|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-10-09 08:32
|
|
|
Lietuvoje daugėja gyventojų, pajutusių ES struktūrinių fondų paramą ir tikinčių būsimos paramos nauda. Tokie yra Finansų ministerijos užsakymu atliktos apklausos rezultatai.
Apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie teigia, kad šalies žmonės pajuto ES struktūrinių fondų paramą, dabar tuo įsitikinusiųjų yra 64 proc. Didesnė dalis gyventojų tiki ir būsima ES struktūrinių fondų nauda įvairiems visuomenės sluoksniams. Optimistinius lūkesčius daugiau puoselėja ES paramą jau pajutę gyventojai. Žmonės mažiau tikisi asmeninės naudos (36 proc.), tačiau neabejoja būsima nauda bendruomenės nariams (53 proc.), savivaldybės žmonėms (57 proc.) ar vaikams (67 proc).
Apskritai, apie 2004–2006 m. ES struktūrinę paramą, naudojamą pagal Bendrąjį programavimo dokumentą (BPD), ir jos rezultatus žino pusė Lietuvos gyventojų (51 proc.).
Daugiau žino vyrai (57 proc.), lietuviai (54 proc.), aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys (66 proc.) bei tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį viršija 1000 litų (68 proc.). Pagrindinis informacijos šaltinis yra televizija, bet vis daugiau žmonių apie ES paramą sužino iš respublikinės ir regioninės spaudos bei radijo laidų.
Be to, per pusantrų metų labai sumažėjo žmonių, kurie apie ES paramą nieko nematė, neskaitė ir negirdėjo (nuo 14,6 proc. iki 8,4 proc.), taip pat sumažėjo visai nesidominčiųjų šia tema (nuo 25,2 iki 15,3 proc.). Informuotumo rezultatai gerėja, matyt, ne tik dėl to, kad ES parama labiau domisi patys žmonės, bet ir dėl to, kad apie tai daugiau kalbama ir rašoma visuomeninėse informavimo priemonėse.
Parengta pagal pranešimus spaudai
Lietuvoje daugėja gyventojų, pajutusių ES struktūrinių fondų paramą ir tikinčių būsimos paramos nauda. Tokie yra Finansų ministerijos užsakymu atliktos apklausos rezultatai. |
Apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie teigia, kad šalies žmonės pajuto ES struktūrinių fondų paramą, dabar tuo įsitikinusiųjų yra 64 proc. Didesnė dalis gyventojų tiki ir būsima ES struktūrinių fondų nauda įvairiems visuomenės sluoksniams. Optimistinius lūkesčius daugiau puoselėja ES paramą jau pajutę gyventojai. Žmonės mažiau tikisi asmeninės naudos (36 proc.), tačiau neabejoja būsima nauda bendruomenės nariams (53 proc.), savivaldybės žmonėms (57 proc.) ar vaikams (67 proc).
Apskritai, apie 2004–2006 m. ES struktūrinę paramą, naudojamą pagal Bendrąjį programavimo dokumentą (BPD), ir jos rezultatus žino pusė Lietuvos gyventojų (51 proc.).
Daugiau žino vyrai (57 proc.), lietuviai (54 proc.), aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys (66 proc.) bei tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį viršija 1000 litų (68 proc.). Pagrindinis informacijos šaltinis yra televizija, bet vis daugiau žmonių apie ES paramą sužino iš respublikinės ir regioninės spaudos bei radijo laidų.
Be to, per pusantrų metų labai sumažėjo žmonių, kurie apie ES paramą nieko nematė, neskaitė ir negirdėjo (nuo 14,6 proc. iki 8,4 proc.), taip pat sumažėjo visai nesidominčiųjų šia tema (nuo 25,2 iki 15,3 proc.). Informuotumo rezultatai gerėja, matyt, ne tik dėl to, kad ES parama labiau domisi patys žmonės, bet ir dėl to, kad apie tai daugiau kalbama ir rašoma visuomeninėse informavimo priemonėse.
Parengta pagal pranešimus spaudai
Publikuota: 2007-10-09 08:32:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|