„Santaka“ / Karaliaučiaus kraštas garsus ir kurortiniais miesteliais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-10-11 09:21

Dalinkitės:  


Jaukios krantinės nedideliame kurortiniame miestelyje šviečia iš tolo net naktį.

Autorės nuotr.


Karaliaučiaus kraštas garsus ir kurortiniais miesteliais

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Senąjį miestą mena nesugriauti pastatai

Pačiame Kaliningrade yra gausybė įdomių istorinių vietų. Išlikęs nesugriautas ir išsaugotas žiedinis gynybinis pylimas su 26 bastionais. Viename jų įkurtas Gintaro muziejus, kituose kaliningradiečiai įrengė garažus, dirbtuves, barus. Įdomūs istorijos, jūreivystės muziejai.

„Luizės vardas laikytas Kionigsberge šventu, išlikęs visuose jo kampuose, – rašo Arvydas Juozaitis neseniai išleistoje knygoje „Karalių miestas be karalių“, kurią verta paskaityti kiekvienam, vykstančiam į Kaliningradą. – Prūsijos karalienės Luizės ženklų daug visoje srityje – net ir rusai su keistu malonumu šiandien mėgsta kartoti jos vardą.“ Dabartiniame Luizės parke stovi paminklas baronui Jeronimui fon Miunhauzenui. Sako, jis Kionigsberge lankėsi 1738 ir 1752 m., vykdamas į tarnybą Rusijos armijoje bei grįždamas iš jos. Daugelis turistų traukia čia nusifotografuoti, nes paminklas gana žaismingas.

Šiame mieste gimė ir užaugo teisininkas, vėliau tapęs rašytoju mistiku, E.T.A Hoffmannas. Čia jis nelaimingai įsimylėjo 9-eriais metais vyresnę šešių vaikų motiną Dorą Hatt.



Kionigsbergo istorijoje – ir lietuvių pėdsakai

Vietoje kitų srities miestų vizitine kortele tapusio Vladimiro Iljičiaus Lenino paminklo Pergalės aikštėje pastatyta 25 metrų aukščio Triumfo kolona. Dabar ši vieta – mėgstama jaunimo susibūrimo vieta. Vakarais čia nuostabiai gražiai atrodo spalvotomis švieselėmis apšviesti fontanai, groja muzika.

Galima patikinti, kad niekam neprailgtų ekskursija po įdomią istoriją menantį senąjį Karaliaučių. Pirmąją pilį, pavadintą Tvangstės vardu, čia dar XIII amžiuje pasistatė prūsai. Vienintelis išlikęs buvusio puikaus senamiesčio statinys – katedra. Joje įsikūręs žymaus mokslininko, filosofo Imanuelio Kanto muziejus.

Įdomi XVIII–XX a. miesto gynybinių įtvirtinimų sistema – V fortas ir lietuvių rankomis supiltas pylimas, vietinių vadinamas Litovskij val.



Paslaptingo Gintaro kambario vilionės

Kaliningradiečiai tiki, kad po miestu vingiuojančiuose tuneliuose, iš kurių kažkada galima buvo patekti į visus pastatus, paslėptas garsusis Gintaro kambarys. Kai kurie tvirtino patys matę, jog senuosiuose raudonų plytų tuneliuose yra sumūryta siena – tikrai ne to laikmečio, kada statyti jie patys. Būtent ten, vietinių nuomone, ir yra mistiškasis lobis, kurį pasitraukdami vokiečiai paliko kaip stiprų energetinį lauką. Tikima, kad ir po kelių amžių jis turėtų pasitraukusią tautą sugrąžinti į šias vietas...



Kviečia jaukios krantinės

Apima sveikas pavydas, apsilankius srities kurortiniuose miestuose. Štai kad ir nedidukas, apie 12 tūkstančių gyventojų turintis Pionierskij kurortas, buvę Kuršiai (vok. Neukuhren). Miestelis išsidėstęs ant 30 metrų aukščio Baltijos jūros kranto, nuo kurio atsiveria viso pamario panorama. Palei visą pakrantę pastatytos didžiulės betoninės krantinės, jaukiomis šviesomis viliojančios ir naktį. Nuo jų laipteliais nusileidęs žemyn gali po kojomis pajusti smulkų pajūrio smėlį.

Šiose vietose buvo senovės prūsų šventos vietos, Rantavos šventykla (vok. Rantau), dabar – Zaostrovje. Antrojo pasaulinio karo metais miestelis beveik nenukentėjo. Čia išlikę senieji pastatai, o „kurhauzai“ sunyko neprižiūrimi. Daugelį jų primena tik vietiniame muziejuje kabantys dailininko paveikslai, senos fotografijos, kurias, kaip ir daugelį kitų daiktų, užkasė savo daržuose pasitraukdami vokiečiai, tikėdamiesi sugrįžti į savo namus.

Pionierskij yra vienintelis pamaryje žvejybos uostas, pritraukiantis nemažai turistų. Jis pritaikytas turistiniams kruiziniams laivams ir yra vienas iš nedaugelio Rusijos uostų, atvirų užsienio laivams bei jachtoms.



Miestelyje galima rasti ir lietuviško alaus

Nors pats miestelis gana skurdus, pastatai nušiurę, vis dėlto čia galima surasti jaukių kavinukių ir neblogą viešbutuką, pavadintą „Natalija“, kuriame modernų liukso klasės kambarį galima gauti už 200 Lt, o vienas pernakvosi ir už 100 Lt. Tik čia pat, viešbutyje, esančioje kavinėje valgyti nepatartina. Nors interjeras gana malonus akiai, patiekalai jam toli gražu neprilygsta, o iš jaunutės padavėjos lūpų šypsenos ir mandagumo išgauti nepavyksta net už pinigus. Tačiau netoliese esančiame „Traktire“ galima rasti pilstomo „Švyturio“ alaus ir gardžių patiekalų mums įprastomis ne didmiesčio kainomis. Už gerą vakarienę be alkoholinių gėrimų čia sumokėsite apie 16 litų.



Trūksta reklamos

Vietiniame muziejuje dirbanti gidė papasakos miestelio istoriją ne tik apie paskutiniuosius 60 metų. Medžiaga ir eksponatai čia sukaupti nuo prūsų laikų ir dėmesio skirta viskam proporcingai. Apsilankiusius lietuvaičius ypač sudomino pasakojimas apie Melo akmenį. Keleto už žmogų didesnių akmenų aikštelė, regis, buvusi čia jau ne vieną amžių. Kažkada čia susitikinėję jaunuoliai pažadėjo vienas kitam, kad išsiskirs tik tada, kai susiglaus šie akmenys. Vaikinui išėjus į karą, mergina sulaužiusi ištikimybės įžadus. Grįžęs jaunuolis paprašęs sužadėtinės pereiti tarp akmenų, kad įsitikintų jos tyrumu. Sunkūs rieduliai susiglaudę, vos tik ji žengė į vidurį. Nuo to laiko jie gavę Melo akmenų vardą. Tikima, kad sugalvojus norą ir apėjus juos tris kartus, svajonė išsipildo. Gidė tikino šią vietą turint ypatingos energetikos, nes ne vienam, prisiglaudusiam prie akmenų, užeina stiprūs galvos skausmai.

Susiradę šią mistišką vietą nenusivylėme. Tik ieškoti teko ilgai: klausinėjome vietinių gyventojų ir vos ne vos radome užžėlusius takelius. Truputis reklamos neabejotinai čia pritrauktų būrius smalsuolių.

Prabangų ir triukšmingą kurortą mėgo įžymybės

Prabangus ir triukšmingesnis kurortas yra Svetlogorskas. Lietuviškai ši vieta buvo vadinama Raušiais, Rūšiais, vokiškai – Rauschen. Kaip byloja istorija, dar 1900 metais nutiestas geležinkelis iš Karaliaučiaus iki Raušeno dvaro. 1906 metais jis pratęstas iki kopos, o tai paskatino turizmą. Netrukus Raušene buvo pastatytas hipodromas, o 1908 metais įrengtas jūros tiltas poilsiautojams pasivaikščioti. Prie jo vedė keli serpantinai. 1912 metais pastatytas keltuvas, palengvinęs poilsiautojams kelią ant 40 metrų aukščio jūros kranto. Šioje vietovėje mėgę poilsiauti operos „Vindzoro šmaikštuolės“ autorius Otas Nikolajis, Vilhelmas fon Humboltas, Tomas Manas.

Pirmojo pasaulinio karo metais Raušenas tapo kariuomenės gydykla. Pasibaigus karui, pastatyta elektros stotis ir įrengta kanalizacija. Apie kurorto reikšmę daug pasako ir toks faktas, kad ant jūros kranto buvo įrengta 3000 uždaromų individualių persirengimo kabinų, veikė 20 viešbučių, pensionatų su restoranais ir kavinėmis.

1945 metais miestas užimtas be mūšio, todėl nenukentėjo. Nepraėjus nė metams, TSRS Auščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku miestas pervadintas Svetlogorsku.



Negalioja įprastos paslaugų teikėjų taisyklės

Savivaldybėje net 135 pastatai pripažinti architektūros paminklais. Svarbiausi – 1907 m. pastatyta liuteronų bažnyčia, kurioje nuo 1992 metų veikia pravoslavų Serafimo Saroviečio cerkvė, 1900–1908 m. pastatytas purvo gydyklos bokštas su apžvalgos aikštele, medinis medžiotojų namelis, Otradnoje gyvenvietėje – garsaus vokiečių skulptoriaus Hermano Bracherto namas-muziejus. Jo darbų yra ir Svetlogorske.

Jaukus kurortas vilioja savo grožiu, nors girgždantys keltuvai, keliantys į vieną pusę už 20 rusiškų rublių (2 litus) ir turbūt neatnaujinti nuo jų įrengimo dienos, pasitikėjimo nekelia. Ir nereikėtų nustebti, jei būsite aprėkti nerangios pardavėjos ar gatvės menininko, kuris įsitaisęs ant šaligatvio ir čia pat gaminantis savo „šedevrus“ gali sugalvoti taisyklę – „pirma ką nors pirk, paskui fotografuok“.

Nors kaliningradiečiai save laiko europiečiais, auksinės paslaugų teikėjo taisyklės „klientas visada teisus“ čia nepaisoma visiškai.

Stebina ir laisvai slampinėjantys šunys bei katės, kurių apstu bet kuriame srities mieste.



Pabaiga. Pradžia Nr. 116.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas