„Santaka“ / Alvitiečiai kviečia drauge prisiminti laisvės kovų istoriją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-11-21 17:25

Dalinkitės:  


Alvitiečiai kviečia drauge prisiminti laisvės kovų istoriją

Lapkričio 23-iąją mūsų šalyje paminima Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena. Šią dieną daliniuose, mokyklose prisimenama kariuomenės kūrimosi istorija, 1918-1923 m. Nepriklausomybės kovos, pagerbiamas savanorių atminimas. Alvite, kuriame yra gražiausios Sūduvoje Laisvės kovų dalyvių – savanorių kapinės, ši diena pažymima ypatingai. Nuo kapinių įsteigimo 1936 metais šiame krašte susiformavo savanorių pagerbimo tradicijos, kurias tęsia Alvito pagrindinės mokyklos mokiniai, Šeimenos seniūnija ir aplinkinių kaimų bendruomenės. Šiemet jau septintą kartą susirinksime Alvito savanorių kapinėse prisiminti garbingos praeities. Kviečiame visus, kam brangus šis šalies istorijos etapas, dalyvauti iškilmėse.

Lapkričio 23 d., 12 val., dalyvių eisena pajudės per miestelį į savanorių kapines, kur įvyks minėjimas ir laisvės kovotojų pagerbimo ceremonija, joje dalyvaus kariai.



Savanoris – ir garbingas, ir tragiškas vardas

„Kiekvienam žmogui didžiausia brangenybė – jo tautos laisvė. Amžių ir kraujo reikia, norint ją laimėti, meilės – ją auginti, nuolat budėti – norint ją apginti. Bet pakanka vienos kartos klaidų – ir tauta gali prarasti visą savo laisvę ir nepriklausomybę“, – sakė tarpukario laikų teisingumo ministras S.Šilingas. Savanoriai šio teiginio prasmę įrodė savo gyvenimu.

Savanoris – garbingas, išdidus, tačiau ir tragiškas žodis. Šiuo prasmingu žodžiu nuo seniausių laikų Lietuvoje vadino žmones, pasiryžusius su ginklu rankose ginti tėvų žemę. Savanoriais vadino kovojusius su kryžiuočiais ir XIX amžiaus sukilėlius. Savanoriai apgynė Lietuvos nepriklausomybę tais rūsčiais 1918–1923 metais, didvyriškai ir beviltiškai kovojo su sovietiniais okupantais pokario rezistencinėse kovose, gynė tautos laisvę 1991-ųjų žiemą. Kariai savanoriai ir šiandien yra mūsų valstybės nepriklausomybės garantas.

Lietuvos istorijoje patys brangiausi ir gražiausi žodžiai – Laisvė, Nepriklausomybė, Savanoris. Šiandien, kada minime Lietuvos kariuomenės 89-ąsias metines ir prisimename jos kūrimosi istoriją, šie žodžiai mums skamba ypač prasmingai. Mūsų kariuomenė kūrėsi ir augo kartu su valstybe. Lietuvos kariuomenės istorija – neatsiejama nuo tautos kelio į laisvę ir nepriklausomybę.



Tokia buvo pradžia

1918 metais, kai vokiečiams pradėjo nesisekti frontuose, lietuviai pasinaudojo susidariusia padėtimi ir sustiprino kovą dėl realios Lietuvos nepriklausomybės. Diplomatinių priemonių neužteko, todėl reikėjo sutelktos jėgos nepriklausomybei įtvirtinti ir apginti. Tokia jėga buvo kariuomenė. 1918 m. spalio mėnesį Lietuvos Valstybės Taryba slapta nuo okupacinės vokiečių valdžios įsteigė Apsaugos komisiją, kuri rengė kariuomenės organizavimo planus, kvietė karininkus ir savanorius. 1918 m. spalio 16 d. į Vilnių atvyko pirmieji 16 vyrų. Pėstininkų pulko vadu buvo paskirtas V.Grigaliūnas-Glovackis. 1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas A.Voldemaras pasirašė įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės įkūrimo. Alytuje formuojamo 1-o pėstininkų pulko vadu paskirtas plk. J.Galvydis-Bukauskas. Išleidus pirmąjį įsakymą, buvo skubiai organizuojami kariuomenės būriai. Artėjant prie Vilniaus raudonajai armijai, 1919 m. sausio 1 d. Lietuvos vyriausybė persikėlė į Kauną. Kaunas tapo savanoriškos Lietuvos kariuomenės kūrimosi centru.



Ėjo mūsų krašto vyrai

Vilkaviškio krašto vyrai rinkosi Vilkaviškyje, o toliau traukė į Kauną. Vilkaviškio krašto muziejaus muziejininkė D.Ardzijauskaitė ištyrinėjo, jog iš Vilkaviškio apskrities savanoriais išėjo apie 1200 vyrų, o Alvito pagrindinės mokyklos kraštotyrininkai išaiškino 95 savanorius iš Alvito valsčiaus kaimų. Tai buvo paprasti, niekada rankose neturėję ginklo žmonės – žemdirbiai, amatininkai, moksleiviai, vyrai nuo 17 iki 23 metų amžiaus. Kauno komendantūroje užregistruota ir vienintelė moteris – Uršulė Pailickaitė iš Dūmelių kaimo.

Didžiulį alvitiečių patriotizmą rodo tai, kad iš penkių šeimų į kariuomenę savanoriais išėjo po du sūnus – tai Stasys ir Viktoras Bernotaičiai, Juozas ir Pijus Grumbliai, Matas ir Jurgis Mačiulaičiai, Juozas ir Kazys Malskiai, Juozas ir Matas Rinkevičiai.



Negailestinga lemtis

Kaip rodo Valstybės archyvo dokumentai, nuo Nepriklausomybės kovų pradžios iki 1921 metų kovose žuvo, dingo be žinios ar mirė nuo žaizdų ir ligų 1,5 tūkstančio Lietuvos savanorių. Tarp jų – 146 Vilkaviškio apskrities ir 29 Alvito krašto savanoriai, žuvę mūšiuose prie Seinų, Jiezno ar Radviliškio. Dauguma savanorių po kovų sėkmingai grįžo namo, gavo žemės ir kūrė savo gyvenimą. Kai kurie, neradę laimės savo krašte, pasitraukė į Vakarus, šeši frontuose praradę sveikatą netrukus mirė. 1919 m. pulko vado V.Grigaliūno-Glovackio įsakyme rašoma: „Garbė Jums, žuvusieji, ir jūsų šeimoms, kurie nešdami Tėvynės laisvę padėjote galvas. Tėvynė ir antrasis pulkas neužmirš jūsų.“

Alvito šaulių būrio vado savanorio kpt. Vlado Tarasonio iniciatyva 1936 m. civilinėse kapinėse buvo paskirtas sklypelis žemės ir įsteigtos savanorių kapinės. Jose iš įvairių vietų buvo perlaidoti pirmieji šeši savanoriai. Už krašto žmonių ir šaulių surinktas lėšas 1937 m. pastatytas paminklas, prie kurio būdavo organizuojami savanorių pagerbimai, šaulių priesaikos.

Skaudus ir dramatiškas savanorių likimas. Kai kurie patyrė Sibiro tremtį – J.Liaudinskas, P.Sakalauskas, J.Žakelis, J.Kulvinskas, lageriuose žuvo Pijus Grumblys, iš tremties negrįžo U.Pailickaitė.



Palikę savo pėdsaką

Savanoriai, sunkiu darbu sukūrę ir išpuoselėję savo ūkius, ilgai priešinosi, nestojo į kolūkius, tačiau prieš vėją nepapūsi. Nematydami kitos išeities, vieni tapo kolūkiečiais, kiti išvyko gyventi į miestus. Gražiausius savo gyvenimo metus paaukoję Tėvynės laisvei apginti, savanoriai buvo ir liko tikrais patriotais, tokiais išaugino ir savo vaikus.

Alvitiečiai visada gerbė Laisvės kovotojų atminimą, iš jų mokėsi meilės savo žemei, savo Tėvynei. Jie ir sovietmečiu išsaugojo savanorių kapines ir paminklą, kuris, atlaikęs visus sovietinius paminklų ir kryžių niokojimo vajus, stovi ir dabar. Prieš keletą metų kapines sutvarkė Alvito mokiniai ir Šeimenos seniūnijos suorganizuoti žmonės, paminklas buvo restauruotas.

Savanorių kapinėse ilsisi keturiolika Nepriklausomybės kovų dalyvių. Mokiniai, kaimo bendruomenių nariai mirusiųjų pagerbimo dieną kapus papuošia gėlėmis, uždega žvakeles, o lapkričio 23-iąją kartu su Šeimenos seniūnija, Alytaus Dainavos pulko kariais organizuoja eitynes ir kovotojų atminimo pagerbimą kapinėse. Savanorių uždegta Tėvynės meilės ugnis dešimtmečiais neišblėso, ji rusena krašto žmonių širdyse, perduodama iš kartos į kartą.



Elena RUPEIKIENĖ

Alvito pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja, kraštotyrininkė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas