„Santaka“ / Nepadekime savo namų ir... nešildykime debesų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-11-13 09:33

Dalinkitės:  



Nepadekime savo namų ir... nešildykime debesų

Dažnai gaisrai kyla dėl neteisingos šildymo įrenginių eksploatacijos. Praėjusiais metais dėl netvarkingų krosnių, viryklių bei židinių kilo net 868 gaisrai.

Nemažai namų savininkų, sodininkų patys statosi krosnis, židinius, virykles, dūmtraukius, bet ne visuomet laikosi priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Mediena užsidega esant 300° temperatūrai. Jeigu ji ilgą laiką būna priglausta prie daiktų, įkaitusių iki 100 laipsnių temperatūros, gali užsidegti savaime. Todėl mūrijant krosnis, virykles, židinius, dūmtraukius, įrengiant šildymo katilus reikėtų kviestis specialistus ar bent su jais pasitarti.

Ypač pavojingi šių įrenginių sienelėse atsiradę įtrūkimai ir plyšiai, nes pro juos gali išlėkti kibirkštys ir sukelti gaisrą. Įtrūkimai yra lengvai pastebimi, juos nedelsiant reikia užtaisyti.

Gaisro priežastis gali būti ir susikaupusių suodžių savaiminis užsidegimas krosnių ir dūmtraukių kanaluose. Degant suodžiams smarkiai įkaista krosnis bei dūmtraukis, todėl degūs daiktai turi būti pakankamai toli arba gerai izoliuoti nuo šildymo įrenginio.

Dūmtraukiai turi būti pastorinti tose vietose, kuriose jie praeina pro degias (medines) pastato perdangas (1 pav.). Tose vietose dūmtraukio sienelės turi būti ne plonesnės kaip 250 mm. Be to, tarp dūmtraukio ir degių pastato konstrukcijų dedamas ugniai atsparių medžiagų sluoksnis. Neturint izoliacinių medžiagų, tarpą tarp degių pastato dalių ir dūmtraukio kanalo vidinės sienelės būtina padidinti iki 380 mm.

Jei krosnis, viryklė, židinys ar šildymo katilas kūrenamas ilgiau kaip tris valandas, tuomet dūmtraukis turi būti pastorintas ne mažiau kaip 380 mm ir degios (medinės) konstrukcijos izoliuojamos nedegia medžiaga. Šiuo atveju, jei neturima izoliuojančių medžiagų, dūmtraukis storinamas iki 500 mm. Dūmtraukius būtina nutinkuoti ir nudažyti baltai kalkių skiediniu ar kitokiais dažais. Taip bus lengvai pastebimas atsiradęs įtrūkimas ar plyšys.

Kiekvienam šildymo įrenginiui tikslinga įrengti atskirą kanalą dūmtraukyje arba, reikalui esant, numatyti naują dūmtraukį (jei, pavyzdžiui, šildymo įrenginys yra toli nuo esamo).

Prie vieno dūmtraukio kanalo leidžiama prijungti du šildymo įrenginius, esančius viename ar skirtinguose pastato aukštuose. Įvadai į kanalą turi būti išdėstyti ne arčiau kaip 0,5 m atstumu kanalo aukščio atžvilgiu.

Dūmtraukio kanalų skerspjūviai, priklausomai nuo šildymo įrenginio šiluminio galingumo, turi būti ne mažesni (mm), kaip parodyta pavyzdyje:

140 x 140 mm – esant šiluminiam galingumui iki 3,5 kW,

140 x 200 mm – esant šiluminiam galingumui nuo 3,5 iki 5,2 kW,

140 x 270 mm – esant šiluminiam galingumui nuo 5,2 iki 7 kW.

Apvalių dūmtraukių kanalų skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis negu anksčiau nurodytų stačiakampių kanalų plotas. Jeigu jie statomi iš ugniai atsparaus betono, sienelių storis turi būti ne mažesnis kaip 60 mm, jei iš plytų – 120 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm.

Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m³ ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900° C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70° C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm.

Dūmtraukio aukštis nuo apatinio degiklio iki dūmtraukio viršaus turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.

Dūmtraukių aukštis virš pastato stogo turi būti:

a) ne žemiau kaip 0,5 m virš plokščio stogo,

b) ne žemiau kaip 0,5 m virš stogo kraigo arba parapeto, kai dūmtraukis yra 1,5 m nuo kraigo ar parapeto (skaičiuojant pagal horizontalę),

c) ne žemiau už kraigą ar parapetą, kai dūmtraukis yra 1,5–3 m nuo kraigo ar parapeto,

d) ne žemiau linijos, nuvestos žemyn nuo kraigo 10° kampu į horizontą, kai dūmtraukis yra daugiau kaip 3 m nuo kraigo (žr. 3 pav.).

Susikaupus daug suodžių, pablogėja trauka, daugiau sunaudojama kuro, šildymo įrenginys gali dūmyti. Jei kūrenama kasdien, iš plytų sumūrytus dūmtraukius reikia valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Tai – ne toks jau sudėtingas darbas, kaip gali pasirodyti, sudėtingų įrankių nereikia.

Įtaisas dūmtraukiams valyti yra gana paprastas – tai metalinis apvalus šepetys, plieninis troselis ar stipri virvė ir metalinis apvalus rutulys. Šiais įtaisais išvalomi dūmtraukių kanaluose susikaupę suodžiai, patikrinama, ar nėra dūmtraukio ir ventiliacijos kanaluose pašalinių daiktų.

Metalinis šepetys turi du žiedus: prie viršutinio pririšamas plieninis troselis ar stipri virvė, o prie apatinio – metalinis rutulys. Atstumas tarp šepečio ir rutulio turi būti apie 40 cm. Jei šis atstumas bus didesnis, liks dalis neišvalyto dūmtraukio. Jei mažesnis, rutulys neturės tokios inercinės jėgos, kad patrauktų metalinį šepetį žemyn valomu kanalu. Metalinio šepečio matmenys priklauso nuo valomo kanalo skerspjūvio.

Metaliniai rutuliai paprastai būna 85–110 mm skersmens, 2–3 kg svorio. Mūsų proseneliai kaminus valydavo prie akmens pririšę stipriai surištą eglės ar pušies šakelių gumulą.

Kad krosnis ar židinys gerai šildytų, juos reikia tinkamai kūrenti. Neteisingai kūrenant, kuro sudegs 15–20 proc. daugiau. Vadinasi, kas penktas šeštas kubinis metras malkų šildys debesis.

Jeigu kūrenama sandariai uždarius peleninės dureles, į pakurą pateks mažai oro, degimas bus lėtas, dūmai dūmtakyje atvės. Ant krosnies ir dūmtraukio kanalų nusės mūrą ardantis garas, atsiras nemalonus kondensato kvapas. Jei pakuros ir peleninės durelės bus per daug atidarytos, malkos per greitai sudegs ir daug šilumos išlėks pro dūmtraukį bei nepakankamai įkaitins šildymo įrenginį. Geras pavyzdys – židiniai su atvira pakura.

Kūrenant drėgnomis malkomis, dūmtakių sienelės pasidengia sunkiai pašalinamais dervingais sluoksniais.

Prieš kiekvieną krosnies, viryklės ar židinio pakurą turi būti nedegi danga – skarda, keraminės plytelės ar kt. Jos matmenys turi būti ne mažesni kaip 500 x 700 mm.

Jei židinys yra su atvira pakura, jį kūrenant reikia nuolat prižiūrėti, nes iš pakuros gali iškristi degančios malkos ar žarijos. Kūrenant eglinėmis ar pušinėmis malkomis, kurioms degant „šaudo“ žarijos, šios gali išlėkti gana toli ir sukelti gaisrą.

Kuriant krosnį, viryklę, židinį ar šildymo katilą, kategoriškai draudžiama pilti į pakurą žibalo, benzino, acetono – galima naudoti tik tam skirtas specialias priemones.



Stasys GAIDAMAVIČIUS

Inžinierius, krosnių ir židinių meistras






Į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ištikus nelaimei prisiskambinsite šiais telefonais:



01 – „Teo“,

101 – „Omnitel“,

011 – „Bitė“, „Tele2“,

112 – bendrasis pagalbos telefonas.











Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas