„Santaka“ / Į pamoką Basanavičynėje įsiveržė... įniršęs žandaras

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-10-26 16:38

Dalinkitės:  


Mokytoją ir daraktorių džiugino „vargo mokyklos“ lankytojų stropumas.

Į pamoką Basanavičynėje įsiveržė... įniršęs žandaras

Ožkabaliuose, dr. J.Basanavičiaus tėviškėje, dabar siūloma dalyvauti užsiėmimuose, kurių metu tarsi žaidžiama. Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos 9f klasės mokiniai taip pažino daraktorinę „vargo mokyklą“. Dalyvaudami jos vaidinime, labai tikroviškai pajutome XIX amžiaus slaptosios lietuviškos mokyklos dvasią.

„Vargo mokykla“ – vienas iš trijų užsiėmimų, kurių edukacinės programos projektą finansuoja Lietuvos kultūros ministerija. Taigi pamoka – nemokama. Mes net veltui nuvažiavome, nes autobusą davė mokykla.

Tądien buvo šalta. Todėl kai mus pasitikę „slaptosios mokyklos“ daraktorius ir mokytoja pakvietė į trobos vidų, kuri suvalkietiškai vadinama stuba, netvėrėme džiaugsmu: patalpoje buvo šilta, kūrenosi senoviška krosnis. Beje, čia ją reikia vadinti pečiumi.

Kad susodinti ant suolų aplink stalą mes būtume panašūs į tikrus mokinius, kurie į tokią mokyklą iš kaimo pirkelių skubėdavo daugiau kaip prieš šimtą metų, pamokos organizatoriai pakeitė mūsų įvaizdį. Uždėjo megztas kepurėles, davė apsigobti skara. Kiekvienas gavome po grifelinę lentelę. Užsidegėme žvakes, lango užuolaidą užtraukėme. Juk tokia lietuviška mokykla veikdavo slaptai. Porą mokinių pasiuntėme akylai stebėti, ar neišnirs staiga kieme caro žandaras. Dėl visa ko, jeigu jis pasirodytų, turėjome neginčijamą alibi – rusišką maldaknygę, kurią tais laikais skaityti nebuvo draudžiama.

Devintokai – ne pirmokai, bet grifelinės lentelės pradžiamokslis, rašymas skiemenimis, o po to jų skaitymas, „slebizavojimas“ visus taip įtraukė į pamoką, jog net krūptelėjome, kai pasigirdo bildesys ir nežinia iš kur išniro baisiai įniršęs caro žandaras. Mes dar pradžioje buvome primokyti, kad tokiu atveju lietuviškus raštus turime kuo greičiau slėpti. Taip ir padarėme: viską grūdome po stalu, po sijonais. Skaitome, atseit, tik rusišką maldaknygę. Kai manėme, jog žandaras tuo ir patikėjo, šis, dar labiau perpykęs, stvėrė vieną mūsų mergaitę ir ėmė tempti su savimi šaukdamas: „Žinau, ką tu slepi. Manęs neapgausite.“

Išsisukti iš keblios situacijos padėjo mokytojai į pagalbą šokęs daraktorius (muziejaus darbuotojas Sigitas Plečkaitis). Kaip ir šiais laikais, veiksmingiausia priemone tapo žandarui pasiūlyta „dovanėlė“. Mūsų akimis žiūrint, menkniekis – duona ir lašiniai. Bet visa tai juk buvo daugiau kaip prieš šimtą metų...

Po pamokos apžiūrėjome muziejaus eksponatus, fotografavomės (netgi su žandaru), pasivaikščiojome po sodybą.

Prieš atsisveikinant laukė dar viena staigmena. Iš muziejininkų gavome bendrą mūsų nuotrauką ir pažymėjimus, kad sėkmingai baigėme daraktorinę mokyklą. Devintokai su tuo ne visai norėjo sutikti. Jie šioje slaptojoje lietuviškoje mokykloje pageidavo ir matematikos pamokos.



Rasa DANILAITIENĖ

Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos mokytoja






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas