„Santaka“ / Ūkininkų apsisprendimas gali lemti fabrikų likimą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-11-20 09:53

Dalinkitės:  


Ūkininkų apsisprendimas gali lemti fabrikų likimą

Iki termino, nustatyto cukrinių runkelių augintojams pateikti paraiškas dėl restruktūrizavimo, beliko vos dešimt dienų, o kai kurie ūkininkai vis dar nesupranta, kuria linkme jiems sukti. Daugelis, net parašiusių ir išsiuntusių paraiškas į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, dar nėra rimtai apsisprendę neauginti cukrinių runkelių. Žemdirbiai su nerimu laukia, kada gi paaiškės tikroji padėtis ir kas laimės: pirmieji išsiuntę paraiškas ir „tilpę“ į dešimtį procentų nuo bendros kvotos ar atvirkščiai.

Daugelis Sūduvos krašto ūkininkų tikėjosi gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus bendruose susirinkimuose. Pasak juose dalyvavusių žemdirbių, pasiklausę visų pusių – fabrikų, kooperatyvų ir augintojų asociacijos – atstovų argumentų jie dar labiau susipainiojo ir jau visai nebežino, kaip geriau pasielgti.

Po susirinkimo į redakciją užėjęs Suvalkų kaimo ūkininkas Romas Kriaučeliūnas ne tik savo, bet ir kitų bičiulių ūkininkų vardu kalbėjo, kad iš paskutinio susirinkimo Marijampolės profesinio rengimo Vilkaviškio skyriaus salėje jie tikėjosi, jog abejonės bus išsklaidytos, suteikta informacija padės lengviau apsispręsti, bet taip neįvyko.

– Labai bus gaila, jei mano kolegos patikės fabrikų „giesmelėmis“ bei Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ vadovo Mangirdo Krunkaičio išsakytomis mintimis ir liks prie suskilusios geldos, – savo nuomonę dėstė R.Kriaučeliūnas. – Per savo gyvenimą mačiau visokių reformų ir suprantu, kad yra sudėtinga priimti tinkamą sprendimą, tačiau žinau, kad visada laimi pirmieji. Prisimenu tuos laikus, kai pradingo augintojų pajai ir pinigai. Pradingo, bet ne visų – ne pirmųjų...

Kitas pavyzdys – paramos priemonė „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio produktų gamybos“. Pirmiesiems buvo numatytos kur kas geresnės sąlygos ir kur kas didesni pinigai nei norintiems pasinaudoti šia programa dabar.

– Aš galiu pasakyti tik tiek: jei būsime vieningi – būsime pirmieji, – nuoširdžiai porino ūkininkas. – Europos Sąjunga mums siūlo tikrai nemažus pinigus. Kaip sakoma, geriau žvirblis saujoje negu briedis girioje. Tikiuosi, kad jei kiekvienas paskaičiuotume savo produkcijos savikainą, įvertintume savo amžių, sveikatą, neliktų klausimų, kaip pasielgti. Manau, kad tie, kurie neužpildė paraiškos, turėtų tai padaryti iki termino pabaigos – lapkričio 30 d. Laimėsime tik tada, jei būsime aktyvūs iki pabaigos, dalyvausime susirinkimuose ir drąsiai reikšime savo nuomonę balsuodami dėl fabriko ir savo likimo.

Atrodo, kad ūkininkai, kažkada mūru stoję už Marijampolės cukraus fabriko išlikimą, dabar jau prarado pasitikėjimą juo. Mat nė viename susirinkime nebuvo pateikta jokių konkrečių siūlymų, o skambėjo tik gražios kalbos, kurias palaikė ir kitų Lietuvoje veikiančių cukraus fabrikų atstovai.

Pasak Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbuotojos Linos Grygelaitienės, jų skyrius daro viską, kad žemdirbiams būtų aiškiau ir jie galėtų lengviau apsispręsti. Ūkininkų prašymu ir buvo organizuotas susirinkimas su fabrikų ir kooperatyvų atstovais.

