Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2007-11-13 09:20
Kristina ir Aloyzas Beržanskiai nusifotografavo prie Didžiagalvio slibino, kuris Kinijoje laikomas jėgos, sėkmės ir turtingumo simboliu.
Nuotraukos – iš Kristinos BERŽANSKIENĖS asmeninio albumo Kinija vilkaviškiečius nustebino savo didybe ir kultūra
Dangyra APANAVIČIENĖ
Keliones mėgstančių vilkaviškiečių Kristinos ir Aloyzo Beržanskių bei Skirmantės ir Antano Švarcų šeimas turistiniai maršrutai šįkart nuvedė į Kiniją – visiškai kitos kultūros, kalbos ir ideologijos šalį.
|
Tikėjęsi išvysti daug skurdo ir nešvaros, atvykę į Kiniją vilkaviškiečiai pamatė priešingus vaizdus. „Kinija – didelė, graži, palyginti turtinga ir labai švari šalis“, – pradėdama pasakoti įspūdžius trumpai apibūdino šį Azijos kraštą pažinusi K.Beržanskienė.
Blondinės kinams – tikra egzotika
Pirmiausiai atskridę į dangoraižių miestą Honkongą, vėliau vilkaviškiečiai aplankė Makao, Šanchajų, Hangdžou, Guiliną, Ksianį ir Kinijos sostinę Pekiną. Kelionės metu jie spėjo pamatyti, kokie skirtingi šios didelės šalies regionai, gamta, žmonės. „Devyniolika dienų pabuvus Kinijoje pagaliau pradedi skirti žmones. Pamatai, kad vieni turi daugiau japoniškų bruožų, kiti – mongoliškų. Moterys nenusakomo amžiaus – iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad visos jaunos. Jos tokios mažos, smulkios – tarsi mokinukės, veido oda skaisti, akys išraiškingos. Tarp kinių yra tikrai labai daug gražių moterų. O paskui staiga riba – atrodo, kad visos kitos moterys senos. Tarsi vidutinio amžiaus dailiosios lyties atstovių Kinijoje ir nebūtų“, – pasakojo K.Beržanskienė.
Pasak pašnekovės, mes, europiečiai, kinus vadiname siauraakiais, o jie mus, pasirodo, pravardžiuoja didžianosiais baltaveidžiais vaiduokliais. Europietės blondinės kinams – tikra egzotika, todėl jie nori su europietėmis nusifotografuoti.
„Neplanuotai nuvažiavome į vieną nuošalų Kinijos miestelį, kur turistai paprastai nesilanko. Iš visų pastatų ėjo gyventojai pažiūrėti į mus. Jiems buvo taip nuostabu, kad atvažiavo europiečiai“, – prisiminė K.Beržanskienė.
Mūsų šalies kinai nežino, bet išgirdę lietuvio Jono Kazlausko, kuris treniruoja nacionalinę Kinijos krepšinio komandą, pavardę, pritariamai linksėjo galvomis.
Miestuose įrengta
daug žalių plotų
Didelį įspūdį turistams paliko Honkongas – į dangų besistiebiančių dangoraižių miestas. Senų, autentiškų pastatų čia neišlikę. Dangoraižiai, daugybė stiklo kuria tikro europinio didmiesčio įspūdį. Gatvės rūpestingai prižiūrimos – jos nuolat šluojamos, valomos, laistomos. Įdomios kinų šluotos, kurios yra su ilgomis uodegomis. Su tokia šluota paprastai šluojama tik į vieną pusę, tačiau gražiai išvalomi visi pakraščiukai.
Visuose Kinijos miestuose labai daug žalių plotų, parkų. Net po viadukais žaliuoja maži lapuočių, spygliuočių miškeliai. Gatvių pakraščiai nustatyti vazonais su augančiomis gėlėmis, dekoratyviniais krūmais.
Šiuo metu Pekinas ruošiasi 2008 metų olimpiadai. Todėl čia vežami ir sodinami didžiuliai medžiai, sodinami gėlynai, tiesiama jau užauginta žolė – viskas daroma pagal naujausias technologijas
Kiek nuošaliau vaizdas miestuose jau skurdus. Namukai miniatiūriniai kaip ir patys kinai. Tačiau ir čia švaru, jauku, žydi gėlės ir visur dominuoja smulkios dekoratyvinės detalės.
Kinai – labai darbšti tauta, jie viską stengiasi pasidaryti patys ir kuo mažiau prekių importuoti iš užsienio. Dabartinė Kinijos politika – naikinti skurdą ir įdiegti naujausias Europoje pripažintas technologijas.
Valgo viską, kas su
keturiomis kojomis
Didžioji dauguma kinų kalba tik savo kalba, dalis moka angliškai. Kavinėse meniu parašytas taip pat tik kiniškai, užsieniečiams tenka orientuotis pagal valgiaraščio paveiksliukus.
Kinijoje prieš valgį visada patiekiama arbata. Prie apvalaus stalo paprastai susėda 6–10 žmonių, kuriems bendruose induose atnešama įvairių patiekalų. Kiekvienam valgytojui būna padėta maža lėkštutė ir pagaliukai. Vilkaviškiečiai sakė, jog iš pradžių buvo keista valgyti su pagaliukais, bet kai įprato, buvo visai patogu. Su pagaliukais penkių makaronų, žinoma, iškart nepaimsi, įsidedi į burną vieną makaroną, suvalgai ir imi kitą.
Ant stalo kinai patiekia ne vieną, du patiekalus, o gal kokia penkiolika valgių. Visada būna ryžių ir šilto maisto iš įvairios mėsos bei žolių. Vienu metu valgoma ir sūrūs, ir saldūs, ir aštrūs patiekalai.
Tie, kuriems nepriimtinas vietinis maistas, gali rinktis tradicinius europietiškus patiekalus. Tačiau lietuviai stengėsi paragauti kuo daugiau visame pasaulyje pačios seniausios ir garsiausios kinų virtuvės patiekalų. Tarp jų – ir labai keisto skonio deserto.
„Užsisakėme desertą. Laukėme jo ilgokai. Galop atnešė išskobtą karštą išvirtą apelsiną su keistu skysčiu. Perleidome tą apelsiną per rankas, po šaukštelį visi paragavome kažkokio šilto salsvo skonio į kisielių panašaus skystimo. Vieniems buvo skanu, kitiems – nelabai. Manėme, kad gal kokį neįprastą lotoso žiedo desertą užsisakėme ar kažką panašaus, ir tik po to išsiaiškinome, jog valgėme išsunktos varlės desertą“, – kai kuriems ne itin malonius jausmus sukėlusį įvykį juokdamasi pasakojo Kristina.
Kinijos sostinėje Pekine yra speciali vieta turistams, kur maistas gaminamas tiesiog gatvėje. Ją iš tolo išduoda ore nuolat tvyrantys čia pat kepamų, verdamų įvairių patiekalų kvapai. Staliukai nukloti ką tik paruoštais gaminiais – keptais ir ant pagaliukų suvertais skorpionais, visokiais vabaliukais, kirmėliukais, pelytėmis, gyvatėmis... Šalia – maišai tų dar krutančių gyvių, kuriuos pagal užsakymą gali tuoj pat iškepti. Kinai sako: „Mes valgome viską, kas su keturiomis kojomis, išskyrus stalą su kėdėmis, ir viską, kas skrenda, išskyrus lėktuvą.“
Pasižiūrėjus į kinų stalą nesunku patikėti, kad jie sako tiesą.
(Tęsinys kitame numeryje)
Publikuota: 2007-11-13 09:20:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|