„Santaka“ / Paežerietę suerzino pirmąkart gyvenime gauta labdara

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-11-23 17:17

Dalinkitės:  


Ra­mu­tė Ben­do­rai­tie­nė sa­kė esan­ti šo­ki­ruo­ta lab­da­ros ga­vu­si krū­vą ža­lių kark­lų.

Autorės nuotr.


Paežerietę suerzino pirmąkart gyvenime gauta labdara

Birutė NENĖNIENĖ

Nu­ri­jo kar­tė­lį ir lau­kė

Pae­že­rių kaimo (Pil­viš­kių se­niū­ni­ja) gy­ven­to­ja Ra­mu­tė Ben­do­rai­tie­nė po praėjusios savaitės penk­ta­die­nį su­lauk­tos lab­da­ros amą at­ga­vo tik iš­gė­ru­si vais­tų. Ant­ra­die­nį už­su­kę į dvi­bu­čio na­mo, ku­ria­me gy­ve­na mo­te­riš­kė, kie­mą sa­vo aki­mis iš­vy­do­me tai, kas suer­zi­no pae­že­rie­tę: kie­me pūp­so­jo di­džiu­lė kark­lų krū­va.

R.Ben­do­rai­tie­nė su­si­jau­di­nu­si pa­sa­ko­jo apie tai, kaip pir­mą­kart gy­ve­ni­me iš­drį­so pa­pra­šy­ti val­džios pa­ra­mos, o jos su­lau­ku­si jau­čia­si tie­siog šo­ki­ruo­ta.

Va­sa­ros vi­du­ry­je, su­si­klos­čius sun­kiai ma­te­ria­li­nei pa­dė­čiai, mo­te­ris iš­drį­so kreip­tis į ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bę pa­ra­mos. Pa­sak R.Ben­do­rai­tie­nės, ją ma­lo­niai priė­mė ir iš­klau­sė ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius S.Kas­pa­rai­tis, pa­ta­rė ra­šy­ti pra­šy­mą ir už­tik­ri­no, jog ji gau­sian­ti vien­kar­ti­nę pa­šal­pą. Mo­te­riai dar be­bū­nant ka­bi­ne­te, val­di­nin­kas pa­skam­bi­no Pil­viš­kių se­niū­nui ir su­ta­rė, kad se­niū­ni­ja šiai gy­ven­to­jai at­vež­tų mal­kų žie­mai.

Rug­sė­jį nuė­ju­si į se­niū­ni­ją at­siim­ti vien­kar­ti­nės pa­šal­pos mo­te­ris su­tri­ko, nes ka­si­nin­kė jai at­skai­čia­vo „ne pa­šal­pą, o iš­mal­dą“ – tik 50 li­tų. Dėl to nu­ri­jo kar­tė­lį ti­kė­da­ma­si, kad bent žie­mai gau­sian­ti ku­ro. „Spa­lio pa­bai­go­je į na­mus už­su­ko se­niū­nas ir so­cia­li­nė dar­buo­to­ja, sa­kė, jog ge­rų mal­kų ne­tu­ri, at­veš ša­kų, ku­rios bū­sian­čios ran­kos sto­ru­mo. Sa­kiau, jog ge­rai“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Anot jos, ir anks­čiau ne kar­tą pa­va­sa­riais bu­vo pir­ku­si iš miš­ko at­vež­tų ša­kų, pa­ti jas su­si­pjau­da­vo, šios per va­sa­rą iš­džiū­da­vu­sios, tad pae­že­rie­tė sėk­min­gai jo­mis kū­ren­da­vo.

Kai trak­to­ri­nin­kas su pil­na prie­ka­ba įsu­ko į kie­mą, R.Ben­do­rai­tie­nė ne­pa­gal­vo­jo, jog at­ve­žė vien ža­bų. At­si­to­kė­jo tik prie iš­vers­tos krū­vos, to­dėl ir pa­skam­bi­no re­dak­ci­jai, kvies­da­ma pa­si­žiū­rė­ti, ko­kios tos lab­da­rai duo­tos mal­kos. „Neį­si­vaiz­duo­ju, ką su to­mis ša­ko­mis da­bar man, vie­nai mo­te­riai, da­ry­ti“, – sa­kė R.Ben­do­rai­tie­nė.



Vie­na bė­da ne­vaikš­to

Prieš še­šio­li­ka me­tų po stai­gios vy­ro mir­ties naš­lei Ra­mu­tei, li­ku­siai su dviem ma­žais vai­kais, gy­ve­ni­mas klos­tė­si sun­kiai. Il­gai slau­gė neį­ga­lią sa­vo ma­mą, bu­vo įsi­dar­bi­nu­si vienoje Ma­ri­jam­po­lė­s įmonėje va­ly­to­ja. Ne taip se­niai dar­bo at­si­sa­kė, nes iš už­dar­bio men­ka nau­da, kai taip to­li rei­kia va­ži­nė­ti, o dar ir svei­ka­ta ne­stip­riau­sia.

Ta­rė­si iš vi­sų bė­dų iš­bri­sią, kai de­vy­nio­li­ka­me­tis sū­nus įsi­dar­bi­no sta­ty­bo­se Ma­ri­jam­po­lė­je. Vai­ki­nu­kas ėmė pa­sko­lą, kad įsi­gy­tų au­to­mo­bi­lį va­ži­nė­ti į dar­bą. Ta­čiau svei­ką, tvir­tą šau­kia­mo­jo am­žiaus jau­nuo­lį pa­kvie­tė tar­nau­ti ka­riuo­me­nė­je. Nors be­dar­bė mo­te­ris pra­šė at­si­žvelg­ti į sun­kią jų ma­te­ria­li­nę pa­dė­tį ir pa­lik­ti sū­nų, ta­čiau pa­ža­dų iš­si­pil­dy­mo ne­su­lau­kė. Duk­ra Vai­da va­sa­rą su­kū­rė šei­mą ir išė­jo gy­ven­ti at­ski­rai. Ji pa­gal iš­ga­les pa­de­da ma­mai, o ir pa­ti Ramutė dar šiek tiek už­si­dir­ba pas kai­my­nus.

Šian­dien mo­te­ris gy­ve­na vil­ti­mi kaip nors su­lauk­ti po ke­tu­rių mė­ne­sių iš ka­riuo­me­nės su­grį­šian­čio sū­naus. Sa­kė, jog už­si­re­gist­ra­vo ir dar­bo bir­žo­je, ta­čiau pre­ky­bi­nin­kės spe­cia­ly­bę tu­rin­čiai ne­tvir­tos svei­ka­tos vy­res­nio am­žiaus mo­te­riai ma­žai šan­sų su­lauk­ti pa­siū­ly­mų.



Se­niū­nas no­rė­jo tik ge­ro

Pil­viš­kių se­niū­nas Vy­tau­tas Ju­dic­kas, pa­klaus­tas apie R.Ben­do­rai­tie­nei at­vež­tas „mal­kas“, sa­kė nie­kaip ne­ga­lįs su­pras­ti mo­te­riš­kės ne­pa­si­ten­ki­ni­mo. Jis bu­vo įsi­ti­ki­nęs, jog, trak­to­ri­nin­kui pa­lie­pęs nu­vež­ti ša­kų, sa­vo se­niū­ni­jos gy­ven­to­jai pa­da­rė ge­ra.

Iš­gir­dęs apie mo­ters prie­kaiš­tus dėl pra­stų mal­kų, se­niū­nas pri­si­mi­nė, kaip su so­cia­li­ne dar­buo­to­ja L.Bie­liu­kie­ne bu­vo už­su­kę pas R.Ben­do­rai­tie­nę ir išaiš­ki­no, ko­kios tos mal­kos bū­sian­čios. Mo­te­ris ta­da ne­prieš­ta­ra­vu­si.

„Sup­ran­tu, jog žmo­nės mal­kas įsi­vaiz­duo­ja jau kaip ga­ta­vas pliaus­kas. Bet juk mes ne­tu­ri­me iš ko ir kaip teik­ti to­kių pa­slau­gų. Mū­sų te­ri­to­ri­ja nė­ra tur­tin­ga miš­kų, ne­tu­ri­me jo­kios lentp­jū­vės. Šiuo at­ve­ju vie­ni­šai mo­te­riš­kei pa­dė­jo­me tuo, kuo ga­lė­jo­me: da­vė­me nu­ro­dy­mą, kad vie­šų­jų dar­bų dar­bi­nin­kai pri­kirs­tų pa­ke­lė­se au­gu­sių kark­lų ir nu­vež­tų į R.Ben­do­rai­tie­nės kie­mą“, – kal­bė­jo V.Ju­dic­kas.

Pa­sak se­niū­no, daž­nai gy­ven­to­jai pra­šo lei­di­mo iš­si­kirs­ti pa­ke­lė­se ar ki­tur priau­gu­sius kark­lus, ki­to­kius krū­mokš­nius, ve­ža­si ku­rui ir tuo džiau­gia­si. Juk ža­li kark­lai pui­kiai de­ga, yra kait­rūs. Pa­na­šio­mis ša­ko­mis kū­re­na­ma ir Pil­viš­kių pir­tis.

„Jei R.Ben­do­rai­tie­nė se­niū­ni­jai pa­sa­kys, jog tie kark­lai jai ne­rei­ka­lin­gi, tuoj pat ne­tgi tuo­se pa­čiuo­se Pae­že­riuo­se at­si­ras žmo­nių, ku­riems jie tiks ir pa­siims“, – spren­dė ne­ma­lo­nią si­tua­ci­ją se­niū­nas ir aiš­ki­no, jog jo­kiuo­se do­ku­men­tuo­se nė­ra nu­ma­ty­ta, kad se­niū­ni­ja pri­va­lė­tų sa­vo gy­ven­to­jus ap­rū­pin­ti mal­ko­mis.

R.Ben­do­rai­tie­nė tei­gė, jog dėl pa­šal­pos ir mal­kų jau­čia­si tiek pri­blokš­ta, jog ne­no­rin­ti į se­niū­ni­jos pu­sę net pa­žiū­rė­ti.



Lai­ko­ma­si tam tik­ros tvar­kos

Se­niū­ni­jos so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­rė Lo­re­ta Bie­liu­kie­nė ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti, ko­dėl pae­že­rie­tei bu­vo pa­skir­ta to­kia ma­ža vien­kar­ti­nė so­cia­li­nė pa­šal­pa, nes jos dy­dį nu­sta­to ra­jo­ni­nė pa­šal­pų sky­ri­mo ko­mi­si­ja, va­do­vau­da­ma­si nuo­sta­tais. Se­niū­ni­ja tik pa­tei­kia žmo­gaus gy­ve­ni­mo są­ly­gų ak­tą. Ati­tin­ka­mą in­for­ma­ci­ją pa­tei­kė ir apie R.Ben­do­rai­tie­nę.

So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė Ilo­na Ra­da­vi­čie­nė paaiš­ki­no, jog bet ku­ris žmo­gus tu­ri tei­sę kreip­tis dėl pa­šal­pos. Nes­var­bu, ar jis pir­miau­sia pra­vers ra­jo­no va­do­vo, ar So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ka­bi­ne­tų du­ris, ta­čiau do­ku­men­tus priims ir įfor­mins se­niū­ni­jos, ku­rio­je gy­ve­na tas pi­lie­tis, dar­buo­to­jos.

R.Ben­do­rai­tie­nė bu­vo pa­tei­ku­si tik pra­šy­mą, ku­ria­me iš­dės­ty­tos jos bė­dos (pra­sta svei­ka­ta, sko­la už su­nau­do­tą elekt­rą, ne­tu­ri iš ko nu­si­pirk­ti ku­ro ir t. t.).

Vien­kar­ti­nė pa­šal­pa ski­ria­ma esant tam tik­roms są­ly­goms ir neuž­ten­ka vien pra­šy­mo su iš­dės­ty­ta bė­da, rei­kia pri­dė­ti rei­ka­lin­gu­mą pa­liu­di­jan­čių do­ku­men­tų (re­cep­tų, kvi­tų, su­tar­čių ar pan.). Vi­so to R.Ben­do­rai­tie­nė ne­pa­tei­kė, to­dėl jai ir bu­vo skir­ta ma­ža pa­šal­pa.

So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja D.Gra­baus­kie­nė mi­nė­jo, jog šiems me­tams iš Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to vien­kar­ti­nėms pa­šal­poms bu­vo skir­ta 70 tūkst. li­tų. Ta­čiau šios lė­šos ket­vir­čiais pa­si­skirs­tė ne­to­ly­giai, to­dėl nuo to ga­lė­jo pri­klau­sy­ti ir vien­kar­ti­nės iš­mo­kos dy­dis. Me­tų pa­bai­go­je pa­pras­tai at­si­ran­da su­kaup­tų lė­šų, to­dėl su­dė­tin­ges­niais gy­ve­ni­mo at­ve­jais žmo­nės ga­li drą­siai kreip­tis ir jiems bus pri­tai­ky­tos išim­tys.

Be­je, So­cia­li­nės pa­ra­mos įsta­ty­me ak­cen­tuo­ta ir tai, jog vals­ty­bė įsi­pa­rei­go­ja rem­ti tas šei­mas, ku­rio­se dar­bin­gi as­me­nys pa­tys iš­nau­do­ja vi­sas ga­li­my­bes gau­ti pa­ja­mų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas