|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-10-11 09:24
Dešinėje – gerai pasiruošęs žiemojimui augalas. Kairėje – tankaus, nepurkšto fungicidais pasėlio pavyzdys. Šio rapso augimo kūgelis pakilęs virš žemės net 22 cm.
augimo kūgelis žiemojimo pradžioje bus ne aukščiau kaip 30 mm virš žemės paviršiaus; šaknies kaklelis storesnis kaip 10 mm; išsivysčiusių lapų skaičius didesnis kaip 6 vnt.; dirvose netelkšos vanduo. Visi išvardyti punktai yra visiškai įvykdomi. Žieminiams rapsams turint tris lapelius, reikėtų jų plotus nupurkšti fungicidu, turinčiu reterdantinių savybių, pvz., folikuru ar juventusu. Fungicido norma būtų nuo 0,5 iki 1 kg/ha. Kiek žieminiai rapsai turi tikrų lapelių, tiek ir vartojame šimtų gramų. Panaudojus fungicidą gaunama dviguba nauda. Stabdomas rapsų augimas į viršų ir kurį laiką apsaugoma nuo ligų. Suvėlinus purškimą arba visai jo neatlikus, augimo kūgelis ištįsta į viršų ir esant besniegei šaltesnei žiemai padidėja žieminių rapsų žuvimo tikimybė. LŽŪU duomenimis, žieminių rapsų augimo kūgelio aukščio nuo žemės paviršiaus įtaka peržiemojimui buvo tokia: iki 1 cm virš žemės – peržiemojo 84,6 proc. augalų; 1–2 cm virš žemės – peržiemojo 80 proc. augalų; 2,5–3 cm virš žemės – peržiemojo 75,7 proc. augalų; daugiau nei 5 cm virš žemės – peržiemojo 48,5 proc. augalų. Esant nepiktžolėtam ir normaliam pasėlio tankumui bei panaudojus vieną iš fungicidų, šaknies kaklelio storis taip pat bus didesnis kaip 1 cm. Apšalus ar žuvus augimo kūgeliui, iš šaknies kaklelio pumpurų galimas naujų šoninių ūglių atžėlimas. Kuo šaknies kaklelis storesnis, tuo didesnė tikimybė gauti didesnį atžalų kiekį. Purškiant fungicidais, jei dirvoje trūksta boro ar ji yra sausa ir todėl augalai jo negali paimti, reikėtų pridėti trąšų, turinčių šio elemento. Trūkstant boro, perpjovę šaknį kaklelio zonoje pastebėsime parudavusį vidurį. Tai sumažina vandens ir maisto medžiagų perdavimo kiekį į lapus ir šaknų maitinimą lapuose sukurta organine medžiaga. Dėl to sumažės ir sėklų derlius. Ne mažesnis kaip 6 lapų skaičius reikalingas pridengti augimo kūgeliui. Iškritus nors ir nedideliam sniego sluoksniui prispaudžiami lapai, taip susidaro šilumos izoliacinis sluoksnis, neleidžiantis žūti rapsams. Esant giliam įšalui bei pavasarį staigiai nutirpus sniegui, žemesnėse dirvožemio vietose stovės vanduo. Tai gali būti viena iš rapsų žuvimo priežasčių. Kaip to išvengti, rašiau jau pernai. Kas pageidaus, gali kreiptis, paaiškinsiu ir šiais metais. Dar yra dvi sparčiai plintančios rapsų ligos, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį Tai – fomozė ir pilkasis puvinys. Fomozė pasirodo nuo daigų tarpsnio ir vėliau. Skiriamasis šios ligos požymis – pilkos, įdubusios, tamsiais pakraščiais dėmės. Jei ji pasirodo ankstyvame augalo augimo tarpsnyje, tai negydant per lapkočius pereina ant stiebo, dėl to susidaro sausas puvinys, lupasi audiniai ir stiebai lūžinėja. Kita liga – pilkasis puvinys. Šiai ligai plisti padeda šalnos ir vabzdžiai, pvz., paslėptastraublis. Per pažeistas vietas puvinys patenka į augalą. Norint, kad rapsai rudenį neapsikrėstų šia liga, reikėtų naikinti kenkėjus. Jei viską atliksime gerai, tai bus didelė tikimybė, kad rapsai žiemos sėkmingai, nors didelės reikšmės gali turėti ir klimatinės sąlygos. Kęstutis BUKAUSKAS LŽŪKT Vilkaviškio biuro augalininkystės konsultantas Publikuota: 2007-10-11 09:24:14 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|