|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-09-28 16:32
Dažnai pavargęs nuo gyvenimo rutinos, skurdokos buities, problemų naštos, ne vienas griebiasi stiklelio, tuo sugadindamas ne tik savo, bet ir artimųjų gyvenimus. Tačiau ką daryti į alkoholio liūną įklimpusiam žmogui kaime, kai už darbus ne vienas atsiskaito degtinės buteliu, o dirbti mieste daugeliui neįmanoma dėl blogo susisiekimo? Ar galima vien tik aiškinti ir barti, kad taip gyventi negerai? Esu įsitikinusi, kad vien tokia „pagalba“ nepadės. Žmogui reikia parodyti, jog yra ir kitoks gyvenimas. Tokia ir buvo šio renginio pagrindinė mintis. Įgyvendinti ją padėjo Keturvalakių parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas, pasidalydamas sielą gydančiomis mintimis apie gyvenimo prasmę, tikėjimo galią. Nuotaiką praskaidrino gitarų garsų fone klebono ir parapijos chorisčių R.Treikauskaitės, D.Puskunigytės ir V.Bacevičienės atliekamos giesmės. Apie tikėjimą Dievu, jo pagalbą stengiantis išbristi iš alkoholizmo liūno pasakojo jau trečius metus blaiviai gyvenanti Ingrida. Jos gyvenimo istorija – nuosmukis, kai buvo atimti vaikai, o vėliau sugebėjimas atsikelti, kaip ji sako, su Dievo pagalba, – sugraudino ne vieną. Dabar moteris kuria savo namus, viena augina tris vaikučius, dirba, o svarbiausia – dega noru padėti ir kitiems panašaus likimo žmonėms suprasti, kad ir jie gali turėti tokį gyvenimą, kokį šiuo metu gyvena ji pati. Ingrida dėkinga visiems padėjusiems jai atsitiesti, palaikiusiems, teikusiems jai netikėtas dovanas. Dabar moteris nori teikti dovanas pati – kiekvienam atėjusiam į renginį ji padovanojo po angeliuką su geriausiais savo šeimos linkėjimais. Esu dėkinga visiems, padėjusiems įgyvendinti sumanymą: Keturvalakių pagrindinės mokyklos pradinukams ir jų mokytojoms – už seniūnijos salę papuošusius piešinius apie šeimą, namus ir svajones, klebonui – už prasmingas mintis ir giesmes, Keturvalakių seniūnui Gintautui Urbšiui – už galimybę sėdėti prie gausaus vaišių stalo, socialinio darbo organizatorei Danei Dembinskienei – už pagalbą organizuojant renginį, o svabiausia – visiems susirinkusiems. Žvakių šviesa, ryškiai geltonos rudeninės gėlės – lyg saulės šviesa, gėrio spindulys, pabandęs prasibrauti į širdis visų, norinčių ir galinčių gyventi kitaip. Šis renginys – tik pradžia. Jų bus ir daugiau, nes susibūrus gimė naujų minčių, idėjų. Juk jei žmogus norės gerti, niekas neprivers jį elgtis priešingai, bet parodykime jam, kad gyvenimas be alkoholio yra puikus, ir gal jis nuspręs gyventi kitaip... Rima MALAVICKIENĖ Socialinė darbuotoja Publikuota: 2007-09-28 16:32:05 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|