Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-10-04 08:36

---

Rumokų bandymų stoties direktorių dr. J.Kauną sveikino buvęs bendradarbis, o dabar „Arvi ir Co“ atstovas L.Kavoliūnas.

Autorės nuotr.

Praeitą savaitę Rumokų bandymų stoties darbuotojai šventė garbingą šios įstaigos įsikūrimo sukaktį – aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Ta proga surengta konferencija apie cukrinių runkelių auginimo perspektyvą Lietuvoje. Joje dalyvavo daug garbių svečių iš Lietuvos žemdirbystės instituto, Žemės ūkio ministerijos atstovai, kolegos iš Agrarinio ekonomikos instituto, rajono Savivaldybės atstovai, daug kitų žmonių, susijusių su cukrinių runkelių auginimu ar perdirbimu.Rumokų darbuotojai sulaukė pagyrimo žodžių, gėlių ir dovanų.

Įkūrė bandymų ūkį

Įdomiai savo vadovaujamos įstaigos istoriją pasakojo dr. Juozas Kaunas. Direktorius sakė, kad Rumokų bandymų stoties susikūrimo data laikoma 1927 metų spalio 20 diena, kai tuometinė Žemės ūkio įstaiga išpirko iš grafo Gavronskio 67,7 hektarų palivarko ūkį su keletu apleistų gyvenamųjų namų, ūkiniais pastatais ir nedideliu sodu. Už tai grafui sumokėta 54 tūkstančiai litų. Nupirktoji žemė – banguota lyguma, dirvožemis – lengvas arba vidutinio sunkumo priemolis. Visa žemė buvo nedrenuota.

Tuomet stotis vadinta Rumokų lauko bandymų ūkiu. Įsikurta labai sunkiai, trūko visko: žmonių, inventoriaus, sėjomainų, kelių. Iki 1934 metų ūkiui vadovavo agronomas Juozas Andriušis, kuris buvo baigęs Halės universitetą Vokietijoje. Vėliau jį pakeitė Danijos Askovo bandymų stotyje stažavęsis agronomas Balys Šabanavičius. Po ketverių metų vedėjo pareigas perėmė Pranas Mickus. Jis vadovavo iki 1938 m. pabaigos. Beveik iki karo stoties vadovo pareigas ėjo agronomas Jonas Kirvaitis.

Dirbo daug mokslininkų

Karas padarė daug žalos Rumokų laukams ir pastatams. Tik nuo 1950 metų pradėta normaliai dirbti. Po kelerių metų darbuotojų iniciatyva įrengta meteorologinė stotelė, baigti dirvų drenažo darbai. Įkurtoje agrocheminėje laboratorijoje buvo atliekamos dirvožemio analizės.

1952 metais stotyje dirbo LŽŪA agronomijos fakulteto auklėtinė Regina Šimkutė-Žulienė. Ji pirmoji iš čia dirbusiųjų apsigynė kandidatinę disertaciją. Jos pasekėjais tapo dar aštuoni bandymų stoties mokslo darbuotojai: Mindaugas Šalčius (1964 m.), Albinas Bagdonas (1971 m.), Antanas Banelis (1971 m.), Jonas Mačys (1980 m.), Juozas Kaunas (1983 m.), Modestas Vizgirda (1984 m.), Birutė Petkevičienė (1997 m.), Zita Brazienė (2002 m.).

Rumokuose dirbo ar stažavosi žinomi mokslo žmonės – Vytautas Varalinskas, profesorius Vladas Čaikauskas, Jonas Aleksonis ir kiti.



Dešimtasis vadovas

J.Kaunas vadovauti Rumokų bandymų stočiai pradėjo 1984 metais, iki jo šias pareigas po keletą metų ėjo Antanas Laukaitis, Vincas Duobinis, Juozas Steponavičius, Vladas Čypas. Ilgiausiai, net 24 metus, vadovavo agronomas Mindaugas Šalčius. Dabartinis direktorius savo pirmtaką baigia pasivyti – jis šiose pareigose dirba jau dvidešimt trečius metus ir yra jau dešimtasis vadovas.

Savų veislių neturime

Rumokų bandymų stotis vien tik cukrinių runkelių auginime pradėjo specializuotis prieš 37 metus. Šių šakniavaisių selekcija iš Dotnuvos perkelta dar anksčiau – 1959 metais. Tada buvo sukurti Rumokų vienasėkliai hibridai Nr. 1, 6, 14, 16 ir 21. Jie pasižymėjo dideliu derlingumu ir cukringumu. Po 12 metų selekcija nutraukta, nes stoties eksperimentiniame ūkyje nebuvo sąlygų toliau tobulinti sėklininkystei. Jei ne šios aplinkybės, turbūt dabar mums netektų pirkti brangių užsienietiškų veislių cukrinių runkelių sėklų, o augintume savas.



Akivaizdūs pasikeitimai

Per 80 metų Rumokuose daug kas pasikeitė. Iš seno, medinio, dar prieškaryje statyto namo stotis persikėlė į dviejų aukštų mūriuką, kuriame ir dabar gyvena darbuotojai. Stoties patalpos daugiau nei 30 metų yra Klausučiuose, triaukščiame pastate. Pasak J.Kauno, jų įstaigai patalpų dabar yra per daug, tad čia ruošiasi atsikelti ir seniūnija.

Runkelių auginimas taip pat pasikeitė neatpažįstamai. Dabar laukuose nepamatysi su kauptuku triūsiančio runkelių ravėtojo. Pasak J.Kauno, iš visų žemės ūkyje auginamų augalų cukriniai runkeliai tobulinant jų auginimą nuėjo vieną ilgiausių ir sudėtingiausių kelių: nuo pasėlių ištisinio retinimo rankomis, piktžolių naikinimo rankiniu būdu iki modernių šių laikų technologijų.

Apžiūrėti bandymų laukai

Konferencijoje lankęsis „Danisco sugar“ žemės ūkio plėtros Lietuvoje direktorius Ibas Brunas Klausenas sakė, kad cukrinių runkelių auginimas mūsų turi dideles perspektyvas ir jis manąs, jog mūsų šalis augins saldžiuosius šakniavaisius visai Europos Sąjungos rinkai.

Konferencijos dalyviai apžiūrėjo rumokiečių bandymų laukus ir buvo sužavėti gražiais augalais. Anot J.Kauno, dabartinis jų ankstyvos sėjos runkelių cukringumas yra 17,7 procento.

Didelį įspūdį svečiams paliko ir Pirminio rapsų perdirbimo įmonė, gaminanti biodyzeliną (metilo esterį).



Atlieka įvairius bandymus

Kasmet Rumokų bandymų stotyje „Danisco Sugar“ užsako po 5 – 6 įvairius bandymus. Dabar tiriamos 42 koduotų cukrinių runkelių veislės, atliekami sėjos ir nuėmimo laiko stebėjimai, tiriamas herbicidų ir jų mišinių cukriniuose runkeliuose bandymas, lapų ligos, tręšimas azoto ir natrio trąšomis, lokalus tręšimas.

Šiuo metu stotyje dirba 14 darbuotojų, trys iš jų – mokslo daktarai. Administracijos iniciatyva visi dirbuotojai buvo paskatinti piniginėmis premijomis bei įvairių instancijų padėkos raštais.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---