|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-11-08 08:58
Gižų seniūnas Romas Kučiauskas, apžiūrėjęs jo seniūnijoje pastatytą vėjo jėgainę, sakė sveikinąs verslininkų iniciatyvą.Autorės nuotr. Kristina VAITKEVIČIENĖ
Vilkaviškio rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė leidimus dar keturioms jėgainėms statyti. Tuo pačiu metu leidimą gavo paežeriškių (Šeimenos sen.) firma „Vėjų kalva“. Jų vėją gaudantis įrenginys turėtų būti pastatytas Graužinių kaime, Gražiškių seniūnijoje. Vėliau leidimą jėgainėms statyti panoro gauti ir Šiauliuose įregistruota UAB „Karolinos HES“. Planavimo organizatoriai pareiškė norą jėgaines statyti Girėnų (Vištyčio sen.) ir Vaitkabalių (Gražiškių sen.) kaimuose. Marijampoliečiai savo bokštą Oranuose iškėlė pirmieji. Šis Gižų seniūnijos kaimas vėl aplenkė kitas rajono vietas, kaip tai įvyko prieš šimtą metų. Dar 1907 metais laikraštis „Vilniaus balsas“ rašė, jog tų metų sausio 20 ir 21 dienomis Oranų kaime pirmą kartą Vilkaviškio paviete ir Suvalkų gubernijoje buvo suvaidinta komedija „Amerika pirtyje“. Anot laikraščio, „tokiu būdu Oranų kaimas aplenkė net vieną Suvalkų Lietuvos miestą, Šakius, kuriame lig šiol nematyt jokio judėjimo, kad jame yra lietuviai, baigę aukštuosius mokslus“. Matyt, taip bus ir su vėjo jėgainėmis. Šakių rajone kol kas plazda tik savadarbių mėgėjiškų jėgainių sparnai. Pakalbintas UAB „Dumesta ir Ko“ direktorius Antanas Vidžiūnas sakė, jog kol kas pastatytas tik 30 metrų aukščio per 25 tonas sveriantis bokštas su trimis 25 metrų diametro sparnais. Iki visiškos pabaigos trūksta transformatorinių, kurios, direktoriaus teigimu, turėtų būti įrengtos gal kitų metų sausį. Bendrovės atstovas sakė, jog ne taip paprasta peržengti visus „popierinius“ barjerus. Apie būsimą jėgainės naudą marijampolietis kalbėti nenorėjo. Jis sakė dar linkęs palaukti bent jau iki tol, kol pradės suktis jėgainės sparnai. Tiesa, vėjo įrenginys Oranuose pastatytas nenaujas ir ne itin galingas – 250 kW. Kad nusipirktoje žemėje, daugiau nei 4 ha plote, galėtų suformuoti tris sklypus ir parengti detalųjį planą, UAB „Dumesta“ turėjo aplankyti tikrai daug instancijų. Tam reikėjo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ parengtų išankstinių techninių sąlygų, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento išvados, Ūkio ministerijos leidimo plėsti elektros gamybos pajėgumą, Lietuvos vėjo energetikų asociacijos rašto dėl sanitarinės apsaugos zonų, rajono Savivaldybės nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo, viešojo svarstymo procedūrų ir dar begalės kitų dokumentų. Paklaustas, kaip žiūri į pasikeitusį seniūnijos peizažą, Gižų seniūnas Romas Kučiauskas sakė prie vėjo jėgainės dar nebuvęs, tad sutiko palydėti ir mus. Apžvelgęs marijampoliečių nuosavybe tapusius laukus jis apgailestavo, kad iškirstas čia buvęs senų medžių parkelis, priklausęs nugriautai ūkininko sodybai. Nežiūrint į tai, seniūnas sakė sveikinąs verslininkų iniciatyvą. Pagal susitarimą Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2010 metų padidinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių iki 7 procentų. Dar prieš porą metų Vyriausybė prioritetine įvardijo vėjo energetiką, patvirtino alternatyviosios energetikos skatinimo programą ir specialią tvarką, nurodė, jog iki 2009-ųjų turėtų būti pastatyta vėjo jėgainių, galinčių pagaminti 200 megavatų elektros. Lietuvoje jau sukurtos palankios sąlygos vėjo energijos rūšiai plėtotis – vidutinė elektros energijos supirkimo iš vėjo elektrinių kaina – 22 ct už kWh, arba apie 6,3 euro cento. Tokia kaina nustatyta iki 2020 metų. Palyginti su kitų šalių vėjo elektrinėms mokama pagamintos elektros energijos kaina, Lietuvoje iš vėjo elektrinių superkama elektros energijos kaina yra pakankamai aukšta ir nusileidžia tik nedaugeliui šalių. Antai Danijoje iš vėjo elektrinių superkama elektros energija apytikriai už 4,8 euro centus. Vienos iš aukščiausių kainų yra Vokietijoje – apie 8 euro centus. Konkursus jėgainėms statyti įpareigota organizuoti „Lietuvos energija“, mat norinčiųjų yra daug. Specialistų teigimu, naujos vėjo jėgainės po 5–6 metų veiklos, kai už jose pagamintą energiją būtų mokami žadėtieji 22 ct už kWh, galėtų be didesnio vargo konkuruoti elektros energijos rinkoje su tradicinės energetikos įmonėmis. Vėjo elektrinės iš tiesų gana brangios, tačiau paskiau jų eksploatacijos kaina yra simbolinė – retkarčiais reikia pakeisti alyvą ir sutvarkyti apskaitą. Bet yra ir kita, ne itin patraukliai atrodanti, medalio pusė – norint pastatyti modernią vėjo jėgainę, reikia gana daug investuoti. Kiek laiko bus mokama pažadėtoji 22 ct kaina, praktiškai niekas nežino, tad nėra garantijų, kad projektas atsipirks. Skatinimo sistema nėra efektyvi, nes ji neapima skirstomųjų tinklų, kurių ekonominiai interesai šiuo metu visiškai kitokie. Neatsitiktinai randama daugybė paaiškinimų, kodėl negalima prijungti netgi pastatytų vėjo jėgainių. Mat pagal parengtus projektus skirstomieji elektros tinklai turi padengti daugiau nei pusę prisijungimo išlaidų, tad „vėjo biznio“ besigriebiantiems verslininkams kelia didžiulius reikalavimus. Prognozuojama, kad priėmę daugiau tokios brangios ekologiškos elektros energijos skirstomieji tinklai vis didins elektros kainą. Mat Ignalinos AE pagaminta energija yra daugiau nei dvigubai pigesnė, kaip ir importuojama iš Rusijos. Pirmosios vėjo jėgainės Lietuvoje pradėjo veikti tik praeitais metais prie Palangos. Mūsų šalyje metinis vidutinis vėjo greitis perkopia 7 metrus per sekundę. Mūsų rajone jis siekia apie 6 m/s. Publikuota: 2007-11-08 08:58:56 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|