Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-11-09 16:24

---

Nekūrenamame kambaryje gyvenantis I.Kravcovas nuo šalčio slėpėsi po paltais.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Į pagalbą nebe pirmą kartą žurnalistus kvietusi moteris jau pažįstama ne tik Kybartų, Šeimenos seniūnijų, Socialinės paramos skyriaus darbuotojams, medikams, bet ir rajono vadovams. Raštiškai ir žodžiu kreipusis į minėtas tarnybas buvusio alvitiečio, dabar tapusio kybartiečiu, marti tikina visais įmanomais būdais siekianti gerovės savo uošviui.

Įniko į alkoholį

Septintą dešimtį įpusėjusį Ivaną Kravcovą pažįsta daugelis Alvito senbuvių. Būtent jo, dabar gyvenančio nebe Alvite, o garsiajame Kybartuose „Paryžiumi“ vadinamame name, likimu rūpinasi į landynę primenantį butą pas tėvą kartais užsukantis sūnus Valerijus ir marti Algina. Ivaną Kravcovą vyresnio amžiaus alvitiečiai prisimena buvus inteligentišką ir išvaizdų vyrą.

Buvęs sovietų armijos karininkas baltarusis Ivanas Kravcovas į mūsų rajoną atsikraustė pamilęs ir vedęs lietuvaitę Dalią. Kiršų kaime, prie Alvito ežero, veterinarijos apylinkei priklausančiame name, ir įsikūrė baltarusio ir lietuvės šeima. Buvęs žvalgybos būrio kariškis Ivanas tada įsidarbino veterinarijos apylinkės vairuotoju.

Tačiau painūs gyvenimo keliai, žmonos netektis vyrą įklampino į alkoholį. Lietuvai tapus nepriklausoma, vienišam baltarusiui pasidarė dar sunkiau gyventi svetimame krašte. Vyras išgėrinėti pradėjo dar dažniau, į jo būstą užsukdavo įvairaus „plauko“ perėjūnai.

Neteko būsto

Tačiau sename, 1924 metais tuomečio notaro statytame, o sovietiniais laikais „valdišku“ tapusiame name gyvenęs Ivanas net nenujautė, jog netrukus jis gali likti benamiu. Mat būstas, kuriame žmogus gyveno daug metų, beveik prieš du dešimtmečius buvo tyliai privatizuotas, o vėliau perparduotas. Jo gyventojas Ivanas, tikėjęsis savais tapusiuose namuose gyventi iki paskutinio atodūsio, tapo kliuviniu naujiesiems šeimininkams.

Marti A.Kravcovienė tvirtino, jog tėvukas nieku gyvu nenorėjęs kraustytis iš savo namų. Tačiau naujieji šeimininkai nuolat išgėrinėjusiam įnamiui sudarė tokias sąlygas, kad jis nebeturėtų galimybių ten gyventi. Buvo atjungta elektra, o I.Kravcovo kambaryje stovėjusius baldus kažkas sudegino.



Nukraustė į „Paryžių“

Prieš metus Ivanas Kravcovas buvo iškraustytas iš namo Kiršuose ir apgyvendintas Kybartuose, vadinamajame „Paryžiuje“. Alkoholiu piktnaudžiaujantis vyras pats sutiko kraustytis į palaikį būstą, kuris, anot dabar jį lankančių pažįstamų, tuomet dar atrodęs ganėtinai padoriai. I.Kravcovą atkraustęs naujasis namo Kiršuose savininkas du buto kambarius apstatė baldais, tuomet dar nesugriuvusia krosnimi buvo galima pasišildyti kambarį ir net šį tą išsivirti.

Pas I.Kravcovą nuolat užsukdavusi buvusi kaimynė Stasė Jurkševičienė jam išvirdavo valgyti, pakurdavo krosnį. Tačiau asocialus I.Kravcovo gyvenimo būdas ir panašaus „plauko“ sugėrovai namus netrukus pavertė visiška landyne. „Išgaravo“ baldai, geresni daiktai, patalynė. Sugėrovai apmušdavo senolį ir atimdavo iš jo pinigus, tad Ivanas paskutiniu metu Staselei patikėjo savo pensiją, iš kurios moteris pirkdavo maisto produktų, duodavo ir litą kitą alui.



Kaltina valdžią

Pastaruoju metu kybartiečiu tapęs alvitiškis didžiąją laiko dalį praleidžia lovoje, nuo šalčio slėpdamasis po paltais ir skudurais. Apgriuvusios krosnies pakurti nebeįmanoma, tad skurdaus būsto šeimininkas šąla. Pats nusipirkti maisto žmogus taip pat neįstengia, nors gauna puspenkto šimto litų pensiją. Tad tenkinasi tuo, kuo sušelpia kaimynai ar atneša juo besirūpinančios senų laikų pažįstamos.

Vienintelė pensininko pramoga – šalia lovą atstojančio čiužinio stovintis radijas. Kai Ivanas turi pinigų, į svečius užsuka sugėrovai. Tokia senolio buitis jo sūnui ir marčiai kelia siaubą. Kaišiadorių rajone gyvenantys savieji raštais ir skundais užvertė Kybartų seniūniją, Socialinės paramos skyrių, Vilkaviškio ligoninę. Saviškiai piktinasi, kad jų tėvu nesirūpinama.

Rūpinasi sveikata

Iš pradžių lyg ir geruoju sutarę su Stase Jurkševičiene ir skambindavę pasiteirauti apie tėvo sveikatą, Kravcovai netrukus liko ja nepatenkinti. Mat atvykę pernai žiemą rado nepakurtus namus ir lovoje gulintį sušalusį, prisišlapinusį tėvuką. Saviškiams nepatiko ir tai, kad pernai žiemą I.Kravcovas buvo paguldytas į Vilkaviškio ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. A.Kravcovienės nuomone, jos uošviui reikalinga ne slauga, o rimtas gydymas.

Marti įtaria, kad senolis gali sirgti tuberkulioze, galbūt net kokia onkologine liga, tačiau jo niekas neištiria. Moters nuomone, dar nesenas, tik 67-erių vyras neturėtų taip atrodyti ir negalėti savimi pasirūpinti, jeigu būtų sveikas. Dėl tokios uošvio būklės moteris kaltina gydytojus ir seniūnijos socialinius darbuotojus. Marti piktinasi, kad į kokias valdiškas tarnybas besikreiptų, jai pasiūloma pačiai pasirūpinti savo uošviu.



Ieško teisybės

– Aš neturiu galimybių uošvį parsivežti į savo namus, nes mes gyvename dviejų kambarių bute. Su mumis kartu gyvena ir mano mama – nevaikštanti invalidė. Mes abu taip pat turime invalidumo grupes, – tvirtino A.Kravcovienė.

Tiesa, sūnus ir marti bandė rūpintis tėvo interesais – buvo gavę raštišką tėvo įgaliojimą ir parsivežę jo pasą. Tačiau netrukus pasas buvo atimtas, nes senolis persigalvojo ir įgaliojimą iš sūnaus ir marčios nutarė atimti.

I.Kravcovo saviškiai neslėpė, kad bendrauja su advokatais. Jie įsitikinę, jog namas Kiršuose privatizuotas neteisėtai ir I.Kravcovui priklausytų jo dalis ar bent jau padorus būstas kaip kompensacija. Tačiau visiems aišku, kad pats senolis dėl savo teisių nekovos – jis jau „sudėjęs ginklus“ ir alkoholiu piktnaudžiaujantį vyrą tenkina tokios sąlygos, kokias jis dabar turi.



Gyvens globos namuose

Tik senolio nuomonės niekas girdėti nenori. Paklaustas, ar pageidautų, kad juo rūpintųsi sūnus su marčia, ar ir toliau pinigus norėtų patikėti Stasei Jurkševičienei, senolis be užuolankų rėžia, kad mieliau bendrautų su buvusia kaimyne nei su artima giminaite.

Tačiau tokie uošvio žodžiai marčios neįtikina. Moteris šventai tiki, kad senolis būtų pripažintas neveiksniu, jei tik jį apžiūrėtų medikai. Anot A.Kravcovienės, neveiksnumą parodo vien tai, kad jis pats nesugeba apsiginti, nenori keltis iš lovos ir visiškai nesirūpina savo sveikata. Gavus atitinkamas pažymas iš medikų, senolio neveiksnumą turėtų pripažinti ir teismas. Tuomet artimieji gautų visas teises juo rūpintis, galbūt ligoniui būtų skirta net nuolatinė slauga, o tai reiškia – 665 litai prie pensijos. Marti teigia, jog už tokius pinigus ji galėtų uošviui pasamdyti geresnę globėją nei dabartinė pažįstama Stasė.

Kai rašinys buvo ruošiamas spaudai, sužinojome, jog Ivanas Kravcovas jau apgyvendintas Gudkaimio globos namuose. Ten jis išvežtas pačiam sutikus. Suprantama, artimųjų toks senolio pasirinkimas netenkina. Jie įsitikinę, jog tėvukas neveiksnus ir pats negali nuspręsti, kur jam geriau gyventi.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---