„Santaka“ / Veislines bandas rajone turėtų pakeisti veislynai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-10-26 16:33

Dalinkitės:  


A.Šimanauskui ir N.Zinkevičienei ūkininkė R.Gustaitienė rodė, kaip vedama apskaita jos kompiuteryje.

Autorės nuotr.


Veislines bandas rajone turėtų pakeisti veislynai

Kristina VAITKEVIČIENĖ


Vietinius galvijų augintojus pasiekė žinia, jog ilgainiui Lietuvoje nebeliks veislinių bandų. Jas pakeis veislynai, kuriems keliami kur kas didesni reikalavimai. Žemės ūkio ministerijos specialistai dar derina veislinių bandų statuso keitimo smulkmenas, ir, atrodo, jog pasikeitimų veislinės galvijininkystės sferoje neišvengsime. Mūsų rajone tai būtų naujovė, nors Lietuvoje veislynai gyvuoja jau kuris laikas.

Pasak Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos rajone inspektoriaus Antano Šimanausko, šiuo metu pas mus registruota 12 veislinių bandų. Norint užregistruoti veislynus, mūsiškiai galvijų augintojai, įsigydami gyvulius, turės daugiau dėmesio atkreipti į jų kilmę, priešingu atveju – tiek veislynų rajone nebus. Mat reikalavimai jiems – kur kas didesni.



Skirstys kategorijomis

Būsimų veislynų savininkai iš valstybės paramos paskutiniu metu negauna. Užtat juose augintų gyvulių kaina parduodant turėtų būti gerokai aukštesnė. Bet niekas to negarantuoja...

Anksčiau veislinės bandos nebuvo skirstomos į grupes. Užteko penkiolikos veislinėmis pripažįstamų karvių.

Dabar veislynus planuojama skirti į A ir B kategorijas. Pirmuoju atveju reikės laikyti 50 veislinių galvijų, iš kurių 50 proc. turės atitikti A lygį, o trejų metų išmilžio vidurkis privalės būti ne mažesnis nei 8500 litrų.


B kategorijos veislyną sudarys 30 karvių, iš kurių 40 proc. privalės būti A lygio, o vidutinis trejų metų išmilžis neturėtų būti mažesnis nei 7000 litrų.



Trūksta kilmės dokumentų

Su inspektoriumi A.Šimanausku ir rajono Gyvulių produktyvumo kontrolės vadove Nijole Zinkevičiene aplankėme trejetą rajone registruotų veislinių bandų.

Už Bebrininkų kaimo (Pilviškių sen.) įsikūrusi Kęstučio Gustaičio melžiamų lietuviškų juodmargių veislinė banda pagal skaičių galėtų pretenduoti į A kategorijos veislyną. Prie karvių daugiausiai triūsianti Rūta Gustaitienė jų čia prižiūri penkiasdešimt. Bandoje dar yra ir 28 telyčios. Tačiau A lygio – tik devynios karvės. Kitų raguotųjų dokumentuose figūruoja tik tėvas ir motina, geriausiu atveju – seneliai, bet nėra A lygiui gauti reikalingų prosenelių duomenų (A lygis – 3 kartos, B lygis – žinomi tėvai ir seneliai, C lygis – tik tėvai).

Taigi Gustaičių laikomai bandai dar trūksta rodiklių ir iki B kategorijos veislyno. Jiems reikėtų dar bent ketverto A lygį atitinkančių karvių.

Rūta Gustaitienė rodė į kompiuterį suvestus jų bandos duomenis. Karvės rodiklius galima sužinoti pagal jos numerį, pasitikrinti, kiek laiko liko iki veršiavimosi ir pan. Čia galima matyti kiekvienos dienos pieno primelžimo duomenis.




Dingo kilmės dokumentai

Pasak specialistų, kurdami savo bandas mūsų rajono žmonės pirko įvairias karves, mat Lietuvos juodmargių su visais kilmės dokumentais pasiūla yra labai nedidelė, o kitos, kad ir veislinės, neturi reikiamo lygio patvirtinimo. Likviduojant žemės ūkio bendroves, parduodamų karvių kilmės kortelės nebuvo išsaugotos, ne visos raguotosios patekdavo į kontroliuojamas bandas. Taip dingdavo karvių kilmės dokumentai. Tas pats atsitiko kelis kartus keičiantis karvių ženklinimui. Galvijai su patvirtinta kilme išliko tik kontroliuojamose bandose, tačiau tuo metu jų buvo labai nedaug. Kituose rajonuose padėtis kur kas geresnė, mat yra išlikę daugiau bendrovių, o pas mus jos visiškai išdraskytos.



Nesiekia ir B kategorijos

Karkliniuose (Keturvalakių sen.) gyvenanti Danutė Šriupšienė melžia 38 karves. Bandoje dar yra 24 telyčios. Patikrinę visus savininkės ir kontrolės asistentės Genovaitės Mineikienės segamus dokumentus apie bandą, specialistai nustatė, jog iki B kategorijos veislyno dar trūktų ketverto karvių su atitinkamos kilmės dokumentais.

To paties kaimo gyventojas Zenonas Žemantauskas laiko 52 melžiamas karves ir 21 telyčią. Kad šiandien jo veislinę bandą būtų galima užregistruoti kaip veislyną, trūksta, kaip ir kitur, galvijų kilmės dokumentų.


– Pirkau dėl skaičiaus, kai reikėjo gauti paramą, – sakė Z.Žemantauskas. – Be to, ir pasiūlos didelės nebuvo.

Karklinių ūkininko karvės dar ganosi greta namų esančiose ganyklose. Jos kaip ir kitų aplankytųjų, šiuo metu melžiamos lauke. Vėliau karvės bus suvarytos į mūrines rekonstruotas fermas.

Su kontrolės asistente G.Mineikiene ūkininkas sakė bendraujantis labai seniai ir jokių nusiskundimų dėl jos darbo neturintis. Z.Žemantauskas išlaikė egzaminus sėklintojo licencijai gauti, tad savo bandą dabar sėklina pats.



Padėtis nėra gera

Visi aplankyti ūkininkai turėjo nusiskundimų dėl pieno supirkėjų, kurie kiekvienąkart vis sumažina parduodamo pieno rodiklius. Nuskambėjo priekaištai tiek AB „Marijampolės pieno konservai“, tiek ŽŪK „Melbras“.

Ūkininkai sakė, kad kol jie nepakelia triukšmo, pieno riebumo rodikliai visada gerokai skiriasi nuo paimtų kontrolės asistentų mėginių ir VĮ „Pieno tyrimai“ gautų rezultatų.

Gaila, kad rajone triūsianti visa pieno kontrolės asistentų brigada – 22 žmonės – dirba tarsi nereikalingą darbą, nes jų surinkti duomenys pieno supirkėjams ir perdirbėjams, regis, neegzistuoja. Šie pieno statytojams moka pagal savo apskaičiavimus, kurie dažniausiai pastebimai neatitinka kontrolės asistentų paimtų mėginių duomenų.

A.Šimanauskas apgailestavo, kad mūsų rajone padėtis dėl karvių kilmės dokumentų nėra gera, netgi prasta. Dažniausiai galvijų su tinkama kilme yra nedaug, todėl tai gali turėti nemažos įtakos registruojant veislynus. Dėl to ir vykdomas veislininkystės darbas, kuris neįmanomas be sistemingos apskaitos ir individualios karvių produktyvumo kontrolės. Tai yra brangus, o kartu – ir nelabai patrauklus verslas. Jam plėtoti reikia daug kantraus ir kruopštaus darbo. Rezultatų laukiama pakankamai ilgai, bet jie naudingi ir gyvulių augintojui, ir perdirbėjui, ir vartotojui.





Publikuota: 2007-10-26 16:33:44

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai