„Santaka“ / Mažoji kalbos palėpė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-11-21 17:28

Dalinkitės:  


Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.

Mažoji kalbos palėpė

Elena SABALIAUSKIENĖ

Neretai girdime: namas parsiduoda, žodis rašosi, klausimas sprendžiasi ir t. t. Kartais netgi matome: raktai randasi (žr. nuotrauką). Tai gana dažnai pasitaikanti klaida, kai vietoj paprastųjų veiksmažodžio formų vartojamos sangrąžinės.

Lietuvių kalboje sangrąžinė forma vartojama šiais atvejais: kai veiksmą sau ar su savimi atlieka pats veikėjas (prausiasi, puošiasi, mankštinasi), kai reiškia dviejų ar kelių veikėjų tarpusavio veiksmą (kalbasi, pykstasi, mušasi) ir savaiminiam veiksmui ar būsenai reikšti (atsidarė durys, laikai keičiasi, nieko nesinori, visai nesimiega).

Yra keletas sangrąžinių žodžių, kurie be sangrąžos dalelės nevartojami, būtent: džiaugiasi, juokiasi, šaiposi, rąžosi. Galima sakyti šypso ir šypsosi, prašom sėsti ir sėstis, belsti ir belstis.

Sangrąžiniai veiksmažodžiai nevartotini, kai veiksmas negali vykti savaime. Netaisyklingus posakius taisome šitaip: namas parsiduoda (= parduodamas); butas išsinuomoja (= išnuomojamas); nosinė raidė rašosi (= rašoma); žodis kirčiuojasi (= kirčiuojamas); garsas tariasi (= tariamas); klausimas sprendžiasi (= sprendžiamas) ir t. t.

„Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas“ (patvirtintas 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68; Žin., 1998, Nr. 18-445) apibrėžia ir įvairių formų vartojimą. Jame nurodoma, jog veiksmažodžių išnuomoti, numatyti, parduoti, rašyti (kirčiuoti, linksniuoti, tarti), skaityti, statyti, žiūrėti ir pan. sangrąžinės formos nevartotinos neveikiamosios rūšies reikšme (jeigu veiksmas negali vykti savaime), pvz.: nusimato (= numatomas) oro atšalimas; paveikslas gražiai žiūrisi (= gražiai atrodo, gražu žiūrėti); knyga įdomiai skaitosi (= įdomu skaityti) ir t. t.

Sangrąžinė žodžio forma nevartojama kartu su įvardžio savęs formomis. Reikia rinktis tik sangrąžinį veiksmažodį, pvz.: gerai save užsirekomendavo – gerai užsirekomendavo, įprasčiau būtų gerai pasirodė, padarė gerą įspūdį; prisirašė sau visą sąsiuvinį taisyklių – prisirašė visą sąsiuvinį taisyklių; ieškosi sau žmonos – ieškosi žmonos.

Į save nukreiptam veiksmui reikšti netinka ir nesangrąžinė forma su įvardžiais savęs, save: dalyviai pristatė save – dalyviai prisistatė; mėgsta save puošti – mėgsta puoštis.

Kartais pridėti įvardžiai sau, su savimi, tarp savęs klaida nelaikomi, bet yra nebūtini, pvz.: nusirašiau sau tvarkaraštį – nusirašiau tvarkaraštį; jie tarp savęs pykstasi – jie pykstasi; pasiimsiu su savimi skėtį – pasiimsiu skėtį.

Šiuo metu jau toleruojami pasakymai su veiksmažodžiais matosi, girdisi, pvz.: iš čia toli matosi, kalbos girdisi ir pan. 1901 m. Jonas Jablonskis vietoj sangrąžinių formų matytis (matosi), girdėtis (girdisi) teikė vartoti bendratis matyti, girdėti. Vėliau žymusis kalbininkas jų jau netaisė. Naujų „Kalbos patarimų“ knygelėje „Gramatinės formos ir jų vartojimas“ tiek sangrąžinė, tiek nesangrąžinė šių veiksmažodžių formos laikomos bendrinės kalbos normomis. Pirmenybė, žinoma, teikiama pagrindiniam normos variantui – nesangrąžinei veiksmažodžių matyti, girdėti, jausti formai.

O dabar – apie veiksmažodžio rastis vartoseną. Šis žodis turi tokias reikšmes: darytis, atsitikti, pradėti būti, rodytis. Pvz., po lietaus daug grybų randasi; iš kur tų musių tiek radosi; pagaliau ir jis radosi sveikas. Veiksmažodis nevartojamas reikšme būti. Taigi raktai ne randasi kur nors, o yra pas budėtoją, grupėje ar kur kitur.

Vartosenoje dar dažnai pasitaiko neteiktinų vertinių, kuriuos reikėtų taisyti taip: kur randiesi (= esi); mes randamės (= esame) mieste; biblioteka randasi (= yra) gretimoje gatvėje; direktorius randasi pas save (= yra savo kabinete); ligonis randasi sunkioje būklėje (= yra sunkios būklės) ir t. t. Tokias rusų kalbos pavyzdžiu pasidarytas nenormines formas būtina taisyti.

O už lango jau šalvena, krenta pirmosios snaigės – žiema randasi.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas