„Santaka“ / Netikėta sesers mirtis privertė abejoti medikais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-10-16 08:37

Dalinkitės:  


Sesers sveikata besirūpinusiai Halinai teko didžiulė atsakomybė – rūpintis be mamos likusiais dešimtmete Aida ir penkerių Šarūnu.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Netikėta sesers mirtis privertė abejoti medikais

Eglė KVIESULAITIENĖ

Netikėta keturiasdešimtmetės kybartietės mirtis artimiesiems buvo labai skaudi. Atrodytų, „nekaltos“ ligos – radikulito – į ligoninę išvykusi gydytis moteris namo nebegrįžo. Savieji įtaria, kad medikų skirtas gydymas buvo ne tik neefektyvus, bet galėjo priartinti mirtį.



Skausmas nepraėjo

Matlaukietė Halina Žolynienė, pasakodama apie paskutiniąsias sesers Irenos Barkauskienės gyvenimo savaites, šluostėsi ašaras. Moteris, lankiusi seserį ligoninėje ir prižiūrėjusi jos mažamečius vaikus, tuomet net juodžiausiame sapne nesapnavo, kad Irena į namus nebegrįš.

Rugpjūčio mėnesį keturiasdešimtmetį atšventusi I.Barkauskienė skaudančia nugara pasiskųsdavo gan dažnai. Mat dirbo siuvėja, tad ir pati neabejojo, jog strėnas kausto radikulitas. Kai skausmas tapdavo nebepakenčiamas, Irena kreipdavosi į savo šeimos gydytoją Kybartuose. Medikas moteriai išrašydavo vaistų ir tuomkart skausmas sumažėdavo. Tačiau pastarąjį kartą skausmo apmalšinti nepavykus, I.Barkauskienė buvo nusiųsta gydytis į Vilkaviškio ligoninės Nervų ligų skyrių.



Pasikalbėti nepavyko

Nuo pirmadienio ligoninėje besigydžiusią Ireną sesuo Halina su vaikais aplankė ketvirtadienį. Moteriai į akis krito tai, kad artimuosius koridoriumi palydėjusi ligonė skaudama koja nežengia, o ją tarsi tempia. Irena tada pasiguodė, kad sveikata negerėja.

Halina prisimena tuomet net pyktelėjusi ir sakiusi sesei, kad ji žiūrėtų sveikatos, kalbėtų su gydytojais, nes gydymas nepadeda. Tačiau ramaus būdo Irena sudraudė Haliną, kad ši nekeltų triukšmo. Halina tuomet paprašė sesers, kad ši duotų žinią, kai pamatys savo gydytoją. Moteriai buvo neramu dėl silpstančios ligonės ir ji norėjo pasikalbėti su specialistais. Bet sesers skambučio H.Žolynienė taip ir nesulaukė. Palatoje seserį vis lankiusiai Halinai gydytojo nepavyko susitikti.



Mašinos negavo

Kai sekmadienį vėl atvyko į ligoninę aplankyti sesers, Halina pasakojo nustėrusi. Irena jau nebegalėjo vaikščioti, nuo antibiotikų jai buvo dingęs apetitas, nuo maisto pykindavo, ligonė buvo nusilpusi. Pirmadienį susitikusi su sesers palatos gydytoju Petru Vaitiekūnu Halina reikalavo, kad ligonė būtų kuo skubiau išsiųsta konsultuoti į Kauną. Gydytojas sakė jau parengęs dokumentus pacientę išsiųsti tretinio lygio specialistams, nes nerimavo dėl pablogėjusios jos būklės. Tačiau iš medikų Halina išgirdo, kad specialiojo automobilio gabenti ligonei gydymo įstaiga skirti negali.

– Kai paprašiau mašinos, gydytojas pasiūlė ligonę pakeliui „damesti“ iki Kauno medicinos universiteto klinikų, nes tuo metu veš pacientą į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę, – piktinosi Halina. – Taip supratau, kad ligonę išsivežame savo noru, todėl patys turime ja ir pasirūpinti.



Kaltas pūlinys

Kauno medicinos universiteto klinikose medikų požiūris į ligonę Irenos artimuosius dar labiau pribloškė.

– Iš pradžių mus su siuntimu priėmęs gydytojas tik šaipėsi, kad Irena neva visai sveika – juda, kruta, juokiasi. Tada neišlaikiau ir atrėžiau, kad ligonė dar nenumirė, bet jeigu dar ilgiau medikai negydys, gali taip ir atsitikti, – apie pirmą susitikimą su Kauno medikais pasakojo Halina.

Šiaip taip per ašaras gavę vežimėlį ligonei gabenti, artimieji su sunkiai sergančia Irena buvo siuntinėjami iš vieno aukšto į kitą. Tik tada, kai visą dieną ištampytą ligonę pradėjo pykinti, gydytojai vakarop ją nugabeno į Skubios pagalbos skyrių.

Ten buvo atlikti visapusiški tyrimai. Halinai medikai paaiškino, kad sesers ligos priežastis – vidinis pūlinys šlaunyje, kurio skleidžiami toksinai kelia komplikacijas. Pūlinys galėjo atsirasti nuo bet ko – streso, sumušimo, infekcijos. Situaciją, anot Kauno medikų, dar labiau galėjo pabloginti tai, kad Vilkaviškio ligoninėje pacientei buvo skirtos fizioterapijos procedūros. Skubią pagalbą teikusi kaunietė medikė stebėjosi, kad dar jaunos moters organizmas taip nualintas, jog net negalima jos operuoti – ligonė gali mirti. Medikai baiminosi ne be pagrindo – po keturių parų, praleistų Kauno medicinos universiteto klinikose, Irena Barkauskienė mirė.



Gydėsi ambulatoriškai

Vilkaviškio ligoninėje Ireną Barkauskienę gydęs neurologas Petras Vaitiekūnas sakė negalėjęs patikėti, kai išgirdo, kad jo pacientė mirė.

– Jos būklė buvo sunki, bet tikrai ne tokia, kad būtume kalbėję apie mirtį, – aiškino P.Vaitiekūnas. – Ligos eiga buvo netradicinė, bet visi simptomai ir tyrimai rodė, kad pacientei – vadinamasis radikulitas. Tik nusilpęs kraujas mums kėlė nerimą.

Nuo pat pradžios susipažinęs su I.Barkauskienės ligos istorija, gydytojas sužinojo, kad dėl nusilpusios kojos moteris į šeimos gydytoją kreipėsi dar birželio mėnesį. Kelias savaites turėjusi nedarbingumo lapelį ligonė pasveiko. Tačiau rugsėjį I.Barkauskienė vėl kreipėsi į gydytoją dėl varginančio kairės kojos ir juosmens skausmo.

– Kadangi simptomai rodė neurologinę ligą, I.Barkauskienę konsultavo ligoninės Konsultacinio skyriaus neurologė, – aiškino P.Vaitiekūnas. – Ligonei atlikta kompiuterinė tomografija. Tyrimas parodė tarpslankstelinio disko išsigaubimą, kuris spaudžia nervo šaknelę. Ligonę gydė šeimos gydytojas ambulatoriškai, tačiau jai nepagerėjo.



Įtarė vėžį

Gavusi šeimos gydytojo siuntimą, ligonė buvo nukreipta į ligoninės Nervų ligų skyrių. Penktadienio vakarą, kai ji atvyko, budėjęs nervų ligų gydytojas P.Vaitiekūnas apžiūrėjo, išklausė nusiskundimų.

– Ligonė papasakojo apie skausmus kojoje ir juosmenyje. Patikrinęs radau išnykusį refleksą kairėje kojoje, sumažėjusį jutimą kairės pėdos ir blauzdos srityje, išstudijavau kompiuterinio tomografo tyrimo išvadas. Viskas patvirtino neurologinį susirgimą – disko išvaržą, kurią reikia gydyti, – pirmąjį susitikimą su ligone prisiminė gydytojas.

Pirmadienį ligonei buvo atlikti kraujo tyrimai, ji nusiųsta gydytojo reabilitologo konsultacijai.

