Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-04-08 16:30

---

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas ir vyr. fondų saugotoja Irena Pilkauskaitė, gaudami unikalios knygos autoriaus K.Sklodovskio autografą, kvietė į tokios pačios parodos atidarymą Paežeriuose. Taip pat dėkojo Alytaus muziejaus direktorei A.Jakunskienei už pakvietimą pasisvečiuoti.

Autorės nuotr.

Senų fotografijų parodos atidaryme Alytaus kraštotyros muziejuje dalyvavo Vilkaviškio krašto muziejaus kolektyvas.

Unikali paroda – tai pirmasis projektas, kurį vykdė Suvalkų apygardos muziejus, remiamas Europos Sąjungos ir bendradarbiaudamas su Alytaus kraštotyros muziejumi. Paroda pavadinta kaip ir projektas: „Kairiajame Nemuno krante. Buvusios Suvalkų gubernijos miestų ir miestelių paveldas fotografijose“.

Sumanytojas Kristupas Sklodovskis kalbėjo, jog projektas susideda iš dviejų dalių: parodos ir knygos „Kairiajame Nemuno krante“. Paroda pirmiausia buvo parodyta Suvalkų gubernijos muziejuje. Alytus – pirmasis Lietuvos miestas, nuo kurio paroda pradės kelionę po kitus buvusios Suvalkų gubernijos miestus. Todėl į Alytų ir buvo pakviesti Vilkaviškio, Šakių, Marijampolės, Lazdijų kraštotyros muziejų darbuotojai, atvyko Suvalkų apygardos muziejaus direktorius Jeržis Brzovskis bei jo kolegos. Gegužės 6 dieną, paroda atkeliaus į Vilkaviškio krašto muziejų.

1000 egzempliorių tiražu išleista K.Sklodovskio parengta knyga „Kairiajame Nemuno krante“ (įžanginis tekstas – lenkų ir lietuvių kalbomis) su beveik pusantro šimto senų nuotraukų jau išpirkta. Autorius sakė, jog pasirūpins pakartotiniu leidimu. Šioje knygoje, kaip ir parodoje, nemažai nuotraukų su Vilkaviškio, Kybartų, Virbalio, Vištyčio vaizdais, kurie buvo užfiksuoti dvidešimtojo amžiaus pradžioje.

Suvalkų gubernija susiformavo 1866 metų gruodžio mėnesį, po tuometinės Lenkijos Karalystės administracinio perskirstymo. Vienai iš dešimties gubernijų – Suvalkų – priklausė Suvalkų, Seinų, Augustavo, Kalvarijos, Marijampolės, Vladislavovo (Naumiesčio) ir Vilkaviškio valsčiai. Be šių valsčių centrų, XIX amžiaus pabaigoje Suvalkų gubernijos teritorijai priklausė dar trys miestai – Prienai, Šakiai ir Virbalis bei septyniolika miesto tipo gyvenviečių. Tarp jų – Pilviškiai, Vištytis ir Kybartai.

Didžiausias Suvalkų gubernijos miestas, jos sostinė – Suvalkai, gubernijos plotas sudarė 12551 kvadratinius kilometrus.

Penkiasdešimt metų gyvavusios Suvalkų gubernijos egzistavimą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas.

Autorius pamini, jog nėra nė vieno išsamaus darbo apie Suvalkų guberniją. Suvalkų gubernija buvo gili provincija, o Suvalkai – mažas miestelis, todėl šiomis vietomis ne itin domėjosi menininkai.

Idėja parengti įdomiausių šio krašto istorijos paminklų ir gražiausių vaizdų albumą 1896 m. kilo vienam pirmųjų Suvalkų fotografų Ignacui Daunarui-Zapolskiui. Jam netikėtai mirus darbą bandė tęsti jo įpėdinis Antonis Sadovskis.

Nors ketvirtį amžiaus gubernijoje, ypač jos sostinėje, veikė keliolika fotoateljė, beveik visos nuotraukos buvo darytos tik ateljė patalpose. Tai lėmė carinė cenzūra, daugeliu atvejų reikėjo specialiaus leidimo. K.Sklodovskis mini, jog XX amžiaus pradžioje fotografijos saloną Kybartuose turėjo M.Jasvoinas.

Seniausius XX amžiaus pradžios atvirukus, kuriuose vaizduojami gubernijos miestai, spausdino garsūs Varšuvos leidėjai, netrukus prie jų prisijungė Suvalkų gubernijos leidėjai.

Daugiausia nuotraukose iki 1914 metų buvo įamžinta Suvalkų miesto vaizdų, tačiau nemažai išleista atspindinčių Virbalį ir Kybartus. Atvirukuose dažniausiai puikuodavosi didžiausi pastatai, įstaigos, mokyklos, bažnyčios, turgaus aikštės ir pagrindinės gatvės. Daugiausa atvirukų gubernijoje buvo išleista prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui: nustojo galioję draudimai, vokiečių kareiviams atsirado poreikis iš dislokacijos vietos į gimtuosius namus pasiųsti prisiminimui vaizdų.

Knygos sudarytojas atkreipė dėmesį, jog tiek parodoje, tiek albume dominuoja Pirmojo pasaulinio karo pradžioje darytos nuotraukos. Gatvėse aiškiai matyti daugiau vokiečių kareivių, jau nufotografuotos ir nuošalesnės miestų gatvės, yra įdomesnių scenų iš kareivių, belaisvių, paprastų žmonių gyvenimo.

Dabar sunku nustatyti tikrąją senų nuotraukų ir atvirlaiškių su miestų vaizdais vertę.

„Visų pirma – jie yra dokumentas, bylojantis kaip pasikeitė architektūra, miestų, miestelių erdvė. Tai – svarbus ir emocinis jų vaidmuo, nes seni atvirukai – jau praėjusios epochos ženklai, sentimentali kelionė į praeitį. Tai bendras Pakraščių palikimas, kuriame susipynę įvairių tautų, kultūrų, religijų likimas“, – knygos įžangoje rašo jos sudarytojas.

Kad tai šiandien kiekvieną vienodai jautriai paliečianti tema, išdavė ir tai, jog kaip susitarę Alytaus krašto muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė ir projekto vadovas parodos pristatymą pasiruošė baigti tais pačiais Tadeušo Konvickio žodžiais: „Šiuose atvirukuose, kur sustingo praeities pasaulis ir užmirštas laikas, ypač mus jaudina jautrios būtybės prisilietimo pėdsakai (...) Lyg per akmenis sraunia upe, dar kartą žvelgdami į šiuos atvirukus išvykime į tolimą kelionę po mūsų pakraščius, mūsų atminties pakraščius, kur prasideda mūsų bendra atmintis.“

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---