– Manau, kad kiekvienas turi apsispręsti pats, paskaičiuoti savo ūkio pelningumą ar nuostolius, – sakė specialistė. – Surinktos paraiškos bus kaip statistika, rodanti, kiek žemdirbių gali neauginti cukrinių runkelių. Mat jau patys fabrikai pasiruošę atsisakyti 13 procentų turėtos kvotos. Pagal restruktūrizacijos taisykles pinigai ūkininkams už atsisakymą auginti cukrinius runkelius turi būti išmokėti per 2 metus. Auginti cukrinius runkelius ar ne, gali apsispręsti ir tie, kurie jau pateikė paraiškas.

Specialistai sako, kad jei ūkininkai bus vieningi ir pateiks paraiškas restruktūrizacijai, ES atsižvelgs į paraiškų kiekį. Fabrikas gali būti restruktūrizuotas priverstinai, jei bus labai daug atsisakiusiųjų.

Susirinkime dalyvavęs Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos pirmininkas Kęstutis Patiejūnas pateikė susirinkusiesiems savo paskaičiavimus. Jo duomenimis, jei restruktūrizuojant panaikinama po 13,5 proc. kiekvieno augintojo kvotos, kiekvienai naikinamai baltojo cukraus tonai iš fondo gaunama 237,5 euro vadinamoji papildoma išmoka augintojams ir 21,88 euro cukraus fabriko restruktūrizavimo išmokos dalis. Ji skaičiuojama taip: visa išmoka fabrikui būtų 625 eurai už toną, bet jei fabrikas tęsia veiklą, mokama 35 proc. visos išmokos, kuri yra 218,75 euro už toną. Augintojui tenka 10 proc., vadinasi, jis gaus 21,88 euro už toną.

Dalinio restruktūrizavimo atveju augintojas per dvejus metus gauna 259,38 euro (895,59 Lt) už toną.

Jei naikinama visa augintojo ir fabriko kvota, iš restruktūrizavimo fondo kiekvienas augintojas gauna už toną po 237,5 euro papildomą išmoką ir 62,5 euro už kiekvieną naikinamą baltojo cukraus toną – fabriko restruktūrizavimo išmokos dalį, t. y. 10 proc. nuo fabriko restruktūrizavimo išmokos. Taigi per dvejus metus ūkininkas jau gaus 300 eurų už toną (1035,84 Lt).

Uždarius bent vieną cukraus fabriką, kiekvienas augintojas dar gaus išmokas iš įvairinimo fondo. Jos priklauso nuo restruktūrizuotos nacionalinės cukraus pramonės dalies. Vadinasi, 50 proc. sumažėjus nacionalinės kvotos dydžiui, ši išmoka sudarys 93,8 euro už toną cukraus (323,87 Lt).

Uždarius vieną „Danisco Sugar“ ir Marijampolės cukraus fabriką (iki 75 proc. sumažinus nacionalinę kvotą), išmoka sudarys 140,7 euro už toną (485,81 Lt).

Restruktūrizavus abu „Danisco Sugar“ fabrikus (per 75 proc. nacionalinės kvotos), išmoka – 164,15 euro už toną (566,78 Lt).

Užsidarius visiems fabrikams, išmoka būtų 187,6 euro už toną (647,75 Lt).

Visos cukraus pramonės restruktūrizavimo atveju augintojai per dvejus metus iš restruktūrizavimo ir įvairinimo fondų gautų 487,6 euro už kiekvieną baltojo cukraus toną. Tai būtų 1683,59 litų už toną baltojo cukraus, arba 240,5 litai už kiekvieną kvotinių runkelių toną.

Skaičiai įspūdingi, bet, kaip sako Rumokų bandymų stoties direktorius dr. Juozas Kaunas, fabrikus uždaryti lengva, tačiau atgaivinti jų jau nebus galima, kaip tai nutiko Latvijoje. Gaila daugelio metų, sugaištų tobulinant cukrinių runkelių auginimo technologijas, gaila įdėto darbo. Bet juk toks gyvenimas...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas