|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-10-31 16:59
|
|
|
Vida Svotienė siūlė išvesti koeficientą, kuris brangstant runkelių auginimo išlaidoms keltų ir jų supirkimo kainas.
Autorės nuotr.
Kristina VAITKEVIČIENĖ
Antradienį pradėtos rinkti cukrinių runkelių augintojų paraiškos restruktūrizavimo paramai gauti. Tačiau žemės ūkio kooperatyvas „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ ir UAB „Arvi cukrus“ žemdirbius į pasitarimą Marijampolės kolegijos salėje sukvietė tik šio įvykio išvakarėse.
Dar pernai pavasarį ketinusi užbaigti cukraus gamybą ir uždaryti fabriką „Arvi ir Ko“ šiandien ragina žemdirbius nepasiduoti ir toliau auginti saldžiuosius šakniavaisius. Mat tuomet fabrikui pavyko sudaryti tarpusavio susitarimą su Suvalkijos runkelių augintojais, susibūrusiais į žemės ūkio kooperatyvą „Suvalkijos cukriniai runkeliai“. Jie įsipareigojo bendrai dalytis verslo rizika ir taip leisti įmonei „Arvi cukrus“ gyvuoti iki 2014 metų.
Praėjusio šeštadienio „Santakoje“ trumpai rašėme, kad cukraus gamybos kvotos nuo 2005 metų nepavyko sumažinti tiek, kiek planuota, todėl pritarta Europos Komisijos siūlomiems cukraus sektoriaus restruktūrizavimo schemos pakeitimams, skatinantiems iš gamybos sektoriaus pasitraukti ne tik cukraus gamintojus, bet ir cukrinių runkelių augintojus. Tokiu būdu tikimasi pasiekti, kad iki 2010 metų bendra cukraus gamybos kvota ES sumažėtų iki 6 mln. tonų.
Nuo 2008–2009 prekybos metų augintojai galės savanoriškai nutraukti cukrinių runkelių tiekimą cukraus gamintojams pagal 2007–2008 prekybos metais turimos kvotos dydį ir gauti restruktūrizavimo paramą.
Cukrinių runkelių augintojams, pateikusiems paraiškas šiai paramai gauti, numatoma skirti 10 proc. nuo cukraus gamintojams skirtos restruktūrizavimo paramos 2008–2009 prekybos metais ir 820,04 Lt papildomą išmoką už atsisakytos cukraus kvotos toną.
Restruktūrizavimo parama pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros nustatytą eilę bus mokama tik tokiam augintojų skaičiui, kurių bendras atsisakytų cukraus kvotų kiekis neviršys 10 procentų kiekvienam gamintojui skirtos cukraus kvotos dydžio.
Apie cukrinių runkelių augintojų planus gamintojai bus informuoti iki gruodžio 14 d.
Pastarieji pareikšti norą mažinti gamybą daugiau kaip 10 proc. pirmiems 2008–2009 prekybos metams arba ir pirmiems, ir antriems 2009–2010 prekybos metams gali iki 2008 m. sausio 31 d.
Susirinkime kooperatyvo valdybos pirmininkas Mangirdas Krunkaitis susirinkusiems žemdirbiams nušvietė šią situaciją, kuri ir taip daugeliui buvo žinoma.
Kooperatyvo vadovas tikino, kad atsisakyti cukrinių runkelių auginimo neverta, nors ir akivaizdu, kad grūdines kultūras auginti buvo daug pelningiau. Anot jo, porą trejetą metų susiveržę diržus, ūkininkai gali tikėtis palankesnių supirkimo sąlygų ir geresnių kainų.
Labiausiai M.Krunkaitis jaudinosi, kad berungtyniaudami, kas pirmas atsisakys kvotos, žmonės gali tarpusavyje susipykti. Jis teigė, jog geriausia būtų, jei visiems proporcingai 10 procentų sumažintų gamybos apimtis.
UAB „Arvi cukrus“ direktorius Gintaras Vaitkūnas besidomintiems pateikė ir taip aiškius skaičius apie šiuometinį derlių ir gamybos apimtis. Jis tikino, kad galimybė išgyventi yra, o kalbas, jog gali atpigti cukrus, pavadino gryniausia nesąmone, nes kol kas per keliolika metų Lietuvoje dar niekas neatpigo, tik pabrango. Be to, bendrovė planuojanti pirkti dar 8 tūkst. tonų kvotą.
Į žemdirbių replikas, kad tuoj runkelius teks auginti negaunant jokio pelno ir netgi patiriant nemažas išlaidas, direktorius atsakė, kad augintojams likti šių šakniavaisių „biznyje“ daug mažesnė rizika nei fabrikui. Mat ir investicijų mastai gerokai skiriasi.
Vilkaviškio rajono ūkininkai į susirinkimą atvyko pasiruošę, paskaičiavę galimas rizikas. Jie išdėstė svarius argumentus už ir prieš runkelių auginimą.
Pirmas kalbėjęs mūsų rajono ūkininkas Leonas Galginaitis pateikė savo skaičiavimus, kad padavęs paraišką ir atsisakęs runkelių auginimo jis gautų tokią sumą pinigų, kurią, augindamas runkelius, uždirbtų per... 35 metus.
Ūkininkė Vida Svotienė irgi buvo tos nuomonės, kad reikia pasiimti pinigus ir tarpusavyje nesipykti. Priešingu atveju, esant dabartinėms runkelių supirkimo kainomis, veltui tektų dirbti 10 metų. Nebent bendru susitarimu būtų išvestas koeficientas, kuris kiekvienąkart kilstelėtų supirkimo kainas proporcingai trąšų, degalų, kitų svarbių išlaidų augimui.
Žemdirbiai reikalavo garantijų, kad UAB „Arvi cukrus“ neapgaus žemdirbių, kaip jau ne kartą yra pasielgusi. Susirinkusieji G.Vaitkūnui priminė keletą situacijų, kai buvo pasielgta ne taip, kaip tartasi, ir nuoširdžiai klausė, ar galima bus išgyventi ateityje.
Direktorius G.Vaitkūnas sakė konkrečiai nieko negalįs pažadėti, nes ir fabriko situacija, stengiantis išlaikyti gamintojo pozicijas, yra gana sudėtinga. Ragindamas ūkininkus neatsisakyti cukrinių runkelių tiekimo fabrikui, jo vadovas sakė pasikliaujantis tik vidine nuojauta, o ne konkrečiais apskaičiavimais. G.Vaitkūnas teigė, jog jei fabrikai nuspręs patys sumažinti gamybos apimtis, žemdirbių pateiktos paraiškos neteks prasmės ir virs paprasčiausia statistika.
Ramiai kalbėjęs Karklinių kaimo ūkininkas Juozas Laskevičius siūlė visiems nesikarščiuoti ir viską gerai apgalvoti bei bendrai susitarti.
Ūkininkas Kazimieras Venckus klausė fabriko direktoriaus, kaip ruošiamasi paskirstyti kitų metų kvotas, mat, remiantis paskaičiavimais, jei fabrikas dar pirktų 8 tūkst. tonų kvotą, ūkininkams runkelių tektų užauginti 25 proc. daugiau, o tai – ne kiekvieno jėgoms. Prisieitų atnaujinti techniką, reikėtų nemažų investicijų. O kur garantijos, kad fabrikas nepradės perdirbti cukrašvendrių ir runkelių jiems nebereikės? Visa tai reikia žinoti, nes geras ūkininkas, anot K.Venckaus, turėtų numatyti bent penketą metų į priekį.
Ilgokai padiskutavę žemdirbiai suprato, kad šitaip nieko nenutars, nes UAB „Arvi cukrus“ direktorius G.Vaitkūnas nieko gera nežada, o kad ir pažadės – juodu ant balto tai nesurašyta. Buvo nuspręsta, jog reikia sušaukti į dar vieną susirinkimą ŽŪK „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ narius. Tai padaryti įgaliotas M.Krunkaitis, o G.Vaitkūno paprašyta ateiti su konkrečiais raštiškais kompanijos savininkų pasiūlymais, kad jais remiantis galima būtų apskaičiuoti viską iki galo.
Po susirinkimo Marijampolėje Vilkaviškio rajono ūkininkai nutarė susitikti ir pasitarti tarpusavyje. Vilkaviškiečių susirinkimas numatytas lapkričio 7 d., trečiadienį, 9 val., Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus salėje.
Antradienį pradėtos rinkti cukrinių runkelių augintojų paraiškos restruktūrizavimo paramai gauti. Tačiau žemės ūkio kooperatyvas „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ ir UAB „Arvi cukrus“ žemdirbius į pasitarimą Marijampolės kolegijos salėje sukvietė tik šio įvykio išvakarėse. |
Dar pernai pavasarį ketinusi užbaigti cukraus gamybą ir uždaryti fabriką „Arvi ir Ko“ šiandien ragina žemdirbius nepasiduoti ir toliau auginti saldžiuosius šakniavaisius. Mat tuomet fabrikui pavyko sudaryti tarpusavio susitarimą su Suvalkijos runkelių augintojais, susibūrusiais į žemės ūkio kooperatyvą „Suvalkijos cukriniai runkeliai“. Jie įsipareigojo bendrai dalytis verslo rizika ir taip leisti įmonei „Arvi cukrus“ gyvuoti iki 2014 metų.
Praėjusio šeštadienio „Santakoje“ trumpai rašėme, kad cukraus gamybos kvotos nuo 2005 metų nepavyko sumažinti tiek, kiek planuota, todėl pritarta Europos Komisijos siūlomiems cukraus sektoriaus restruktūrizavimo schemos pakeitimams, skatinantiems iš gamybos sektoriaus pasitraukti ne tik cukraus gamintojus, bet ir cukrinių runkelių augintojus. Tokiu būdu tikimasi pasiekti, kad iki 2010 metų bendra cukraus gamybos kvota ES sumažėtų iki 6 mln. tonų.
Nuo 2008–2009 prekybos metų augintojai galės savanoriškai nutraukti cukrinių runkelių tiekimą cukraus gamintojams pagal 2007–2008 prekybos metais turimos kvotos dydį ir gauti restruktūrizavimo paramą.
Cukrinių runkelių augintojams, pateikusiems paraiškas šiai paramai gauti, numatoma skirti 10 proc. nuo cukraus gamintojams skirtos restruktūrizavimo paramos 2008–2009 prekybos metais ir 820,04 Lt papildomą išmoką už atsisakytos cukraus kvotos toną.
Restruktūrizavimo parama pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros nustatytą eilę bus mokama tik tokiam augintojų skaičiui, kurių bendras atsisakytų cukraus kvotų kiekis neviršys 10 procentų kiekvienam gamintojui skirtos cukraus kvotos dydžio.
Apie cukrinių runkelių augintojų planus gamintojai bus informuoti iki gruodžio 14 d.
Pastarieji pareikšti norą mažinti gamybą daugiau kaip 10 proc. pirmiems 2008–2009 prekybos metams arba ir pirmiems, ir antriems 2009–2010 prekybos metams gali iki 2008 m. sausio 31 d.
Susirinkime kooperatyvo valdybos pirmininkas Mangirdas Krunkaitis susirinkusiems žemdirbiams nušvietė šią situaciją, kuri ir taip daugeliui buvo žinoma.
Kooperatyvo vadovas tikino, kad atsisakyti cukrinių runkelių auginimo neverta, nors ir akivaizdu, kad grūdines kultūras auginti buvo daug pelningiau. Anot jo, porą trejetą metų susiveržę diržus, ūkininkai gali tikėtis palankesnių supirkimo sąlygų ir geresnių kainų.
Labiausiai M.Krunkaitis jaudinosi, kad berungtyniaudami, kas pirmas atsisakys kvotos, žmonės gali tarpusavyje susipykti. Jis teigė, jog geriausia būtų, jei visiems proporcingai 10 procentų sumažintų gamybos apimtis.
UAB „Arvi cukrus“ direktorius Gintaras Vaitkūnas besidomintiems pateikė ir taip aiškius skaičius apie šiuometinį derlių ir gamybos apimtis. Jis tikino, kad galimybė išgyventi yra, o kalbas, jog gali atpigti cukrus, pavadino gryniausia nesąmone, nes kol kas per keliolika metų Lietuvoje dar niekas neatpigo, tik pabrango. Be to, bendrovė planuojanti pirkti dar 8 tūkst. tonų kvotą.
Į žemdirbių replikas, kad tuoj runkelius teks auginti negaunant jokio pelno ir netgi patiriant nemažas išlaidas, direktorius atsakė, kad augintojams likti šių šakniavaisių „biznyje“ daug mažesnė rizika nei fabrikui. Mat ir investicijų mastai gerokai skiriasi.
Vilkaviškio rajono ūkininkai į susirinkimą atvyko pasiruošę, paskaičiavę galimas rizikas. Jie išdėstė svarius argumentus už ir prieš runkelių auginimą.
Pirmas kalbėjęs mūsų rajono ūkininkas Leonas Galginaitis pateikė savo skaičiavimus, kad padavęs paraišką ir atsisakęs runkelių auginimo jis gautų tokią sumą pinigų, kurią, augindamas runkelius, uždirbtų per... 35 metus.
Ūkininkė Vida Svotienė irgi buvo tos nuomonės, kad reikia pasiimti pinigus ir tarpusavyje nesipykti. Priešingu atveju, esant dabartinėms runkelių supirkimo kainomis, veltui tektų dirbti 10 metų. Nebent bendru susitarimu būtų išvestas koeficientas, kuris kiekvienąkart kilstelėtų supirkimo kainas proporcingai trąšų, degalų, kitų svarbių išlaidų augimui.
Žemdirbiai reikalavo garantijų, kad UAB „Arvi cukrus“ neapgaus žemdirbių, kaip jau ne kartą yra pasielgusi. Susirinkusieji G.Vaitkūnui priminė keletą situacijų, kai buvo pasielgta ne taip, kaip tartasi, ir nuoširdžiai klausė, ar galima bus išgyventi ateityje.
Direktorius G.Vaitkūnas sakė konkrečiai nieko negalįs pažadėti, nes ir fabriko situacija, stengiantis išlaikyti gamintojo pozicijas, yra gana sudėtinga. Ragindamas ūkininkus neatsisakyti cukrinių runkelių tiekimo fabrikui, jo vadovas sakė pasikliaujantis tik vidine nuojauta, o ne konkrečiais apskaičiavimais. G.Vaitkūnas teigė, jog jei fabrikai nuspręs patys sumažinti gamybos apimtis, žemdirbių pateiktos paraiškos neteks prasmės ir virs paprasčiausia statistika.
Ramiai kalbėjęs Karklinių kaimo ūkininkas Juozas Laskevičius siūlė visiems nesikarščiuoti ir viską gerai apgalvoti bei bendrai susitarti.
Ūkininkas Kazimieras Venckus klausė fabriko direktoriaus, kaip ruošiamasi paskirstyti kitų metų kvotas, mat, remiantis paskaičiavimais, jei fabrikas dar pirktų 8 tūkst. tonų kvotą, ūkininkams runkelių tektų užauginti 25 proc. daugiau, o tai – ne kiekvieno jėgoms. Prisieitų atnaujinti techniką, reikėtų nemažų investicijų. O kur garantijos, kad fabrikas nepradės perdirbti cukrašvendrių ir runkelių jiems nebereikės? Visa tai reikia žinoti, nes geras ūkininkas, anot K.Venckaus, turėtų numatyti bent penketą metų į priekį.
Ilgokai padiskutavę žemdirbiai suprato, kad šitaip nieko nenutars, nes UAB „Arvi cukrus“ direktorius G.Vaitkūnas nieko gera nežada, o kad ir pažadės – juodu ant balto tai nesurašyta. Buvo nuspręsta, jog reikia sušaukti į dar vieną susirinkimą ŽŪK „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ narius. Tai padaryti įgaliotas M.Krunkaitis, o G.Vaitkūno paprašyta ateiti su konkrečiais raštiškais kompanijos savininkų pasiūlymais, kad jais remiantis galima būtų apskaičiuoti viską iki galo.
Po susirinkimo Marijampolėje Vilkaviškio rajono ūkininkai nutarė susitikti ir pasitarti tarpusavyje. Vilkaviškiečių susirinkimas numatytas lapkričio 7 d., trečiadienį, 9 val., Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus salėje.
Publikuota: 2007-10-31 16:59:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|