|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-10-18 10:06
|
|
|
Elena SABALIAUSKIENĖ
Šį kartą kviečiame susipažinti su Valstybinės kalbos inspekcijos patarimais apie posėdžių ir susirinkimų kalbą.
Valstybinė kalbos inspekcija – pagrindinė institucija, kontroliuojanti, kaip valstybės ir savivaldybių įstaigose, įmonėse, organizacijose laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų norminių aktų reikalavimų.
Apsilankę Valstybinės kalbos inspekcijos svetainėje http://vki.lrs.lt/ rasite informacijos apie valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus. Skiltyje „Svarbu žinoti“ pateikiami patarimai – naudingi visiems kalbos vartotojams.
* * *
Sklandžiai vykęs pasitarimas ar susirinkimas – ne tik įstaigos ar įmonės įvaizdžio dalis, nuo to priklauso ir tolesnio darbo sėkmė. Svarbu ne tik tai, kas sakoma, bet ir kaip sakoma. Kartais klausytojus labai erzina ausį rėžiančios kalbos klaidos. Norint to išvengti, būtų pravartu labiau išmanyti kalbos kultūrą.
Aptariant vadovavimą renginio eigai, galima sakyti vesti pasitarimą, bet teiktinesni variantai su veiksmažodžiu pirmininkauti: pirmininkauti pasitarimui, posėdžiui. Vartoti junginį vesti posėdį netinka renginio organizavimo reikšme – posėdį ne veda, o rengia (pvz., du kartus per mėnesį).
Kartais pasakoma darbotvarkėje stovi keli klausimai, reikėtų sakyti darbotvarkėje yra keli klausimai.
Dažnai padaroma padalyvio vartojimo klaida, kai ir pagrindinį, ir šalutinį sakinio veiksmą atlieka tas pats veikėjas, pvz., remiantis (turi būti remdamasis) patikrinimo išvadomis, direktorius priėmė nutarimą.
Žodis eilė nevartotinas reikšmėmis „keletas, dalis, daug, daugelis“. Dažna klaida eilė klausimų arba eilė darbuotojų taisoma į keletas, daug, daugelis klausimų, darbuotojų.
Suteikiant žodį, dažnai kreipiamasi fraze pasakykit, prašau, bet taisyklingai reikia sakyti prašau ar prašom pasakyti.
Kai kalbama apie kieno nors išstojimą, galima suprasti, kad tas asmuo nustojo būti nariu. Šis žodis nevartotinas kalbėjimo, kalbos sakymo reikšme, pvz., užuot klausus, ar bus norinčių išstoti, reikėtų pasiteirauti, ar bus norinčių kalbėti, tarti žodį.
Įprasta, kad vadovas už pasisakymus kalbėtojams padėkoja, tik nereikėtų pamiršti vietoj netaisyklingų formų ačiū labai ar didelis ačiū sakyti labai ačiū.
Kai norima pasakyti, kad kas nors užima poziciją, sakytina laikosi pozicijos. Klausimas gali būti principinis, bet nevartotinas prieveiksmis principiniai, pvz., darbo planas su partneriais principiniai (iš esmės, iš principo) suderintas.
Žodžio pristatymas negalima vartoti dokumento, kuriuo kas nors siūloma (apdovanoti, skirti premiją, pensiją ir kt.) reikšme. Toks dokumentas vadintinas teikimu, siūlymu, rekomendacija.
Akcentuojant veiksmo atlikimo laiką, taip pat daroma daug kalbos klaidų, pvz.: frazė laike posėdžio nevartotina renginio momentui nusakyti, todėl reikia sakyti per posėdį, posėdžio metu. Anksčiau laiko taisytina į pirma laiko, prieš laiką arba tiesiog anksčiau. Laiko bėgyje yra verstinė konstrukcija, ji keistina į pasakymą laikui bėgant.
Nevartotina vietininko forma sąryšyje su tuo keičiama į pasakymą dėl to, kadangi.
Sakant, kad darbuotojas sudalyvavo susirinkime, daroma kalbos klaida. Jeigu jis išbuvo ten nuo pradžios iki pabaigos, vadinasi, jis susirinkime dalyvavo.
Konstatuojant, kad susirinkimas vyko aukštame lygyje, reikėtų nepamiršti, jog taisyklingai sakytina susirinkimas buvo aukšto lygio.
Kalbos kultūra yra neatsiejama bendros žmogaus kultūros dalis. Save gerbiantis asmuo gerbia ir posėdžių ar susirinkimų dalyvius.
Šį kartą kviečiame susipažinti su Valstybinės kalbos inspekcijos patarimais apie posėdžių ir susirinkimų kalbą. |
Valstybinė kalbos inspekcija – pagrindinė institucija, kontroliuojanti, kaip valstybės ir savivaldybių įstaigose, įmonėse, organizacijose laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų norminių aktų reikalavimų.
Apsilankę Valstybinės kalbos inspekcijos svetainėje http://vki.lrs.lt/ rasite informacijos apie valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus. Skiltyje „Svarbu žinoti“ pateikiami patarimai – naudingi visiems kalbos vartotojams.
* * *
Sklandžiai vykęs pasitarimas ar susirinkimas – ne tik įstaigos ar įmonės įvaizdžio dalis, nuo to priklauso ir tolesnio darbo sėkmė. Svarbu ne tik tai, kas sakoma, bet ir kaip sakoma. Kartais klausytojus labai erzina ausį rėžiančios kalbos klaidos. Norint to išvengti, būtų pravartu labiau išmanyti kalbos kultūrą.
Aptariant vadovavimą renginio eigai, galima sakyti vesti pasitarimą, bet teiktinesni variantai su veiksmažodžiu pirmininkauti: pirmininkauti pasitarimui, posėdžiui. Vartoti junginį vesti posėdį netinka renginio organizavimo reikšme – posėdį ne veda, o rengia (pvz., du kartus per mėnesį).
Kartais pasakoma darbotvarkėje stovi keli klausimai, reikėtų sakyti darbotvarkėje yra keli klausimai.
Dažnai padaroma padalyvio vartojimo klaida, kai ir pagrindinį, ir šalutinį sakinio veiksmą atlieka tas pats veikėjas, pvz., remiantis (turi būti remdamasis) patikrinimo išvadomis, direktorius priėmė nutarimą.
Žodis eilė nevartotinas reikšmėmis „keletas, dalis, daug, daugelis“. Dažna klaida eilė klausimų arba eilė darbuotojų taisoma į keletas, daug, daugelis klausimų, darbuotojų.
Suteikiant žodį, dažnai kreipiamasi fraze pasakykit, prašau, bet taisyklingai reikia sakyti prašau ar prašom pasakyti.
Kai kalbama apie kieno nors išstojimą, galima suprasti, kad tas asmuo nustojo būti nariu. Šis žodis nevartotinas kalbėjimo, kalbos sakymo reikšme, pvz., užuot klausus, ar bus norinčių išstoti, reikėtų pasiteirauti, ar bus norinčių kalbėti, tarti žodį.
Įprasta, kad vadovas už pasisakymus kalbėtojams padėkoja, tik nereikėtų pamiršti vietoj netaisyklingų formų ačiū labai ar didelis ačiū sakyti labai ačiū.
Kai norima pasakyti, kad kas nors užima poziciją, sakytina laikosi pozicijos. Klausimas gali būti principinis, bet nevartotinas prieveiksmis principiniai, pvz., darbo planas su partneriais principiniai (iš esmės, iš principo) suderintas.
Žodžio pristatymas negalima vartoti dokumento, kuriuo kas nors siūloma (apdovanoti, skirti premiją, pensiją ir kt.) reikšme. Toks dokumentas vadintinas teikimu, siūlymu, rekomendacija.
Akcentuojant veiksmo atlikimo laiką, taip pat daroma daug kalbos klaidų, pvz.: frazė laike posėdžio nevartotina renginio momentui nusakyti, todėl reikia sakyti per posėdį, posėdžio metu. Anksčiau laiko taisytina į pirma laiko, prieš laiką arba tiesiog anksčiau. Laiko bėgyje yra verstinė konstrukcija, ji keistina į pasakymą laikui bėgant.
Nevartotina vietininko forma sąryšyje su tuo keičiama į pasakymą dėl to, kadangi.
Sakant, kad darbuotojas sudalyvavo susirinkime, daroma kalbos klaida. Jeigu jis išbuvo ten nuo pradžios iki pabaigos, vadinasi, jis susirinkime dalyvavo.
Konstatuojant, kad susirinkimas vyko aukštame lygyje, reikėtų nepamiršti, jog taisyklingai sakytina susirinkimas buvo aukšto lygio.
Kalbos kultūra yra neatsiejama bendros žmogaus kultūros dalis. Save gerbiantis asmuo gerbia ir posėdžių ar susirinkimų dalyvius.
Publikuota: 2007-10-18 10:06:25
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|