– Kai gavau kraujo tyrimo rezultatus, sunerimau, – pripažino gydytojas P.Vaitiekūnas. – Tyrimas rodė mažakraujystę ir didelį kraujo nusėdimą. Bandžiau išklausti ligonės apie kitus negalavimus, bet ji sakė rimtesnių bėdų neturinti. Toks kraujo tyrimas paprastai signalizuoja apie rimtą ligą. Pakitimai per vieną dieną atsirasti negali – tai rodo ilgą ligos procesą. Juo labiau kad pacientė buvo labai smulkaus sudėjimo, pablyškusi, nesvėrė nė 50 kg. Atvirai sakau – įtariau, kad, be neurologinio susirgimo, ji gali sirgti ir onkologine liga, todėl skyriau visus tyrimus ligai atrasti. Jau kitą dieną ligonei buvo atlikta pilvo organų echoskopija, rentgenograma, ginekologų apžiūra, fibrogastroskopija ir kt.



Pakilo temperatūra

Tačiau tyrimų atsakymai kraujo nusėdimo priežasties neatskleidė – plaučiai, širdis, kiti organai buvo be pakitimų. Dar kartą atliktas specialus tyrimas, parodantis piktybinę kraujo ligą, kuri taip pat gali sukelti skausmus stuburo, kojų srityse. Bet ir iš šio tyrimo medikai įtariamą susirgimą patvirtinančio atsakymo negavo.

Penktadienį ligonę apžiūrėjo ir skyriaus vedėja V.Tamulienė. Ji nustatė, kad padidėjęs ligonės širdies susitraukimų dažnis, todėl atlikta elektrokardiograma, konsultavo budintis terapeutas. Taip pat atlikta kairės šlaunies rentgenograma, bet kauluose jokių pakitimų nerasta.

Tačiau medikams nerimą pradėjo kelti tai, kad ligonės temperatūra sekmadienį pakilo iki 37,4° C, o kraujo tyrimas parodė ir uždegiminį procesą organizme. Tada buvo skirti lašinamieji antibiotikai.

Anot gydytojo P.Vaitiekūno, I.Barkauskienės būklė pradėjo blogėti tik sekmadienį. Iki tol ji buvo gan stabili. Tai, kad ligonei sunku vaikščioti, nuolat vargino skausmas, medikams įtarimų nekėlė: stuburo išvarža pasireiškia labai stipriais skausmais, todėl skiriami ypač stiprūs vaistai.

– Daugelį tokia liga besiskundžiančių ligonių seselėms į procedūras tenka vežti ratukuose, – aiškino poros dešimtmečių neurologo stažą turintis medikas. – Galbūt artimiesiems tai atrodo baisiai, bet pačiam ligoniui vaikščioti, kai kenčia itin didelį skausmą, dar sunkiau.



Perkelti sunku

Pirmadienio rytą, pamatęs savaitgalį budėjusių medikų užfiksuotus pakitimus, gydytojas kreipėsi į Kauno medicinos universiteto neurochirurgus. Medikas pripažino, kad perkelti į tretinį lygį ligonį, kurio diagnozė nėra visiškai aiški, labai sudėtinga. Kauno neurologai sutiko ligonę priimti tik konsultacijai, bet ne guldyti į ligoninę.

– Iš patirties žinau, kad konsultacijos užtrunka labai ilgai – ligonis varginamas, jam tenka pačiam pasiekti įvairius specialistus, todėl norėjau, kad kauniečiai I.Barkauskienę sutiktų guldyti, – aiškino P.Vaitiekūnas. – Tuomet ligoninės automobilis, kuriuo gabenami gulintys ligoniai, būtų nuvežęs pacientę ir pristatęs į skyrių. Tą dieną turėjome gabenti ir kitą ligonį, todėl visai dienai skirti automobilio negalėjome.

Vilkaviškio medikai atsakymo, nuo ko mirė jų pacientė, negavo. Artimiesiems Kauno medikai paaiškino, jog dar jauna moteris mirė dėl kraujo užkrėtimo. Mirties liudijime pagrindine mirties priežastimi nurodoma kairės pakinklio venos trombozė.

Klausant medikų, atrodo, jog jie padarė, ką galėjo, kad jų pacientė pasveiktų ir gyventų pilnavertį gyvenimą. Tačiau artimiesiems, kasdien žvelgiantiems į du mamos netekusius vaikus, sunku susitaikyti su netektimi. Ir sunku suvokti, kad iki tol sveika atrodžiusi moteris per porą savaičių tapo nebepagydoma ligone.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas