|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-10-12 16:26
Scena iš spektaklio „Žemės mokestis“.
Jau beveik du šimtus metų įvairiausių pasaulio tautų vaikai klausosi pasakojimo apie nelaimingą mažąjį Muką, kuris kažkada gyveno Nikėjoje, buvo visų apleistas ir užmirštas. Gyveno jis vienui vienas ir į miestelį išeidavo tik vieną kartą per mėnesį. Tos dienos visi Nikėjos vaikai labai laukdavo, kad galėtų pasišaipyti ir pasilinksminti iš nelaimėlio Muko, nes jis buvo mažas ir keistos išvaizdos. Nebegalėdamas kęsti patyčių, Mukas iškeliauja į pasaulį laimės ieškoti. Ilgai keliavęs Mukas pasiekia pasakišką Rytų miestą. Čia jis bando surasti savo laimę, bet Rytų šalies karalius ir jo svita nelaimėliui nėra malonūs. Mukas patiria virtinę nesėkmių ir apgavysčių, bet stebuklingos lazdelės ir šlepečių pagalba sugeba nugalėti visus sunkumus, atsilygina savo skriaudėjams ir „...apsisukęs ant kulno nuskrenda padebesiais...“ Vaidina: E.Stokė, E.Matulaitė, E.Kačinskas, D.Petkevičius, J.Tamošiūnas, P.Kežys, J.Skukauskaitė, A.Vaišnys. „Žemės mokestis“ – viena naujausių M.Zalytės pjesių. Veiksmas vyksta dabartinėje Latvijoje, šalyje, kuri sparčiai integruojasi į Europos Sąjungą. Pagrindiniai šios pjesės veikėjai Zenta ir Hermanis – šiuolaikiniai išmestieji už visuomenės borto, autsaideriai. Prieš mus atgyja skausmingiausi 20 a. antros pusės Latvijos istorijos puslapiai, primenantys ir Lietuvos likimą. Zenta ir Hermanis atstovauja dvi suirusios šeimos ir tautos, skaldytos skirtingų ideologijų, puses. Tai ir šiuolaikinio vargingiausio visuomenės sluoksnio, kuris desperatiškai kabinasi į tėvų žemę, simboliai. „Žemės mokestis“ – modernus „sudužusių iliuzijų“ dramos variantas. Pagrindiniai veikėjai gyvena iliuzijų pasaulyje. Zentos ir Hermanio gyvenimo nuosavybė yra tokia pat iliuzija kaip ir absurdiški televizijos serialai, brolio iš Amerikos laukimas ar Zentos katinas. Pjesės pabaigoje Zenta, cituodama garsų latvių poetės Aspazijos eilėraštį „Svirpliuko Kalėdos“, tarsi signalizuoja, kad mūsų išsivadavimo galimybė slepiasi didžiųjų dvasių pasaulyje. Vaidina: Irena Vasiulytė, Algirdas Paulavičius, Justina Jukonytė, Evaldas Stokė. Maloniai kviečiame į spektaklius. Užsk. 6723 Publikuota: 2007-10-12 16:26:18 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|