„Santaka“ / Pagelbėti galima, tereikia sutelktinio darbo ir supratimo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-11-06 09:54

Dalinkitės:  


Apskritojo stalo diskusiją palaikė Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkė Danutė Kašubienė.

Autorės nuotr.


Pagelbėti galima, tereikia sutelktinio darbo ir supratimo

Birutė NENĖNIENĖ

Šiemet Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija kartu su partneriais įgyvendina apskritų stalų projektą „Psichikos sveikata – mūsų uždavinys“, kurį finansuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Šių apskritų stalų-diskusijų tikslas – išsiaiškinti ir pasidalyti informacija, kaip bus įgyvendinama Psichikos sveikatos strategija kiekvienoje apskrityje ir savivaldybėje, kokios bus organizuojamos ir teikiamos paslaugos suaugusiems neįgaliesiems, sergantiems psichikos ligomis, bei jų šeimoms. Psichikos sveikatos strategijoje akcentuota visų pirma tai, jog „nėra ir negali būti sveikatos be psichikos sveikatos“.

Diskusija šia tema spalio pabaigoje buvo organizuota Vilkaviškyje. Joje dalyvauti buvo pakviesti Marijampolės apskrities penkių savivaldybių atstovai: neįgaliųjų organizacijų vadovai, medikai, socialiniai darbuotojai. Renginyje dalyvavo Marijampolės apskrities administracijos Socialinių reikalų departamento vyr. specialistė Vilma Mačienė, Vilkaviškio rajonui atstovavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Vabalas, Savivaldybės gydytojas Audrius Mozūraitis, Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė, Socialinės paramos centro direktorė Rita Mickuvienė, Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja Jovita Paulauskaitė, Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkė Albina Tiunaitienė.

Diskusiją palaikė Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkė Danutė Kašubienė.

Apskritojo stalo dalyviai pasidalijo savąja patirtimi, iškėlė problemas, siūlė jų sprendimo kelius. Buvo parengta rezoliucija, kurioje išdėstytos apibendrintos pastabos ir pageidavimai Sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms institucijoms. Svečiai aplankė Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos patalpas.

Pasak D.Kašubienės, diskusijų stalas Vilkaviškyje surengtas todėl, kad čia sklandžiai ir darniai bendradarbiauja trys sektoriai: sveikatos apsauga, socialinė parama ir nevyriausybinės organizacijos. Vilkaviškyje 1997 metais, pirmiau nei kituose rajonuose, gydytojos J.Paulauskaitės iniciatyva buvo įkurtas bendrijos skyrius, bendrijos veiklą ir projektus palaiko Socialinės paramos skyrius. Kad iš Vyriausybės patvirtintos Neįgaliųjų socialinės integracijos programos 2003–2012 metams galima būtų gauti finansavimą naujoms paslaugoms ir įvairioms naujovėms diegti, ir toliau reikalingas atskirų grandžių bendradarbiavimas, jų veiklos koordinavimas. Atitinkami įstatymai nedaro kliūčių psichikos ligonių integracijai į visuomenę, jų gyvenimo kokybei pagerinti, rengiant projektus, steigiant dienos užimtumo centrus, sprendžiant socialinio būsto, trumpalaikės globos ir kitus klausimus. „Mes norime, kad suaugę psichikos negalią turintys žmonės, gyvenantys bendruomenėje, gautų tas paslaugas, kurios numatytos socialinių paslaugų kataloge, kad palengvėtų neįgaliųjų ir jų šeimų gyvenimas“, – respublikinės bendrijos ir savo siekį aiškino socialinio darbo ekspertė D.Kašubienė, pati auginanti keturis vaikus, kurių vienas turi psichikos negalią. Ji akcentavo, jog suaugusių žmonių, susir-gusių įvairiomis psichikos ligomis, šalyje užregistruota daugiau nei 21 tūkst., o su įgimtomis proto ligomis suaugusių žmonių esti dvigubai mažiau, bet jiems skirtų įstaigų yra labai daug. Todėl ir yra svarbu plėtoti paslaugų sistemą ir pagalbos būdus, atsižvelgiant į skirtingus poreikius ligoniams ir paramą jų artimiesiems. Abiejų šių grupių asmenims turi būti tolygiai plėtojamas bendruomeninių paslaugų tinklas su skirtingomis individualiomis gydymo, ugdymo, socialinių paslaugų, reabilitacijos, darbo, užimtumo ir būsto programomis.

Marijampolės apskrityje, palyginti su kitais regionais, veikia net keturi psichikos neįgaliųjų pensionatai. Diskusijoje kelti klausimai, kaip sumažinti į juos nukreipiamų žmonių eiles, kiek procentų žmonių galėtų juose negyventi, ar planuojama sveikatos įstaigose kurti tarpinę grandį – dienos stacionarus, kuriuose būtų taikomas atitinkamas užimtumas.

Marijampolės apskrities administracijos atstovė V.Mačienė informavo apie apskrityje įgyvendinamą tęstinę programą „Socialinių paslaugų plėtra globos namuose“, kuri taikoma keturiuose pensionatuose gyvenantiems 706 žmonėms. Taikomų priemonių dėka šių gyventojų sąlygos gerėja. Didvyžių pensionate įdiegta naujovė: 56 gyventojams leista gyventi butuose, kuriuose jie tvarkosi savarankiškai. Didelis dėmesys skiriamas užimtumui. Dedamos pastangos tam, kad žmonės jaustųsi pilnaverčiai. Pastaruoju metu pensionatai rodo iniciatyvą teikdami teismui persvarstyti bylas dėl atskirų asmenų veiksnumo grąžinimo, skatina artimųjų bendravimą bei lankymąsi.

Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro vedėjas Arūnas Jasionis iškėlė problemą, jog daug kalbama apie pensionatų gyventojams gerėjančias sąlygas, bet mažai – apie ten dirbančio personalo sąlygas: atlyginimai maži, darbuotojų trūksta, nėra atitinkamos apsaugos, nusiraminimo kambarių. Be to, neįgalų žmogų namuose negalintys išlaikyti ir jį atidavę į pensionatą artimieji dažnai jaučia kaltę, o aplankę pradeda priekaištauti dėl sąlygų ir tvarkos. Taigi artimųjų lankymasis pensionatuose neturėtų būti paliktas savieigai. Gydytoja Jovita Paulauskaitė atkreipė dėmesį į tai, jog žmonių išleidimas iš pensionato savarankiškai gyventi ne visais atvejais yra sveikintinas reiškinys, turėtų išlikti juridinis įsipareigojimas, kur tokie žmonės gyvens, kas juos globos. Mat dažnai jie lieka be gyvenamosios vietos ir artimųjų globos, nustoja vartoti vaistus, liga paūmėja, todėl ir vėl turi laukti eilės, kol bus apgyvendinti pensionate. Kiekvienu tokiu atveju problemą reikia spręsti labai jautriai ir individualiai.

Gydytoja teigiamai įvertino bendradarbiavimą su respublikine bendrija, galimybę dalyvauti įvairiuose seminaruose, projektuose. Taip pat ji išreiškė pageidavimą, kad jautriau būtų pasižiūrėta į galimybę psichikos ligoniams realizuoti savo kūrybos galias ir vaisius: parduoti įvairius rankdarbius, drožinius, išleisti poezijos knygelę, įsidarbinti. Mieste gyvenantys neįgalieji dalyvauja bendrijos veikloje, ateina į užimtumo kambarius, bet didelis galvosūkis, kaip įtraukti atokesniuose kaimuose gyvenančius. Gydytojos nuomone, televizija galėtų parengti gerumo pamokančių laidų apie psichikos negalią turinčių žmonių integravimąsi, bendravimą, turėtų būti peržiūrimas kompensuojamųjų vaistų sąrašas.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė minėjo, jog 8 proc. rajono gyventojų sudaro neįgalieji (3900 žmonių), iš jų 22 proc. – su psichine negalia. Ji pasidžiaugė Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos rajono skyriaus plačia veikla, kėlė mintį, kaip būtų galima labiau įtraukti gyvenančiuosius kaime. Žinant, kad tokiems žmonėms ypač svarbus bendravimas, galima būtų burtis į klubus, pavyzdžiui, kaip tai daro anoniminiai alkoholikai. Seniūnijose dirbantys socialinio darbo organizatoriai nuolatos bendrauja su vienišais, nusenusiais žmonėmis, kurie nėra psichikos sveikatos centro įskaitoje, tačiau turi dvasinių problemų ir bendravimas jiems taip pat labai svarbus. Socialinės paramos centro lankomosios priežiūros darbuotojai namuose lanko per 80 žmonių, tačiau, kaip sakė direktorė Rita Mickuvienė, dažnai susiduriama su bendravimo problemomis, kurias sprendžiant prireikia ir medikų, ir policijos pagalbos.

Kaip ir kitose apskrityse vykusių apskritų stalų-diskusijų metu, dalyviai kėlė klausimą dėl dienos centrų, užimtumo kambarių, savarankiško gyvenimo namų reikalingumo. Išsiaiškinta, jog trūksta įvairių grandžių bendradarbiavimo. Akivaizdus nesusišnekėjimo pavyzdys buvo iškeltas kaip tik šioje užstalėje: Kazlų Rūdos atstovai Vilkaviškyje susižinojo, kokios organizacijos veikia jų savivaldybėje.

Trūksta dalijimosi informacija apie palankius įstatymus dėl įdarbinimo, kitos veiklos, socialinių darbuotojų specializacijos ir mokymų, specialistų, dirbančių sveikatos psichikos srityje, prevencinio darbo, susiduriama su neigiamomis visuomenės nuostatomis psichikos ligonių atžvilgiu.

D.Kašubienė informavo, jog Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija pagal programas gali organizuoti socialinių darbuotojų padėjėjų specialius mokymus. Tereikia daugiau aktyvumo ir susitelkimo rašant projektus.

Diskusijos dalyviai siūlė realybei žiūrėti į akis: psichikos ligomis sergančiųjų skaičius nemažės, žmonėms ligos kartosis, todėl sutelktomis pastangomis reikia siekti, kad vietose būtų daugiau susikalbėjimo ir daugiau dėmesio skiriama veiksmingų psichoterapijos paslaugų plėtrai.

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija su šia problema susiduriantiems siūlo ieškoti informacijos tinklalapyje www.Lspzgb.lt.






Diskusijos dalyviams buvo išdalyti lankstinukai su 14 patarimų, skirtų artimiesiems, susiduriantiems su psichikos liga.

* Patikėkite, kad psichikos ligos nėra retos. Nors gali taip pasirodyti, mat apie jas „nedera kalbėti“.

* Sužinokite apie ligą kuo daugiau – jos priežastis, eigą, pasekmes.

* Niekada nekaltinkite savęs: tai gali sumažinti jūsų galimybę susitvarkyti su liga. Artimieji nesukelia psichikos ligų.

* Ieškokite veiksmingos specialistų pagalbos.

* Susisiekite su šeimų, kuriose yra psichikos ligonių, savigalbos grupėmis.

* Žinokite, kad susiduriant su tokia sudėtinga liga mums, artimiesiems, reikia mokymų.

* Sutikite, kad mes, artimieji, patiriame nuolat didėjančią įtampą.

* Kreipkite ypatingą dėmesį į kitų šeimos narių poreikius.

* Įsidėmėkite, kad būtina pasiaukojančiai rūpintis sergančiu asmeniu, norint pasiekti rezultatų bei įveikti ligą.

* Nepamirškite, jog praleisdami pernelyg daug laiko su kenčiančiuoju, galite tik pabloginti padėtį.

* Neužsisklęskite savyje – palaikykite ryšius su draugais, plėtokite pažintis, neatsisakykite savo veiklos ir pomėgių.

* Išsaugokite tam tikrą savo ir sergančio asmens autonomiją.

* Nesistebėkite, jog galų gale su liga susitvarkys tie artimieji, kurie pajėgs keistis ir kitaip pažvelgti į tikrovę.

* Labiau rūpinkitės savimi.



(Kenas Aleksanderis)







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas