|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-11-20 09:50
|
|
|
Drauge su seniūnijos atstovu V.Navicku (kairėje) kūrenimo įrenginius apžiūrinėjęs inspektorius E.Bereika vieniems iš tvarkingiausių daugiabučio gyventojų Mekšraičiams davė bukletų apie saugų kūrenimą.
Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Vilkaviškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (VPGT) įsitraukė į visoje respublikoje vykstančią akciją „Kūrenkime saugiai“. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į ypač pažeidžiamą visuomenės dalį – socialiai remtinas šeimas – ir padėti apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų.
Praėjusią savaitę VPGT valstybinis priešgaisrinės priežiūros inspektorius Edgaras Bereika drauge su Vilkaviškio seniūnijos vyresniuoju specialistu Vytautu Navicku važiavo patikrinti Vilkaviškyje, Šiaurės gatvėje, esančio daugiabučio pastato priešgaisrinės būklės.
Ilgame vieno aukšto pastate gyvena dešimt šeimų. Tačiau ne visi gyventojai buvo namuose, tad tikrintojai galėjo apžiūrėti tik penkis gyvenamuosius būstus.
Užsukę į du pirmus butus tikrintojai priekaištų turėjo mažai. Tvarkingai gyvenantys Mekšraičiai aprodė savo gyvenamąsias patalpas, jaukiai spragančią krosnį. Reido dalyviai patarė, jog nedegios medžiagos tarpas tarp dūmtraukio ir degių pastogės konstrukcijų turėtų būti platesnis, taip pat paprašė susitvarkyti elektros instaliaciją. Kaip ir kitiems šeimininkams, kurių būstuose vėliau lankytasi, E.Bereika priminė, kaip dažnai reikia valyti kaminą, kad nekiltų gaisras. Kęstutis Mekšraitis sakė ir pats iš vakaro studijavęs „Santaką“, kurioje buvo išspausdintas rašinys apie saugų kūrenimą.
Gretimame švariame bute gyvenančių Puidokų šeimai dėl kūrenimo įrenginių tikrintojai taip pat turėjo mažai pastabų. Tik sandėliuke susiraizgę elektros laidai atrodė ne itin saugiai.
Deja, apsilankius kituose butuose vaizdas buvo gerokai liūdnesnis. Apie tvarkingą kūrenimo įrenginių būklę šitaip apleistuose būstuose negalėjo būti nė kalbos.
Kūrenimo įrenginiai niekur neatitiko priešgaisrinių saugos taisyklių, degios apdailos medžiagos buvo per arti dūmtraukių, šie – visiškai nevalomi, grindys prie krosnių neapsaugotos nedegia danga. Viename būste ant palaikės skylėtos krosnies buvo sukrautos malkos, kitur – suskilinėjusi kambarį šildanti krosnies siena...
Buvo akivaizdu, kad tinkamai savo būstus prižiūrintiems žmonėms didesnį pavojų kelia ne jų pačių krosnys, o netvarkingi kaimynai. Šiame daugiabutyje gyvenantys žmonės jau turi tokios karčios patirties.
Prieš keletą metų vienas šio būsto gyventojas taip užkaitino savo krosnį, kad sukėlė gaisrą. Vos jį užgesinę ugniagesiai netrukus tuo pačiu adresu turėjo važiuoti antrą kartą. Tada netvarkingą įrenginį gaisrininkai išardė.
Šiuo metu butas – negyvenamas, mat, kaimynų tvirtinimu, savininkas jį pardavė. Bet žmogus retkarčiais užsuka čia pernakvoti. Dabar skudurų ir rakandų sąvartynu virtusiame būste tereikia menkos kibirkštėlės – įmetus nuorūką ar degtuką viskas kaip mat užsiliepsnotų.
Tikrintojai kopėčiomis užlipo ir į pastogę. Vaizdas buvo nekoks.
– Visi kaminai per arti pastogės konstrukcijų, t. y. atstumas iki degių pastogės konstrukcijų mažesnis už leistiną 130 mm. Dūmtraukiai nenubaltinti, pajuodę. Yra pora labai prastos būklės dūmtraukių, juose pastebimi įtrūkimai ir plyšiai, mūras ištrupėjęs, vienas kaminas – visai neapmūrytas. Pastogė šiltinta degiomis medžiagomis – spaliais, – konstatavo E.Bereika.
Pasak pareigūno, per netvarkingus dūmtraukio plyšius išlėkusi žarija gali nesunkiai padegti stogą. O tada jau kentėtų ne viena šeima.
Kuo tokioms šeimoms gali padėti seniūnija?
– Mes galime tik patikrinti, patarti, ką žmonės turi daryti, kad nepadegtų savo namų, – sakė Vilkaviškio seniūnijos vyresn. specialistas V.Navickas. – Apskritai aš esu prieš paramą tokiems žmonėms, kurie prageria pinigus, todėl neturi už ką susitvarkyti namų. O jei šeima tvarkinga, bet dėl objektyvių priežasčių sunkiai verčiasi, tuomet turėtų rašyti prašymą Savivaldybei. Manau, jiems būtų pagelbėta. Geriau jau padėti žmonėms anksčiau, o ne tada, kai sudega namai.
O statistika rodo, jog prasidėjus šildymo sezonui visoje Lietuvoje ugniagesiams tenka gesinti iki tūkstančio gaisrų, kilusių dėl kūrenimo taisyklių pažeidimų. Padariniai būna ypač skaudūs: ne tik sudega gyvenamieji būstai, bet neretai apsinuodiję smalkėmis žūsta ir žmonės.
Šią savaitę ugniagesiai su atsakingais seniūnijų darbuotojais žadėjo važiuoti į Virbalio ir Kybartų seniūnijas.
Vilkaviškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (VPGT) įsitraukė į visoje respublikoje vykstančią akciją „Kūrenkime saugiai“. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į ypač pažeidžiamą visuomenės dalį – socialiai remtinas šeimas – ir padėti apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. |
Praėjusią savaitę VPGT valstybinis priešgaisrinės priežiūros inspektorius Edgaras Bereika drauge su Vilkaviškio seniūnijos vyresniuoju specialistu Vytautu Navicku važiavo patikrinti Vilkaviškyje, Šiaurės gatvėje, esančio daugiabučio pastato priešgaisrinės būklės.
Ilgame vieno aukšto pastate gyvena dešimt šeimų. Tačiau ne visi gyventojai buvo namuose, tad tikrintojai galėjo apžiūrėti tik penkis gyvenamuosius būstus.
Užsukę į du pirmus butus tikrintojai priekaištų turėjo mažai. Tvarkingai gyvenantys Mekšraičiai aprodė savo gyvenamąsias patalpas, jaukiai spragančią krosnį. Reido dalyviai patarė, jog nedegios medžiagos tarpas tarp dūmtraukio ir degių pastogės konstrukcijų turėtų būti platesnis, taip pat paprašė susitvarkyti elektros instaliaciją. Kaip ir kitiems šeimininkams, kurių būstuose vėliau lankytasi, E.Bereika priminė, kaip dažnai reikia valyti kaminą, kad nekiltų gaisras. Kęstutis Mekšraitis sakė ir pats iš vakaro studijavęs „Santaką“, kurioje buvo išspausdintas rašinys apie saugų kūrenimą.
Gretimame švariame bute gyvenančių Puidokų šeimai dėl kūrenimo įrenginių tikrintojai taip pat turėjo mažai pastabų. Tik sandėliuke susiraizgę elektros laidai atrodė ne itin saugiai.
Deja, apsilankius kituose butuose vaizdas buvo gerokai liūdnesnis. Apie tvarkingą kūrenimo įrenginių būklę šitaip apleistuose būstuose negalėjo būti nė kalbos.
Kūrenimo įrenginiai niekur neatitiko priešgaisrinių saugos taisyklių, degios apdailos medžiagos buvo per arti dūmtraukių, šie – visiškai nevalomi, grindys prie krosnių neapsaugotos nedegia danga. Viename būste ant palaikės skylėtos krosnies buvo sukrautos malkos, kitur – suskilinėjusi kambarį šildanti krosnies siena...
Buvo akivaizdu, kad tinkamai savo būstus prižiūrintiems žmonėms didesnį pavojų kelia ne jų pačių krosnys, o netvarkingi kaimynai. Šiame daugiabutyje gyvenantys žmonės jau turi tokios karčios patirties.
Prieš keletą metų vienas šio būsto gyventojas taip užkaitino savo krosnį, kad sukėlė gaisrą. Vos jį užgesinę ugniagesiai netrukus tuo pačiu adresu turėjo važiuoti antrą kartą. Tada netvarkingą įrenginį gaisrininkai išardė.
Šiuo metu butas – negyvenamas, mat, kaimynų tvirtinimu, savininkas jį pardavė. Bet žmogus retkarčiais užsuka čia pernakvoti. Dabar skudurų ir rakandų sąvartynu virtusiame būste tereikia menkos kibirkštėlės – įmetus nuorūką ar degtuką viskas kaip mat užsiliepsnotų.
Tikrintojai kopėčiomis užlipo ir į pastogę. Vaizdas buvo nekoks.
– Visi kaminai per arti pastogės konstrukcijų, t. y. atstumas iki degių pastogės konstrukcijų mažesnis už leistiną 130 mm. Dūmtraukiai nenubaltinti, pajuodę. Yra pora labai prastos būklės dūmtraukių, juose pastebimi įtrūkimai ir plyšiai, mūras ištrupėjęs, vienas kaminas – visai neapmūrytas. Pastogė šiltinta degiomis medžiagomis – spaliais, – konstatavo E.Bereika.
Pasak pareigūno, per netvarkingus dūmtraukio plyšius išlėkusi žarija gali nesunkiai padegti stogą. O tada jau kentėtų ne viena šeima.
Kuo tokioms šeimoms gali padėti seniūnija?
– Mes galime tik patikrinti, patarti, ką žmonės turi daryti, kad nepadegtų savo namų, – sakė Vilkaviškio seniūnijos vyresn. specialistas V.Navickas. – Apskritai aš esu prieš paramą tokiems žmonėms, kurie prageria pinigus, todėl neturi už ką susitvarkyti namų. O jei šeima tvarkinga, bet dėl objektyvių priežasčių sunkiai verčiasi, tuomet turėtų rašyti prašymą Savivaldybei. Manau, jiems būtų pagelbėta. Geriau jau padėti žmonėms anksčiau, o ne tada, kai sudega namai.
O statistika rodo, jog prasidėjus šildymo sezonui visoje Lietuvoje ugniagesiams tenka gesinti iki tūkstančio gaisrų, kilusių dėl kūrenimo taisyklių pažeidimų. Padariniai būna ypač skaudūs: ne tik sudega gyvenamieji būstai, bet neretai apsinuodiję smalkėmis žūsta ir žmonės.
Šią savaitę ugniagesiai su atsakingais seniūnijų darbuotojais žadėjo važiuoti į Virbalio ir Kybartų seniūnijas.
Publikuota: 2007-11-20 09:50:39
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|