Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-10-04 08:46

---

Nemažai sveriantį Belgijos milžiną Saulius Vasiliauskas vos pakelia pats.

Autorės nuotr.

– Matot, koks gražuolis – baltas, mėlynomis akutėmis, – veikiau teigė, nei klausė savo augintinius rodydamas gražiškietis Saulius Vasiliauskas. – Nedaug čia jų jau liko, gal pusšimtis – tiek, kiek reikia veislei. Gražesnius pasilikau jubiliejinei parodai, kurią rengiame su Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija.

Jubiliejiniai Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos renginiai vyks šį penktadienį ir šeštadienį „Algirdiškių“ parodų centre, Gustonių kaime, Panevėžio rajone. Tad S.Vasiliauskui pastaroji savaitė labai įtempta, mat šįmet jis išrinktas draugijos pirmininku.



Atidavė ketvirtį amžiaus

Triušius gražiškietis sakė auginantis gal jau dvidešimt penkerius metus, nuo pat vaikystės. Tik anksčiau narveliuose laikė pačius paprasčiausius ilgaausius. Patiko jų būdas ir išvaizda. Vėliau žmogus pradėjo domėtis įvairiomis triušių veislėmis. Iš pradžių augino kailinius triušius. Dabar prie namų esančioje veislinėje fermoje – mėsiniai gyvuliukai.

– Tokių mėlynakių, kokius turiu dabar, niekur nesu matęs, – nenustojo gėrėtis savo baltukais ūkininkas. – Jie vadinasi Vienos baltieji. O šitie tamsūs – Vienos mėlynieji.

– Šitas patinukas – su charakteriu, jei jis nenori bendrauti, tai neprisišauksi, – dėstė apie savo augintinių įpročius šeimininkas. – Kai vežiau į parodą, tai tiek ant manęs pyko, kad tris dienas nebendravo. Štai Belgijos milžinai – jie kartais sveria net 8-9 kilogramus. Šitą milžinę nusipirkau parodoje, jos tėvai buvo Vokietijos čempionai. Ji parodoje buvo įvertinta 97 balais iš 100. Bet viso šimtuko nė vienas triušis dar nėra gavęs. Šitas nulėpausis vadinamas Prancūzijos avinu. Jo ir charakteris kaip avino, yra lėtesnis nei kiti triušiai, nerangus. Labai gražus mano Vokietijos margasis milžinas. Augintojai juos tarpusavyje vadina drugeliais. Šitą įsigijau parodoje Rietave, – pasakotų ir pasakotų augintojas apie savo triušius.



Linkęs auginti veislei

Paklaustas, kiek ilgaausių užaugina per metus, S.Vasiliauskas suskaičiavo apie šimtą. Savo švelniakailius jis labiau linkęs auginti veislei, o ne mėsai. Jei reikia, užmušti triušius jis patiki samdytam darbininkui. Patys retai triušieną ragauja – augintinius išperka atvažiavę žmonės. Triušių mėsos trūksta, nes augintojų yra mažai. Ūkininkas sakė, kad triušienos kainos kyla. Turguje kilogramas triušienos kainuoja apie 19 litų, bet jos labai sunku rasti. Tai dietinis produktas, kurį galima valgyti be baimės, nes triušių nepalietė žmonėms pavojingos ligos. Net ir „triušiškomis“ ligomis sergančio ilgaausio skerdieną, gerai išvirtą, galima valgyti.

Triušius ligos užklumpa dažnai. Būna, kad jų nepaskiepijus ar neteisingai prižiūrint ligos išguldo visą fermą. Gyvūnėlius neretai puola maras, miksomatozė, pasterialiozė. Pastaroji labai panaši į paprastą peršalimą ir tinkamai negydoma gali gyvūną nužudyti. Yra ir vidaus organus ardanti pasterialiozė. Laimei, S.Vasiliausko triušiai serga labai retai.

Už gyvą veislinį triušį galima gauti 70, 90, net 120 ar 150 litų. Nelygu veislė ir paties gyvūnėlio išvaizda. Užsienyje jie dar brangesni. S.Vasiliauskas sakė, kad už 100 eurų „stebuklo“ neparsiveši.



Pataria auginti kitiems

Anksčiau ūkininkas augino kailinius triušius.

– Žmonai buvo gražūs, tai nupirkau, – šypsojosi gražiškietis. – Bet neapsimokėjo jų auginti. Mūsų draugijoje yra vienas žmogus, kuris augina kailinius triušius ir pats siuva kepures, vaikiškus batukus, priima užsakymus. Į parodą atvažiavę vokiečiai nupirko nemažai jo gaminių. Toks verslas gal ir neša naudą.

Per ketvirtį amžiaus S.Vasiliauskas perprato triušių šėrimo paslaptis. Naujiems augintojams jis mielai pataria, kuo šerti švelniakailius gyvūnėlius, kad jie augtų sveiki ir gražūs. Gražiškietis siūlo žmonėms pabandyti auginti šiuos mielus padarėlius.

Visko nudirbti nespėja

S.Vasiliauskas turi ir pieno ūkį – apie dvi dešimtis melžiamų karvių ir tiek pat telyčių.

– Sunku, nelabai spėjame, – guodėsi ūkininkas. – Nėra darbininkų – paskutinis, kuris išėjo, nelabai koks ir buvo. Kantrybė trūko, kai radome miegantį, – aptvaras išlaužtas, karvės šieno ritinius iškedenusios.

– Tai ir mesk tuos triušius, užsiimk vienu dalyku, – lyg juokavo, lyg nepiktai barėsi ūkininko žmona Rita Vasiliauskienė, dirbanti seniūnijoje. – Bet jam nepasakysi! Jau tiek įsikabinęs į tuos savo ilgaausius – baisi meilė.

– Tai dar ir balandžių turiu dekoratyvinių, – kitą savo pomėgį išdavė gražiškietis. – Juk gražu, kai burkuoja pastogėje.

Iš daugelio savo darbų S.Vasiliauskas mano atsisakyti pirmininkavimo Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijai. Pareigos užima daug laiko, be to, yra nemokamos. Ūkininkas jaučia, kad skriaudžia šeimą ir planai pasistatyti sodybą senelio žemėje vis nukeliami tolyn.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---