|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-11-06 09:51
Tonsbergo biblioteka pastatyta viduramžių vienuolyno vietoje.Autorės nuotr.
Stokholme aplankėme viešąją ir tarptautinę bibliotekas, Norvegijoje – Tonsbergo biblioteką, grožėjomės Kopenhagos Karališkąja biblioteka, dar vadinama „Juoduoju perlu“. Šiaurės šalyse labai akivaizdžiai pajutome, kad bibliotekos suprojektuotos ir įrengtos bei visapusiškai pritaikytos skaitytojų ir visos bendruomenės reikmėms, jų patogumui. Fondai ir visa veikla organizuota taip, kad jos tarnautų visiems vartotojams be apribojimų. Fondai atviri, kiekvienas skaitytojas gali juose nevaržomai rinktis reikiamą literatūrą ir skolintis ją į namus. Ypatingas dėmesys skiriamas socialinei veiklai, imigrantų ir tautinių mažumų informaciniams poreikiams. Pavyzdžiui, Stokholmo tarptautinėje bibliotekoje sukaupta apie 200 000 knygų daugiau kaip 100 kalbų, darbuotojai kalba keliomis kalbomis, ten radome atskiras lentynas ir lietuviškų knygų. Šiaurės šalių viešosios bibliotekos puikiai prisitaikiusios prie informacinės visuomenės poreikių: bibliotekose įrengtos šiuolaikinės interneto skaityklos, turtingi knygų fondai, daug prenumeruojama periodikos, gausios elektroninės duomenų bazės, verslo informacija, piliečių informavimas apie politiką, įstatymus, didelis pasirinkimas vaizdo ir garso laikmenų (kompaktų), kuriuos galima paimti į namus, garsinės knygos, knygos brailio raštu ir pan. Didelį įspūdį darė tai, kad bibliotekose atviros erdvės fondams, modernūs ir skaitytojams patogūs baldai, atskiros salės parodoms, įrengtos konferencijų salės. Viešosios bibliotekos vykdo bendrus projektus, dalijasi informacijos ištekliais, paslaugomis su mokyklų, mokslinėmis, specialiosiomis bibliotekomis, su kitomis įstaigomis, institucijomis. Vartotojų poreikiai yra pats svarbiausias bibliotekų veiklos tikslas, daug dėmesio skiriama darbuotojų kvalifikacijai. Norvegijoje ypač didelį įspūdį paliko panašaus dydžio savivaldybės (pagal gyventojų skaičių kaip mūsų Vilkaviškio) Tonsbergo miesto viešoji biblioteka. Ji ir dar vienas filialas teikia paslaugas bei aptarnauja per 50 000 gyventojų. Tonsbergas – vienas iš seniausių Norvegijos miestų (manoma, kad jam apie 1100 metų). Biblioteka pastatyta viduramžių vienuolyno vietoje, tad pačioje bibliotekoje, jos konferencijų salėje, galima pamatyti vienuolyno pastato liekanų. Tai akivaizdžiai rodo, kaip suderinta miesto istorinė praeitis ir šių dienų reikmės, nes šiandieną bibliotekos pastatas yra modernios architektūros pavyzdys – net 111 architektų dalyvavo bibliotekos projektavimo konkurse. Pastatas savivaldybei kainavo, perskaičiavus mūsų pinigais, 25 mln. litų, bibliotekos baldai ir įranga – dar 8 mln. litų. Bibliotekos metinis biudžetas – 10 mln. Lt. Bibliotekos atidaryme 1992 metais dalyvavo Norvegijos karalius – tai labai akivaizdžiai demonstruoja bibliotekos reikšmę ir vietą Norvegijos visuomenėje. Patyrėme, kad biblioteka atlieka ne tik informacijos sklaidos, bet ir laisvalaikio praleidimo funkcijas: čia vyksta parodos, susitikimai su rašytojais – tai visos bendruomenės laisvalaikio praleidimo vieta. Čia stebėjome šurmuliuojančius vaikus ir jiems įrengtą „pasakų kambarį“, jaunimą, dirbantį prie kompiuterių, ir garbaus amžiaus skaitytojus, besirenkančius knygas. Biblioteka – tarsi gyvas organizmas, visi čia randa savo vietą. Bibliotekoje įdiegtos visos naujausios technologijos, daug kompiuterių, įrengtos atskiros salės-skaityklos, yra net robotas bibliotekininkas. Jis skirsto skaitytojų grąžintas knygas į mums neįprastus vežimėlius, kuriais vėliau bibliotekininko asistentas spaudinius išvežioja ir sudeda į lentynas. Čia bibliotekininkams nereikia atlikti daugelio pas mus įprastų, rutina dvelkiančių darbų, nes skaitytojai patys gali pasiimti ir grąžinti knygas (tam yra įdiegta atitinkama įranga), visi bibliotekos dokumentai yra su radijo lipdėmis. Tarp Šiaurės šalių ir Lietuvos viešųjų bibliotekų yra ir daug panašumų. Kaip ir pas mus, jų skaitytojai gali sužinoti per elektroninį katalogą, kur rasti reikiamą knygą, gali iš anksto ją užsisakyti arba rezervuoti telefonu ar per internetą. Viešosiose bibliotekose, kaip ir pas mus, yra paklausi informacinė paslauga „klausk bibliotekininko“, kompiuterių interneto skaitykloje skaitytojai apmokomi, kaip naudotis elektroniniu paštu, duomenų bazėmis, bibliotekos elektroniniu katalogu ir pan. Ir ten, ir čia bibliotekininkai stengiasi nepriekaištingai atlikti savo pareigas, kad kiekvienas į biblioteką užėjęs skaitytojas rastų reikiamą informaciją ir vėl čia sugrįžtų. Tačiau mes galime tik pavydėti kolegoms jų jaukių, modernių bibliotekų, pritaikytų skaitytojams, visos bendruomenės poreikiams, įrangos, jų puikių literatūros fondų, galinčių visapusiškai patenkinti informacinius skaitytojų poreikius. Galime tik pasidžiaugti, kokia prestižinė yra bibliotekininko specialybė, kaip vertinamas jų darbas ir indėlis į kultūrinį bendruomenės gyvenimą. Vilija GILIENĖ Vilkaviškio viešosios bibliotekos direktorė Publikuota: 2007-11-06 09:51:39 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|