|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-10-05 16:48
|
|
|
Prie Sūdavos kaimo muziejaus kalbininką Juozą Senkų priminsiančio ąžuolo sustojo dukra Rasa Kašėtienė (pirmoji iš dešinės) ir į šventę atvykę giminaičiai.
Autorės nuotr.
Birutė NENĖNIENĖ
Šalyje rengtų kalbininko Juozo Senkaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimų ciklas buvo užbaigtas jo gimtajame krašte.
Sūdavos vidurinė mokykla, Sūdavos krašto muziejus ir Klausučių seniūnija, pasitelkę Teiberių kaimo bendruomenę ir Didvyžių pensionato kolektyvą, surengė gražią šventę.
Mokslinei konferencijai pasibaigus, niekas neskubėjo palikti Sūdavos vidurinės mokyklos salės, nes pagyvenusių žmonių klubo „Rudenėlis“ nariai visus paskatino drauge traukti liaudies dainas, kurias labai mėgo ir įvairiomis progomis dainuodavo kraštietis Juozas Senkus. Šventėje dalyvavusi kalbininko dukra Rasa Kašėtienė su vyru bei giminės prisipažino, jog pasijuto savi tarp savų.
Kalbininką Juozą Senkų amžininkai, studentai ir artimieji prisimena kaip aistringą sportininką, dailiojo čiuožimo čempioną, todėl organizatoriams ir kilo sumanymas pakviesti jaunimą dalyvauti jubiliejiniame bėgime Juozo Senkaus taurei laimėti (apie tai rašėme spalio 4 dienos „Santakoje“).
Didvyžių bažnyčioje už garbų kraštietį aukotose šv. Mišiose renginio dalyviai buvo pakviesti gilesniems apmąstymams. Prasmingas iškalbaus kunigo Arūno Simonavičiaus pamokslas, paremtas Šventojo Rašto mintimis apie žodžio poveikį ir galią kasdieniniame žmonių bendravime, palietė klausytojų širdis, todėl išgirstomis mintimis jie rėmėsi tolesniuose pokalbiuose.
Buvusiame Rementiškių dvare įsikūrusiame muziejuje mokytoja Regina Naujokaitienė parengė parodėlę iš Juozo Senkaus gyvenimo, iliustruotą nuotraukomis, spaudos leidiniais, dokumentais bei kalbininko brolio kunigo Kazimiero Senkaus kai kuriais dovanotais daiktais.
Pievelėje prie muziejaus vainikų lajas plečia vardiniai ąžuoliukai, skirti iš šio krašto kilusiems ir Lietuvos istorijoje bei visuomenės gyvenime palikusiems ryškią brydę žmonėms. Senkaus dukros Rasos buvo paprašyta jau prie tryliktojo medelio įsmeigti lentelę su užrašyta savo tėvelio pavarde. Mokytoja Zita Andziulienė padeklamavo šiai progai sukurtą eilėraštį.
Sūdavos vidurinėje mokykloje grupė moksleivių svečius sutiko su daina ir poezija. Sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorė Laima Pakinkienė. Klausučių seniūnė G.Skystimienė kalbininko dukrai įteikė specialiai šiai progai sukurtą medalį, mokytoja R.Naujokaitienė perdavė jai ir į iškilmes negalėjusiam atvykti sūnui bei kalbininko žmonai teiberiškės Danutės Kasulaitienės sukurtus suvenyrus. Gaminant juos buvo panaudota gamtinė medžiaga, surinkta Teiberių kaimo laukuose, kur pėdas įmynusi ne viena Senkų karta. Senkų sodybvietėje gyvenanti ir ekologiškai ūkininkaujanti gausios šeimos mama, kaimo bendruomenės pirmininkė Vilija Jokūbaitienė visus šventės dalyvius apdalijo tuose pačiuose laukuose išauginto derliaus duonos pagrandukais.
Apie kalbininko veiklą ir gyvenimo kelią kalbėjo Krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas, mokytoja iš Kudirkos Naumiesčio Irena Spranaitienė. Situacijas, kurios jos šeimą suvedė su Senkų šeima ir giminėmis, vaizdžiai ir šiltai perpasakojo buvusi bibliotekininkė kraštotyrininkė Česlova Vosylienė.
Organizatoriai pasirūpino, kad šimtojo jubiliejaus proga Juozo Senkaus atminimas būtų pagerbtas tylos minute ir nuo kraštiečių nuvežtas gėlių krepšelis į Vilniaus Saltoniškių kapines, kur amžiną prieglobstį rado šis daug viso krašto kultūrai ir istorijai nusipelnęs žmogus.
Šalyje rengtų kalbininko Juozo Senkaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimų ciklas buvo užbaigtas jo gimtajame krašte. |
Sūdavos vidurinė mokykla, Sūdavos krašto muziejus ir Klausučių seniūnija, pasitelkę Teiberių kaimo bendruomenę ir Didvyžių pensionato kolektyvą, surengė gražią šventę.
Mokslinei konferencijai pasibaigus, niekas neskubėjo palikti Sūdavos vidurinės mokyklos salės, nes pagyvenusių žmonių klubo „Rudenėlis“ nariai visus paskatino drauge traukti liaudies dainas, kurias labai mėgo ir įvairiomis progomis dainuodavo kraštietis Juozas Senkus. Šventėje dalyvavusi kalbininko dukra Rasa Kašėtienė su vyru bei giminės prisipažino, jog pasijuto savi tarp savų.
Kalbininką Juozą Senkų amžininkai, studentai ir artimieji prisimena kaip aistringą sportininką, dailiojo čiuožimo čempioną, todėl organizatoriams ir kilo sumanymas pakviesti jaunimą dalyvauti jubiliejiniame bėgime Juozo Senkaus taurei laimėti (apie tai rašėme spalio 4 dienos „Santakoje“).
Didvyžių bažnyčioje už garbų kraštietį aukotose šv. Mišiose renginio dalyviai buvo pakviesti gilesniems apmąstymams. Prasmingas iškalbaus kunigo Arūno Simonavičiaus pamokslas, paremtas Šventojo Rašto mintimis apie žodžio poveikį ir galią kasdieniniame žmonių bendravime, palietė klausytojų širdis, todėl išgirstomis mintimis jie rėmėsi tolesniuose pokalbiuose.
Buvusiame Rementiškių dvare įsikūrusiame muziejuje mokytoja Regina Naujokaitienė parengė parodėlę iš Juozo Senkaus gyvenimo, iliustruotą nuotraukomis, spaudos leidiniais, dokumentais bei kalbininko brolio kunigo Kazimiero Senkaus kai kuriais dovanotais daiktais.
Pievelėje prie muziejaus vainikų lajas plečia vardiniai ąžuoliukai, skirti iš šio krašto kilusiems ir Lietuvos istorijoje bei visuomenės gyvenime palikusiems ryškią brydę žmonėms. Senkaus dukros Rasos buvo paprašyta jau prie tryliktojo medelio įsmeigti lentelę su užrašyta savo tėvelio pavarde. Mokytoja Zita Andziulienė padeklamavo šiai progai sukurtą eilėraštį.
Sūdavos vidurinėje mokykloje grupė moksleivių svečius sutiko su daina ir poezija. Sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorė Laima Pakinkienė. Klausučių seniūnė G.Skystimienė kalbininko dukrai įteikė specialiai šiai progai sukurtą medalį, mokytoja R.Naujokaitienė perdavė jai ir į iškilmes negalėjusiam atvykti sūnui bei kalbininko žmonai teiberiškės Danutės Kasulaitienės sukurtus suvenyrus. Gaminant juos buvo panaudota gamtinė medžiaga, surinkta Teiberių kaimo laukuose, kur pėdas įmynusi ne viena Senkų karta. Senkų sodybvietėje gyvenanti ir ekologiškai ūkininkaujanti gausios šeimos mama, kaimo bendruomenės pirmininkė Vilija Jokūbaitienė visus šventės dalyvius apdalijo tuose pačiuose laukuose išauginto derliaus duonos pagrandukais.
Apie kalbininko veiklą ir gyvenimo kelią kalbėjo Krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas, mokytoja iš Kudirkos Naumiesčio Irena Spranaitienė. Situacijas, kurios jos šeimą suvedė su Senkų šeima ir giminėmis, vaizdžiai ir šiltai perpasakojo buvusi bibliotekininkė kraštotyrininkė Česlova Vosylienė.
Organizatoriai pasirūpino, kad šimtojo jubiliejaus proga Juozo Senkaus atminimas būtų pagerbtas tylos minute ir nuo kraštiečių nuvežtas gėlių krepšelis į Vilniaus Saltoniškių kapines, kur amžiną prieglobstį rado šis daug viso krašto kultūrai ir istorijai nusipelnęs žmogus.
Publikuota: 2007-10-05 16:48:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|