|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-10-19 16:00
Eglė KVIESULAITIENĖ
Ambulatorinę reabilitaciją Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Kononenkaitė vadina reabilitacija „arčiau namų“. Mat ji skirta tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali išvykti į sanatorijas. Juo labiau kad rajono gydymo įstaigos ir negali patenkinti visų, nemokamai norinčių vykti reabilituotis į Palangą, Birštoną, Druskininkus ir kt. Žmonių patogumui skyriaus darbo laikas nuo šio mėnesio pailgintas. Procedūrų kabinetai veikia nuo 8 val. (kai kurie – ir nuo 7.30 val.) iki 16.30 val. Skyriaus vedėja sakė, kad ypač daug žmonių, net palyginti jaunų, skundžiasi stuburo išvarža. Esant tokiai ligai, itin svarbus reabilitacinis gydymas. Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius gali pasiūlyti net 16 dienų gydymo kursą po 3–4 procedūras per dieną. Ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius turi puikių kineziterapijos priemonių, šiuolaikinių treniruoklių, masažuoklių, fizioterapijos aparatūros. Vakuuminės terapijos, magnetoterapijos aparatai padeda atstatyti kraujotaką, gydo įvairius galvos susirgimus. Šie prietaisai turi labai daug programų, tad juos galima pritaikyti įvairioms ligoms gydyti. Skausmui malšinti, randams, sutinimui, odos defektams, net kosuliui gydyti taikoma šviesos terapija. Po įvairių traumų, nudegimų, insultų, koordinacijos sutrikimų ligoniams padeda ergoterapija. Šalčio ir mikrobangų terapijos aparatais malšinami skausmai. Pasveikę po ligos, bet jaučiantys išlikusius negalavimus pacientai turėtų pratęsti gydymą pas reabilitologus. Įvertinę „vietinės sanatorijos“ teikiamas paslaugas, žmonės į reabilitologę kreipiasi nuolat. Kai kurie į procedūras važinėja iš Kybartų, Gražiškių, netgi iš kitų rajonų. Po sunkios kojos operacijos sveikstantis vienas rajono politikas sakė taip pat netikėjęs, kad procedūros gali turėti tokį poveikį. Kauno medikai pranašavo, kad vyrui teks visą likusį gyvenimą vaikščioti su ramentais. Tačiau pradėjęs reabilitaciją Vilkaviškio ligoninėje, politikas kaip mat metė ramentus į šoną ir dabar į procedūras vaikščioja pats. Gydytoja J.Kononenkaitė sakė kartais pajuntanti pacientų abejones. Dažniausiai šie žmonės jau būna baigę medikamentinį gydymą, tad nelabai tiki, kad kas nors begali padėti atstatyti sveikatą. Jie dažnai skeptiškai vertina procedūras, dejuoja, kad jos nieko nepadeda. Bet atlikę visą procedūrų kursą, po kiek laiko pacientai pajunta didelį pagerėjimą. Tada jie prašo daugiau procedūrų, atvyksta netgi šeimomis, nusiteikę atsigauti ir sustiprėti. Gydytoja nerimauja, kad mūsų žmonės vis dar per mažai rūpinasi sveikata, turėdami galimybes nieko nedaro, kad pagerėtų savijauta, praeitų skausmai. Dažnai stuburo, kojų skausmus jie „nurašo“ amžiaus bėdoms, o į medikus kreipiasi tik tuomet, kai su skausmu nebegali gyventi. Bet tokiu atveju, norint išgydyti įsisenėjusią ligą, reikia labai didelių ir mediko, ir paciento pastangų. Todėl gydytoja skatina nelaukti, o kreiptis į savo šeimos gydytojus ir prašyti siuntimo pas reabilitologą, kad medikams netektų ištarti taip dažnai kartojamos frazės: „Kur jūs buvote anksčiau?“ Į ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus specialistus galima kreiptis ir be siuntimo, bet tuomet už procedūras teks susimokėti iš savo kišenės. Publikuota: 2007-10-19 16:00:16 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|