Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-11-23 17:28

---

„Pen­kio­li­ka me­tų mus šil­dei sa­vo kant­ry­be ir ge­ru­mu“, – dė­ko­da­ma dai­nų akom­pa­nuo­to­jai An­ge­lei Ba­ro­nie­nei (nuo­tr. kai­rė­je) kal­bė­jo an­samb­lio va­do­vė A.Kra­pa­vic­kie­nė.

Romo ČĖPLOS nuotr.

„Man leng­viau bū­tų dai­nuo­ti, bet šian­dien rei­kia kalbėti“, – pra­dė­da­ma vo­ka­li­nio an­samb­lio „Aista“ 15 me­tų ju­bi­lie­jaus ren­gi­nį į šio ko­lek­ty­vo drau­gus, sve­čius, jau­kiai su­sė­du­sius J.Ba­sa­na­vi­čiaus tė­viš­kės tro­bo­je, krei­pė­si jo va­do­vė Al­do­na Kra­pa­vic­kie­nė.

Ir py­nė­si „Aistos“ gy­va­vi­mo me­tų pri­si­mi­ni­mų gi­jos su gra­žiau­sio­mis an­samb­lio dai­no­mis, ei­lė­raš­čių po­smais.

A.Kra­pa­vic­kie­nė pa­sa­ko­jo prieš pen­kio­li­ka me­tų į Bart­nin­kus atė­ju­si „dėl folk­lo­ri­nių dainų“. Čia – jos gim­ta­sis kraš­tas, tė­viš­kė, tad ir no­rė­ju­si tęs­ti tė­vų dai­nas, tė­vų pa­pro­čius. Va­do­vė jau ra­do Ne­mi­ros Gar­daus­kie­nės su­bur­tą mėgs­tan­čių dai­nuo­ti mo­te­rų bū­re­lį. Bet, pa­sak A.Kra­pa­vic­kie­nės, jos bu­vo la­bai jau­nos ir vi­sos la­biau lin­ko į vo­ka­li­nes dai­nas. Akor­deo­nu ėmus pri­tar­ti An­ge­lei Ba­ro­nie­nei, gi­mė pir­mo­ji vo­ka­li­nio an­samb­lio dai­na „O tėviške“, iš­kart at­ra­du­si ke­lią į klau­sy­to­jų šir­dis. Ir ju­bi­lie­ji­nį va­ka­rą klau­san­tis dai­nos apie tė­viš­kę at­ro­dė, kad ji – tar­si ko­lek­ty­vo vi­zi­ti­nė kor­te­lė, la­biau­siai at­spin­din­ti tai, kuo „Aista“ iš­si­ski­ria iš ki­tų an­samb­lių. Tai – šir­dį gniau­žian­tis teks­to jaus­min­gu­mas, me­lo­din­gu­mas, dai­na­vi­mo pro­fe­sio­na­lu­mas…

An­samb­lio re­per­tua­re – daug to­kių dai­nų, pro­gra­mo­se pa­pras­tai pa­ly­di­mų Vi­ta­li­jos Strio­kie­nės skai­to­mų ei­lė­raš­čių po­smais ar vie­nin­te­lio an­samb­lio vy­ro Juo­zo Šal­čiū­no ei­lė­mis. Jos skam­bė­jo ir tą va­ka­rą, Juo­zas kar­tu su mo­te­ri­mis dai­na­vo ir pa­gal jo teks­tą su­kur­tą dai­ną.

Bė­gant me­tams an­samb­lis po tru­pu­tį kei­tė­si, bet bran­duo­lys iš­li­ko tas pa­ts. Į šven­tę iš Pil­viš­kių at­va­žia­vu­si pir­mo­ji dai­nų mo­ky­to­ja N.Gar­daus­kie­nė, žvelg­da­ma į ele­gan­tiš­kas dai­ni­nin­kes, džiau­gė­si, kad nuo dai­nų jos tie­siog švy­ti, yra gra­žios ir pa­si­tem­pu­sios.

Pen­kio­li­ka me­tų gy­vuo­jan­čia­me ko­lek­ty­ve – dau­giau­sia pe­da­go­gių ir me­di­kių. Be A.Ba­ro­nie­nės, V.Strio­kie­nės, nuo pir­mų­jų die­nų an­samb­ly­je dai­nuo­ja ir Ire­na Ba­lan­die­nė, Bi­ru­tė Siau­ru­sai­tie­nė, Ire­na Brat­kovs­kie­nė, Ma­ri­ja Ža­gars­kie­nė. Kiek vė­liau į ko­lek­ty­vą įsi­lie­jo Mil­da Šal­čiū­nie­nė, Ire­na Sla­vins­kie­nė, Gai­lu­tė Čiuprinskaitė… „Ma­nęs va­do­vė pa­pra­šė pa­tal­kin­ti tik vie­nam kar­tui, bet kai atė­jau, taip ir nei­šė­jau. Čia sma­gu ir miela“, – kal­bė­jo prieš ke­le­tą me­tų į an­samb­lį atė­ju­si Lo­re­ta Kel­ne­rie­nė. O Re­na­tą Čir­vins­kie­nę mo­te­rys ga­li va­din­ti sa­vo di­zai­ne­re. Ji ne tik dai­nuo­ja, raiš­kiai skai­to ei­les, bet ir ne­gai­li pa­ta­ri­mų, ku­riant an­samb­lio įvaiz­dį. „Jos dė­ka ta­po­me spal­vin­ges­nės, pa­si­puo­šė­me šaliais“, – pa­sa­ko­jo ko­lek­ty­vo va­do­vė.

Vy­riau­sių­jų dai­ni­nin­kių kar­tai ren­gi­ny­je at­sto­va­vo ir sa­vas dai­nas dai­na­vo bu­vu­sios an­samb­lio na­rės Zi­na Buc­kiū­nie­nė ir Ja­ni­na Šač­ku­vie­nė. Va­do­vė ne­ga­li pa­mirš­ti ir ki­tų „bu­vu­sių­jų“: mu­zi­ka­lios ir bal­sin­gos Vi­dos ir Vi­to Paš­ke­vi­čių šei­mos, Vi­ta­li­jos As­ta­šaus­kai­tės, Te­re­sės Nar­bu­ta­vi­čie­nės, Eu­ge­ni­jos Čiup­rins­kie­nės, Onu­tės Ma­tu­le­vi­čie­nės... Tie­sa, šven­tės die­ną po an­samb­lio ju­bi­lie­jui skir­tų šv. Mi­šių Bart­nin­kų baž­ny­čio­je ko­lek­ty­vas te­ga­lė­jo pa­dė­ti gė­lių ant jos ka­po…

Sa­vo krikš­ta­tė­viais an­samb­lis va­di­na kraš­tie­čius poe­tą Ro­ber­tą Ke­tu­ra­kį ir sa­ty­ri­ką Vy­tau­tą Ei­du­kai­tį. Tai jie pa­si­kvie­tę dai­ni­nin­kes į Kau­ną, Mai­ro­nio lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros mu­zie­jų, pa­ti­ki­no, kad ko­lek­ty­vui ge­riau­siai tin­ka per Bart­nin­kų kraš­tą vin­gu­riuo­jan­čio upe­liu­ko „Aista“ var­das. Ir skam­ba šis var­das ne tik Bart­nin­kuo­se. „Aistos“ dai­nų klau­so­mės įvai­riuo­se ra­jo­no ren­gi­niuo­se ir šven­tė­se, jos klau­sy­to­jų šir­dis už­ka­riau­ja už ra­jo­no, ne­tgi ša­lies ri­bų. An­samb­lis da­ly­va­vo ne vie­na­me „Si­dab­ri­nių balsų“ kon­kur­se, vaiz­do įra­šas su­ko­si te­le­vi­zi­jos ekrane… Ju­bi­lie­jaus pro­ga sve­čiams ko­lek­ty­vas do­va­no­jo nau­ją kom­pak­ti­nę sa­vo dai­nų plokš­te­lę.

„Jū­sų dai­no­se – gim­ti­nės pa­dan­gė žyd­ra, pie­va mar­ga, ru­de­nė­jan­čio miš­ko ty­la, lai­ku skrie­jan­ti snai­gė bal­ta. Jūs į dai­ną įpy­nė­te gy­ve­ni­mą, o gy­ve­ni­mą puo­šia dai­na. Dar il­gai dainuokit“, – lin­kė­jo „Aistos“ an­samb­liui Lakš­tu­čių kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Ele­na Zo­ru­bie­nė. Jai ant­ri­no ir Vil­ka­viš­kio kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Re­na­ta Me­de­lie­nė, sa­ky­da­ma, kad bart­nin­kie­čių mei­lė dai­nai, ele­gan­ci­ja dau­ge­liui ko­lek­ty­vų yra pa­vyz­dys. An­samb­lį svei­ki­no ir se­niū­nas Pet­ras Čir­vins­kas, dė­ko­da­mas už sa­vo­jo kraš­to gar­si­ni­mą, ir J.Ba­sa­na­vi­čiaus so­dy­bos–mu­zie­jaus di­rek­to­rė Rū­ta Va­si­liaus­kie­nė, teig­da­ma, kad be „Aistos“ dai­nų liū­dė­tų ir Ba­sa­na­vi­čy­nės kie­mas, ir tro­ba, ir čia pat ošian­tys ąžuo­lai. Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Ar­tū­ras Blauz­džiū­nas an­samb­liui per­da­vė ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės me­ro Al­gir­do Ba­gu­šins­ko svei­ki­ni­mus, o A.Kra­pa­vic­kie­nei įtei­kė Sei­mo na­rio Al­gir­do But­ke­vi­čiaus pa­dė­ką už nuo­šir­dų dar­bą ir kū­ry­biš­ku­mą.

Ko­lek­ty­vo švel­niai Al­du­te va­di­na­ma va­do­vė glau­dė ir pen­kio­li­kos ro­žių puokš­tę, ku­rią jai do­va­no­jo an­samb­lio dai­ni­nin­kai, – po vie­ną žie­dą už tuos gra­žius, bran­džius me­tus, puo­se­lė­jant dai­nas, bend­rau­jant su žmo­nė­mis, da­li­jant sa­vo šir­dies ši­lu­mą ko­lek­ty­vui ir vi­sam Bart­nin­kų kraš­tui.

Ta ši­lu­ma su­po ir vi­są ju­bi­lie­ji­nį ren­gi­nį, ku­rio pa­bai­go­je lyg vie­na šei­ma vi­si trau­kė „Giminių“ dai­ną, ra­ga­vo tra­di­ci­nį Basanavičynės ku­ge­lį ir Lakš­tu­čių kai­mo šei­mi­nin­kės su­slėg­tą sal­di­nį sū­rį.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---