Auštrienė padeklamavo eilėraštį.
Buvo surengta ir rankdarbių paroda. Bočiai stalus nuklojo mezginiais, drožinėjimo darbeliais. Buvo pasveikinti ir gimtadienius šventę „Bočių“ sąjungos nariai: N.Auštrienė, J. Eidukevičius, S. Andriukaitis ir A.Šeronas. Jiems sudainavome „Ilgiausių metų“ ir su lauknešėliais rinkomės prie vaišių stalo.Vakarodami daug dainavome, šokiams su armonika grojo J.Petrikas, o žmona Danutė jam gražiai pritarė mušamuoju instrumentu.
Jonas RUNAS
„Bočių“ sąjungos narys
Pagaliau nušvis mūsų namai
Septinta valanda vakaro, už lango tamsu ir mūsų šeimyna jau ruošiasi eiti miegoti. Paklausite, kodėl taip anksti, juk vakaras ilgas, galima ką nors nuveikti ar pažiūrėti televizorių. Galima , bet tik ne mūsų sodyboje, nes čia nėra elektros. Taip gyvename jau aštunti metai.
Kai nusprendėme įsikurti sodyboje, gyvenome sode, netoli Vilkaviškio. Vyrui magėjo savomis rankomis pasistatyti namą, tad pradėjome ieškoti jam vietos. Norėjosi gražaus gamtovaizdžio, širdžiai malonios ir ramios vietos.
Daug apkeliavome, pradedant Stirniškių mišku, Šešupės pakrante, Uosijos pamiške, baigiant Gražiškių apylinkėmis. Tačiau širdis vis krypo arčiau gimtosios vietos, arčiau Pajevonio. Todėl ir apsistojome tėvų žemėje, netoli mūsų mylimo kaimo, jo žmonių, tėvų ir draugų.
Kai pradėjome statytis, net nepagalvojome, kad bus taip sudėtinga įsivesti elektrą. Manėme, jei elektrą anksčiau visiems įvedė, įves ir mums. Tačiau pasirodė, kad tai didelių investicijų reikalaujanti paslauga. Savo jėgomis už jos įvedimą ne kiekvienas įstengtų susimokėti.
Prieš kelerius metus įsigijome vėjo malūną, tačiau jis „prigamina“ labai mažai elektros. Kai didelis vėjas ir gerai sukasi malūno sparnai, galime įsižiebti elektros lemputę, retai – įsijungti televizorių. Tačiau norint įsijungti skalbiamąją mašiną, šaldytuvą ar lygintuvą, reikia stipresnės elektros jėgos. Vaikams kartais pamokas tenka ruošti žvakių šviesoje, ir nežinome, ką jiems atsakyti, kai paklausia, kada mes turėsime elektrą.
Ilgai galvojome, kas galėtų padėti mūsų šeimai. Vieną dieną pasibeldėme į Seimo nario, susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus kabineto duris. Šis žmogus neatsisakė padėti daugeliui rajono gyventojų. Įsigilinęs į mūsų padėtį ministras daug padėjo ir mums. Už tai jam esame labai dėkingi. Dar labiau pajudėjo mūsų sodybos elektrifikavimo darbai, kai mūsų rūpesčius sužinojo rajono Savivaldybės meras Algirdas Bagušinskas. Rajono Savivaldybė skyrė lėšų mūsų elektros linijos projektavimo darbams.
Džiugu, kad yra žmonių, kurie priimdami sprendimus įdeda ir savo širdies dalelę. Ačiū visiems, kurių dėka darosi lengviau gyventi. Sakoma, kad kiek žmoguje gerumo, tiek jame ir gyvenimo. Jūsų dėmesys ir bendravimas visa tai įrodo. Tikimės, kad greitai savo namuose galėsime ištarti: „Tebūnie šviesa…“
Sandra ir Linas LUKOŠEVIČIAI
„Vakaras su Doloresa“ – taip vadinosi vėlyvą lapkričio vakarą Keturvalakių seniūnijos salėje vykęs susitikimas su aktore Doloresa Kazragyte. Pilnutėlė salė tarsi patvirtino, kaip labai mums reikia tokių sielai mielų vakarų. Norisi padėkoti Keturvalakių parapijos klebonui V.Labašauskui, socialinei darbuotojai R.Malavickienei už sukurtą jaukią aplinką ir pagalbą organizuojant šį susitikimą.
Ne vieną sugrubusią širdį sušildė nuoširdžiai aktorės D.Kazragytės vaidinamos miniatiūros, linksma jų gaidelė. O štai birbynininko D.Klišio atliekamos liūdnokos melodijos visiems sukėlė skirtingų vaizdinių: kam prieš akis iškilo kaimo peizažas, kam suvirpėjo jautriausia sielos styga – lyg kažkas pasibeldė į širdį. Iš šio renginio, vykusio mirguliuojančioje žvakelių šviesoje, dvelkusio gęstančio rudens gėrybių, kurias savo sode užaugino mūsų darbštuolis M.Pietaris, aromatu, žmonės išėjo kažkokie geresni, ramesni.
Po renginio visi turėjo galimybę išgerti arbatos, kavos puodelį, artimiau pabendrauti su aktore. D.Kazragytė pasidalijo įdomiomis mintimis, pasirodė esanti paprastas ir nuoširdus žmogus. Atsisveikindama aktorė netarė sudie, pažadėjo dar apsilankyti. Mes tikrai jos lauksime.
Laima ZALAGAITIENĖ
Keturvalakių filialo bibliotekininkė
Lietuvos pagyvenusių žmonių asocijacijos (LPŽA) prezidiumo pakviesti „Rudenėlio“ klubo meno mėgėjai šeštadienį koncertavo Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose.
Į sostinę važiavo daugiau kaip 30 saviveiklininkų būrys. Koncerte rodėme savo parengtą romansų programą.
Po koncerto su LPŽA prezidente Grasilda Makaravičiene, prezidiumo nariu, kraštiečiu Sigitu Benekeraičiu, „Senjorų žodžio“ redaktoriumi Vytautu Barausku, sostinės pagyvenusių žmonių atstovais dalijomės patirtimi, kalbėjomės, kaip toliau plėsti savo veiklą, tinkamai pasiruošti LPŽA penktajam suvažiavimui.
Esame sužavėti šilto priėmimo Vilniuje, kiekvienam saviveiklininkui įteiktais suvenyrais. Džiaugiamės, kad rajono Savivaldybės meras Algirdas Bagušinskas padėjo pasirūpinti transportu kelionei į sostinę.
Elena VOSYLIENĖ
„Rudenėlio“ klubo pirmininkė
„Bočių“ sąjungos nariai eiliniame susirinkime aptarė įvairius savo veiklos reikalus. Pirmininkė Aldona Pečiulienė kalbėjo, kad laukiama svečių iš Vilniaus, sukrusti turėtų vokalinio ansamblio dainininkai. Ansamblio vadovas Algimantas Šeronas sakė, kad jie jau mokosi dvi naujas dainas, ragino atkurti šokių ratelį. Susirinkimo metu ansamblis padainavo savo naujas dainas, Nijolė Auštrienė padeklamavo eilėraštį.
Buvo surengta ir rankdarbių paroda. Bočiai stalus nuklojo mezginiais, drožinėjimo darbeliais. Buvo pasveikinti ir gimtadienius šventę „Bočių“ sąjungos nariai: N.Auštrienė, J. Eidukevičius, S. Andriukaitis ir A.Šeronas. Jiems sudainavome „Ilgiausių metų“ ir su lauknešėliais rinkomės prie vaišių stalo.Vakarodami daug dainavome, šokiams su armonika grojo J.Petrikas, o žmona Danutė jam gražiai pritarė mušamuoju instrumentu.
Jonas RUNAS
„Bočių“ sąjungos narys
Septinta valanda vakaro, už lango tamsu ir mūsų šeimyna jau ruošiasi eiti miegoti. Paklausite, kodėl taip anksti, juk vakaras ilgas, galima ką nors nuveikti ar pažiūrėti televizorių. Galima , bet tik ne mūsų sodyboje, nes čia nėra elektros. Taip gyvename jau aštunti metai.
Kai nusprendėme įsikurti sodyboje, gyvenome sode, netoli Vilkaviškio. Vyrui magėjo savomis rankomis pasistatyti namą, tad pradėjome ieškoti jam vietos. Norėjosi gražaus gamtovaizdžio, širdžiai malonios ir ramios vietos.
Daug apkeliavome, pradedant Stirniškių mišku, Šešupės pakrante, Uosijos pamiške, baigiant Gražiškių apylinkėmis. Tačiau širdis vis krypo arčiau gimtosios vietos, arčiau Pajevonio. Todėl ir apsistojome tėvų žemėje, netoli mūsų mylimo kaimo, jo žmonių, tėvų ir draugų.
Kai pradėjome statytis, net nepagalvojome, kad bus taip sudėtinga įsivesti elektrą. Manėme, jei elektrą anksčiau visiems įvedė, įves ir mums. Tačiau pasirodė, kad tai didelių investicijų reikalaujanti paslauga. Savo jėgomis už jos įvedimą ne kiekvienas įstengtų susimokėti.
Prieš kelerius metus įsigijome vėjo malūną, tačiau jis „prigamina“ labai mažai elektros. Kai didelis vėjas ir gerai sukasi malūno sparnai, galime įsižiebti elektros lemputę, retai – įsijungti televizorių. Tačiau norint įsijungti skalbiamąją mašiną, šaldytuvą ar lygintuvą, reikia stipresnės elektros jėgos. Vaikams kartais pamokas tenka ruošti žvakių šviesoje, ir nežinome, ką jiems atsakyti, kai paklausia, kada mes turėsime elektrą.
Ilgai galvojome, kas galėtų padėti mūsų šeimai. Vieną dieną pasibeldėme į Seimo nario, susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus kabineto duris. Šis žmogus neatsisakė padėti daugeliui rajono gyventojų. Įsigilinęs į mūsų padėtį ministras daug padėjo ir mums. Už tai jam esame labai dėkingi. Dar labiau pajudėjo mūsų sodybos elektrifikavimo darbai, kai mūsų rūpesčius sužinojo rajono Savivaldybės meras Algirdas Bagušinskas. Rajono Savivaldybė skyrė lėšų mūsų elektros linijos projektavimo darbams.
Džiugu, kad yra žmonių, kurie priimdami sprendimus įdeda ir savo širdies dalelę. Ačiū visiems, kurių dėka darosi lengviau gyventi. Sakoma, kad kiek žmoguje gerumo, tiek jame ir gyvenimo. Jūsų dėmesys ir bendravimas visa tai įrodo. Tikimės, kad greitai savo namuose galėsime ištarti: „Tebūnie šviesa…“
Sandra ir Linas LUKOŠEVIČIAI
Publikuota: 2007-11-27 09:53:01
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|