„Santaka“ / Mūsų rajone centralizuota šiluma – viena brangiausių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-10-23 09:28

Dalinkitės:  


Nuo lapkričio 1 d. vartotojai pajus, kaip šylantys radiatoriai dar labiau „suplonins“ pinigines.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Mūsų rajone centralizuota šiluma – viena brangiausių

Eglė KVIESULAITIENĖ

Pastudijavę šalies miestuose ir rajonuose nustatytų šilumos kainų lentelę, vilkaviškiečiai iškart pastebėtų, jog mūsų rajone šiluma – viena brangiausių. Didesnėmis kainomis mus lenkia tik Neringos, Prienų ir Skuodo savivaldybės.



Lentelėje – ketvirti

Nuo lapkričio 1 d. centralizuotą šilumą vartojantys rajono gyventojai už 1 kWh šiluminės energijos mokės 21,72 ct (be PVM). Po pastarojo kainų perskaičiavimo UAB „Litesko“ mokestį padidino 12,4 proc. Vilkaviškiečiams nustatyta viena didžiausių kainų visoje respublikoje. Tad mes, kaip tikri lietuviai, galime pasiguosti nebent tuo, kad Neringos savivaldybės gyventojai moka 27,85 ct už kWh, skuodiškiai – 24,08 ct už kWh, o prieniškiai – 24,33 ct už kWh. Beje, pastariesiems šiluma po paskutinio kainų perskaičiavimo padidėjo 24,7 proc. Skirtumas tik tas, kad jiems apie ketvirtadalį šilumai skirtų išlaidų kompensuoja rajono Savivaldybė.

UAB „Litesko“ Marijampolės ir Vilkaviškio filialams vadovaujantis Juozas Bartaškevičius pritarė, kad vilkaviškiečiai gali pasijusti nuskriausti. Nors priekaištus dėl didelių kainų tenka išklausyti jam ir „Vilkaviškio šilumos“ komercijos direktoriui Gintautui Tamuliui, nė vienas jų kainų skaičiavimo procese nedalyvavo. Kaip ir gyventojus, UAB „Litesko“ savo filialų vadovus tik supažindino su nustatyta kaina.



Nepalankios aplinkybės

J.Bartaškevičius įsitikinęs, kad labiausiai dėl padidėjusių šilumos kainų reikėtų kaltinti kuro tiekėjus. Mat vien dujininkai, pritaikę „taškinį“ apmokėjimą už kuro tiekimą, skirtingų miestų vartotojams sudarė skirtingas sąlygas. Dabar už dujų pristatymą brangiausiai moka toliausiai nuo Lietuvos–Baltarusijos sienos esantys šilumos vartotojai. Dujų kaina priklauso ir nuo katilinės dydžio. Kuo jos galingumas didesnis, tuo dujų kaina taikoma mažesnė. Taigi Vilkaviškio vartotojai abiem atžvilgiais patenka tarp tų, kuriems taikoma didesnė kaina.

UAB „Litesko“ filialų vadovas kalbėjo, kad vartotojai turėtų susitaikyti su mintimi, jog šilumos kainų kilimo nebesustabdysime. Vienintelė išeitis – mažinti suvartojimą, renovuojant savo būstus.



Savivaldybės neklausia

Rajono Savivaldybės vadovai taip pat buvo nemaloniai nustebinti Vilkaviškį šilumos kainų lentelėje pamatę tarp „pirmaujančių“. Deja, tvirtindami kainas šilumos tiekėjai jų su rajono valdžia nederina. Jau po priešpaskutinio pabrangimo rajono vadovai kartu su Savivaldybių asociacijos nariais kreipėsi į Premjerą, kad būtų ginami savivaldybių interesai. Kainų komisija tik „nuleisdavo“ iš aukščiau jau nustatytas šilumos kainas, o visa atsakomybė kliūdavo savivaldybėms. Piršosi išvada, kad Kainų komisija atstovauja šilumos tiekėjų interesams.

– Mus pakviesdavo tik kaip dalyvius – susipažinti su kainomis, apskaičiuotomis pagal pateiktą metodiką, – aiškino Savivaldybės mero patarėjas Algimantas Mackevičius. – Nenorėdami sutikti su tokiomis kainomis, mes kreipėmės į specialistus, kad suskaičiuotų, ar kaina iš tiesų pagrįsta. Ji skaičiuojama pagal sudėtingą, painiomis formulėmis pagrįstą metodiką. Be to, norint apskaičiuoti kainą, reikia turėti rodiklius, kurių Savivaldybė neturi.



Privalės teikti Tarybai

Savivaldybė kreipėsi į Kainų komisiją ir UAB „Litesko“, kad pagal gautą informaciją galėtų įvertinti situaciją. Tačiau iš UAB „Litesko“ jokio atsakymo negavo. Tada buvo kreiptasi į Savivaldybių asociaciją, Vyriausybę, Prezidentą, STT ir Konkurencijos tarnybą. Gavusi krūvą „atsirašinėjimo“ raštų, Savivaldybė realios pagalbos sulaukė tik iš Seimo kontrolės komiteto. Atsiųsti specialistai išnagrinėję situaciją nusprendė, kad dėl sudarytos metodikos, kurią pats ir patvirtino, kaltas Kainų komisijos pirmininkas. Jis buvo atleistas iš užimamų pareigų.

Deja, šilumos kaina nuo to nepamažėjo, tik savivaldybės išsikovojo daugiau teisių. Jau parengtas dokumento projektas, kad UAB „Litesko“ privalės kainų projektą teikti rajono Tarybai, o Savivaldybė, apsvarsčiusi situaciją, pati kreipsis į Kainų komisiją. Savivaldybė bent jau gaus dokumentus, su skaičiavimais ir pati galės matyti, ar pagrįstai keliamos kainos.



Vartoti mažiau

A.Mackevičius sakė, kad pastarojo kainų šuolio Savivaldybė paveikti tikrai negalėjo. Mero patarėjas pats važiavo į Kainų komisiją, kalbėjo su specialistais. Pastarąjį kartą padidinti šilumos kainą privertė brangstančios dujos ir kiti energetiniai ištekliai.

Pernai kompensavusi pusę pabrangimo sumos, šiemet to daryti Savivaldybė neketina. Tam reikėtų daug pinigų. Nors vis dažniau kyla kalbų, kad Savivaldybei pačiai vertėjo perimti tvarkyti šilumos ūkį, o ne išnuomoti jį UAB „Litesko“, rajono vadovai taip nemano. Tokių investicijų šiluminiams tinklams renovuoti Savivaldybė skirti nebūtų pajėgusi. Per tiek metų šilumos tinklai būtų nusidėvėję taip, kad gyventojams kiltų grėsmė apskritai likti be šildymo.

Tiek valstybė, tiek šilumos tiekėjai visaip skatina daugiabučių gyventojus renovuoti būstus, kad būtų kuo mažiau sunaudojama šiluminės energijos. Mat tik tokiu būdu sumažėtų išlaidos šildymui. Tačiau Nacionalinės vartotojų federacijos šilumos ūkio ekspertas Rimantas Zabarauskas pripažįsta, kad laimės tik tie, kurie pirmieji suskubs modernizuoti daugiabučius. Sumažėjus šilumos vartojimui, tiekėjams šilumos kainą vėl teks didinti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas