|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-10-19 15:57
Gydytoja V.Traberg pripažino, kad moteris chirurgė – gan retas reiškinys medicinoje.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Rajono pacientų pasitikėjimą greitai užkariavusi medikė – viena iš nedaugelio chirurgių moterų mūsų rajono gydymo įstaigų istorijoje. Gydytoja Valentina pripažįsta, kad chirurgiją renkasi reta moteris. Bet ją ši medicinos sritis sužavėjo konkretumu, radikalumu ir tuo, kad greitai galima pajusti savo darbo rezultatą. Pašalinus negalavimo priežastį – išoperavus, ligonis iškart pradeda sveikti. 29-erius metus chirurge dirbanti kaunietė medike svajojo tapti nuo pat vaikystės, nors jos giminėje daugiau gydytojų nebuvo. Žinoma, kartais pasvarstydavo, kad galbūt galėtų būti ir gera mokytoja, tačiau apsispręsti padėjo paauglystėje užklupusi liga. Tada mergaitę sužavėjo ją gydę savo darbui atsidavę gydytojai ir seselės. V.Traberg niekada nesigailėjo pasirinkusi sunkią sritį. Darbo pradžioje teko dirbti ir ligoninėje, kur kasdien reikėdavo stovėti prie operacinio stalo. Vėliau tokiam nuolatinių įgūdžių reikalaujančiam darbui sutrukdė šeima, gimę vaikai, tad gydytoja pasirinko darbą poliklinikoje. Dabar medikė kasdien dirba Kauno Dainavos poliklinikos chirurge ir dukart per savaitę atvažiuoja į Vilkaviškį. Kaunietė gydytoja neslepia, kad važinėti į darbą svetimame mieste ją paskatino gerokai didesnis atlyginimas. Ne paslaptis, jog papildomo darbo provincijose ieškosi ne vienas Kauno medikas. Gydytoja Valentina sako Vilkaviškį atradusi atsitiktinai – tiesiog susipažino su viena vilkaviškiete bendrosios praktikos slaugytoja. Iš jos ir sužinojo apie tai, kad Vilkaviškyje medikų algos didesnės, o poliklinikai tuo metu kaip tik trūko chirurgo. Nors prie naujosios darbovietės sako greitai įpratusi, paties Vilkaviškio gydytoja dar pažinti neturėjo laiko. Mat nuo 8 val. ryto pradedanti darbą Vilkaviškio PSPC, o 14 val. ji jau turi priimti ligonius Kaune. Paprašyta palyginti pacientus, medikė sakė, kad provincijos gyventojai – kantresni. Ligos – panašios visur, tik rajono žmonės patiria kiek daugiau įvairių traumų. Dabar, kai į kursus išvykęs kitas Vilkaviškio poliklinikos chirurgas, kaunietei medikei tenka itin dideli krūviai. Per keturias valandas kartais tenka konsultuoti daugiau nei 50 ligonių. Bet medikė džiaugiasi čia turinti itin geras pagalbininkes – slaugytojas. – Bendraudama su provincijos pacientais pajutau, kad jie pasigenda medikų dėmesio. Todėl bent koks dėmesys juos labai pamalonina. Dauguma konfliktų, pacientų nepasitenkinimo medikais kyla dėl to, kad per mažai bendraujama, aiškinama žmogui apie jo ligą, – kalbėjo V.Traberg. Gydytoja pasidžiaugė, kad rajonų gydymo įstaigos puikiai aprūpintos medicinine įranga, tad ligas galima diagnozuoti ankstyvose stadijose ir puikiai gydyti. Darbo sąlygos niekuo nesiskiria nuo didžiųjų miestų poliklinikų. Vienintelis minusas – ilgoka kelionė į darbą. Bet prie jos per trejus metus medikė jau spėjo įprasti. Publikuota: 2007-10-19 15:57:39 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|