„Santaka“ / Ką mūsų laikraštis rašė spalio 30 dieną

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-10-30 09:45

Dalinkitės:  


Ką mūsų laikraštis rašė spalio 30 dieną

1957 m. „Rūpinkimės visuomeniniais sodais“

Gražu, kai pavasarį gamta pasipuošia žaliu apdaru. Tačiau, kaip bebūtų keista, šio svarbaus reikalo nenori suprasti „Baltrakio“ kolūkio vadovai. Kolūkio ribose yra daug visuomeninių sodų. Nors jie visi seni, užveisti ne kolūkiniais metais ir po visą kolūkį išsimėtę, bet geros priežiūros dėka iš jų galima gauti nemažą naudą. Deja, jų priežiūra čia niekas nesirūpina. Vietoj sodininko čia daugiausia šeimininkauja kolūkiečių palaidos karvės, ožkos, avys, kurios laužo šakas, žaloja kamienus.



1965 m. „Ir sparta, ir ekonomija“

Anksčiau kiekvienas Vilkaviškio autotransporto kontoros vairuotojas, baigęs darbą, dar sugaišdavo 20–30 minučių, kol kasininkei atiduodavo pinigus. Dabar ši operacija atliekama 5-6 kartus greičiau. Tam pasitarnauja rekonstruotas metalinis seifas, į kurį per specialią angą iš keleivių surinktus pinigus įmeta patys vairuotojai arba kontrolieriai.



1971 m. „Lygumos dainuoja“

Į Kybartų biblioteką rinkosi rajono literatai. Tegul būrelis ir negausus, tegul ir ne visi susirinko, bet tą vėjuotą popietę tarytum saulė įspindo pro plačius skaityklos langus. Pynėsi kalbos apie naujausią lietuvių literatūrą, nūdienos kinematografą. Rajono literatai susitarė dėl tolimesnių savo veiklos gairių, priėmė pasiūlymą dalyvauti „Komjaunimo tiesos“ literatūriniame puslapyje „Versmė“.



1980 m. „Tortas... po lietpalčiu“

Namuose – šventė. O kokia ji be torto? Ne bėda. Užsuki į Vilkaviškio kulinarijos parduotuvę – ir neškis. Gražų, dailų, mažesnį ar didesnį parenka. Dabar tai jau ir prasideda bėda. Gerai, jei pirkėjas susiprato atsinešti savo dėžę. O jeigu namuose jos neturėjo? O jeigu nubėgo į „Žilviną“, į „Eglę“, į parduotuvę Pergalės gatvėje ir visur išgirdo: „Dėžučių neturime“? Grįžta atgal. Pakloja po pirkiniu vyniojamojo popieriaus gabalą ir keliauja taip gatve, važiuoja autobusu, ant rankų tortą iškėlęs, smalsių akių palydimas. Nieko tokio – lai žiūri. Bet dabar lietūs tokie dažni. Gaila lietpalčio, bet gaila ir torto, o labiausiai, žinoma, šventinio stalo. Taigi grūda tortą po skvernu, kad nuo lietaus nesutižtų. Nejaugi tik šitokią išeitį gali mums pasiūlyti prekybininkai?



1991 m. „Kapinės – atminties vieta“

Prisiminkime vieną kitą mūsų jau pamirštą senovės laidojimo paprotį. Pagonybės laikais mirusiuosius laidodavo saulei tekant arba jai leidžiantis. Nuo seno buvo įsigalėjęs paprotys vyrus laidoti galva į šiaurės vakarus, o moteris – į pietus arba į pietryčius. Tautosakoje aukštasis kalnelis yra kapinių arba dausų sinonimas.

Vėlinių metu arba per kitas kalendorines šventes namus lankydavo vėlės (mirusiųjų dvasios). Vėlinių dieną senovės lietuviai susirinkdavo ant protėvių kapų, atnešdavo vėlėms maisto, paaukodavo net ožį.



2001 m. „Paskutinė treniruotė šalvėjančiuose laukuose“

Virbalio Miesto Laukų kaime gyvenantys Laima ir Jonas Vilkai ne tik baigia arti dirvą. Tai viena iš paskutinių progų mokyti darbo jauną keturių metų kumelaitę Betą. Žmonės turi tik 6 hektarus žemės. Traktoriaus ūkyje nėra. Nors visų žemių arkliu neapdirbsi, tačiau daug kur keturkojis nepakeičiamas. Kumelaitė jau puikiai traukia vežimą, nesispyrioja, jei tenka vilkti „drapaką“, tačiau, kaip ir kiekvienas protingas sutvėrimas, žinantis ką reiškia arti dirvą, stojasi piestu vien pamačiusi plūgą. Vilkai jau buvo gavę pasiūlymą parduoti bėrąją. Vežimui dardant iš ganyklos juos sustabdė čigonai ir primygtinai siūlė kumelę parduoti už 3000 litų. Jei sandoris būtų įvykęs, Beta greičiausiai būtų iškeliavusi į skerdyklą. Virbaliečiai nepanoro išsiskirti su kartais aikštinga augintine, nors už gautus pinigus ir galėjo įsigyti nenaują automobilį.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas