|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-11-08 09:02
|
|
|
Ar Jums būtų priimtina palaikų kremacija?
Vidutė ABRAITIENĖ, vilkaviškietė:
– Šio dalyko dar nesame svarstę šeimoje. Aš nenorėčiau būti sudeginta. Man smagiau, kai žinau, jog turiu artimųjų kapus, galiu juos aplankyti.
Stasys DANILEVIČIUS, vilkaviškietis:
– Nereikia į kremaciją žiūrėti kaip į baisų dalyką, reikia prie to pripratinti savo mąstymą, nes šitai skatins ir žmonių migracija, atsivėrusios sienos tarp šalių. Be to, įprastos laidotuvės tampa aktualija dideliuose miestuose. Palaikų deginimas priimtinas kitose šalyse, žinomas iš mūsų tautos istorijos.
Danutė RUDZEVIČIENĖ, vilkaviškietė:
– Labai seniai, kai dar kalbų nesigirdėjo apie Laidotuvių įstatymą ir kremaciją, mąstydavau, jog po mirties norėčiau būti sudeginta. Man kažkaip nejauku, kai žmogus užkasamas giliai į žemę. Nuogąstauti, kad nebus kapo ar vietos pamerkti gėlei, padėti žvakei, nėra ko. Juk mirusiam žmogui turėtume atminimo žvakelę nešiotis savo širdyje.
Nijolė LIAUDINSKIENĖ iš Virbalio:
– Šimtu procentų pritariu, kad priėmus Laidotuvių įstatymą būtų įteisinta kremacija. Sulaukiau tokio meto, jog pasilikau, galima sakyti, vienišas žmogus. Todėl ir nenorėčiau po mirties kažkam užkrauti rūpesčių prižiūrėti mano kapą. Puikiai suprantu, jog žmogus esi svarbus, įdomus bei reikalingas, kol būni pajėgus, kol vaikštai šia žeme. Užtenka, kad kažkam išliksi atmintyje.
Jurgis PUMERIS iš Šiaudiniškių kaimo:
– Provincijoje tai dar atrodo svetima mintis. Tačiau manęs netrikdytų, jei kas nors iš giminės ar pažįstamų to panorėtų. Juk kremacija priimtina visose civilizuotose šalyse. Ko baimintis tiesos: iš dulkės kilę, dulke pavirsime.
Ar Jums būtų priimtina palaikų kremacija? |
– Šio dalyko dar nesame svarstę šeimoje. Aš nenorėčiau būti sudeginta. Man smagiau, kai žinau, jog turiu artimųjų kapus, galiu juos aplankyti.
– Nereikia į kremaciją žiūrėti kaip į baisų dalyką, reikia prie to pripratinti savo mąstymą, nes šitai skatins ir žmonių migracija, atsivėrusios sienos tarp šalių. Be to, įprastos laidotuvės tampa aktualija dideliuose miestuose. Palaikų deginimas priimtinas kitose šalyse, žinomas iš mūsų tautos istorijos.
– Labai seniai, kai dar kalbų nesigirdėjo apie Laidotuvių įstatymą ir kremaciją, mąstydavau, jog po mirties norėčiau būti sudeginta. Man kažkaip nejauku, kai žmogus užkasamas giliai į žemę. Nuogąstauti, kad nebus kapo ar vietos pamerkti gėlei, padėti žvakei, nėra ko. Juk mirusiam žmogui turėtume atminimo žvakelę nešiotis savo širdyje.
– Šimtu procentų pritariu, kad priėmus Laidotuvių įstatymą būtų įteisinta kremacija. Sulaukiau tokio meto, jog pasilikau, galima sakyti, vienišas žmogus. Todėl ir nenorėčiau po mirties kažkam užkrauti rūpesčių prižiūrėti mano kapą. Puikiai suprantu, jog žmogus esi svarbus, įdomus bei reikalingas, kol būni pajėgus, kol vaikštai šia žeme. Užtenka, kad kažkam išliksi atmintyje.
– Provincijoje tai dar atrodo svetima mintis. Tačiau manęs netrikdytų, jei kas nors iš giminės ar pažįstamų to panorėtų. Juk kremacija priimtina visose civilizuotose šalyse. Ko baimintis tiesos: iš dulkės kilę, dulke pavirsime.
Publikuota: 2007-11-08 09:02:49
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|