„Santaka“ / Žieminių javų vystymąsi paspartins trąšos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-09-28 16:31

Dalinkitės:  


Žieminių javų vystymąsi paspartins trąšos

Lietingi orai stabdo rudeninius darbus. Jau baigėsi geriausi žieminių javų sėjos terminai. Mūsų sąlygomis žieminius reikėtų pasėti iki rugsėjo vidurio. Esant šiltam ir ilgam rudeniui, žieminius javus pasėję iki spalio pradžios, gausime neblogą derlių.

Koks bus ruduo, tiksliai niekas negali pasakyti. Didžiausius plotus pasėlių struktūroje sudaro javai, iš jų – 45–50 proc. žieminių. Didėjant energetinių augalų paklausai, ateityje dėl gaunamo didesnio derliaus žieminių javų plotai turėtų didėti.

Žieminių javų didesnis derlius gaunamas todėl, kad geresnė šaknų sistema, didesnis krūmijimosi koeficientas, didesnis varpos produktyvumas, stambesni grūdai. Sėkmingas žieminių javų žiemojimas priklauso nuo labai daug faktorių. Tai ir gamtinės sąlygos, ir veislės atsparumas, tręšimas bei trąšų įterpimas, ir netgi beicavimas. Gamtinių sąlygų mes nepakeisime, bet visa kita galime pakreipti norima kryptimi. Dabartiniu metu yra rajonuota 31 veislė žieminių kviečių, 8 veislės rugių ir 11 veislių žieminių kvietrugių. Keletas jų yra išvestos Lietuvoje, kitos įvežamos iš kitų šalių.

Pavasarį Dotnuvoje teko matyti sėjos bandymą. ‘Bussard’ veislės žieminiai kviečiai buvo sėti rugsėjo 15 ir 25 dienomis. Pirmojo bandymo kviečiai, kurie buvo pasėti anksčiau, – žuvo, o vėlesnio sėjimo peržiemojo puikiausiai. Žemės dirbimas, tręšimas ir sėja buvo vienoda. Pasirodo, visas veisles pagal augimo spartumą galima būtų suskirstyti į augančias sparčiai (spartuoles) ir lėtai (miegales). Prie pirmųjų galima priskirti ‘Bussard’, prie antrųjų – ‘Zentą’. Todėl, vėluojant sėti, reikėtų vengti pradžioje lėtai augančių veislių, tokių kaip ‘Zenta’.

Nors ir yra posakis, kad kviečiai – grumsto broliai, tačiau geriau, jog žemė būtų puri ir įdirbta reikiamu gyliu.

Didelę įtaką žiemojimui turi tręšimas. Vėluojant sėti ar atsėliuojant, reikėtų azoto trąšų vienam hektarui išberti iki 30 kg/ha veiklios medžiagos. Tai paskatins ir paspartins žieminių javų vystymąsi. Reikėtų fosforo ir kalio trąšas išbarstyti prieš sėją. Vertėtų žinoti, kad į dirvą įterptos trąšos augalams tampa prieinamos ne iš karto. Jie maisto medžiagas šaknimis iš dirvožemio įsisavina trimis būdais.

Pirmas būdas, kai augalo šaknys pačios auga maisto medžiagų kryptimi. Taip augalas paima 2–3 proc. fosforo ir kalio. Antrasis trąšų į augalą patekimo būdas, kai vandenyje ištirpusios maisto medžiagos kartu su vandens srove papuola į šaknų zoną. Taip augalas paima apie 18 proc. fosforo ir 5 proc. kalio. Trečiasis būdas, kai ištirpusios maisto medžiagų dalelės yra sorbuojamos dirvožemio tirpalo ir kaip jonai juda šaknų link. Taip augalas pasisavina 80 proc. fosforo ir 92 proc. kalio („Mano ūkis“, 2006/04). Nereikia baimintis medžiagų išplovimo iš dirvos, nes jos yra mažai judrios. Per pirmas 3–4 savaites augalas turi pasisavinti 60–70 proc. viso reikalingo kiekio.

Kita priežastis, kodėl reikėtų tręšti iš rudens, būtų ta, kad didesnę naudą duoda pavasarį išbertas azotas. LŽI tręšimo bandymo duomenimis, azotinių trąšų efektyvumas, išbėrus po 146 kg/ha veiklios medžiagos, buvo toks: vienas azoto kilogramas iš rudens tręštuose laukeliuose davė 6,4 kg/ha grūdų, o netręštuose fosforu ir kaliu tas pats azoto kilogramas – tik 3,2 kg/ha grūdų. Fosforo trąšos skatina augalo krūmijimosi mazgo vystymąsi, o kalio trąšos padeda pernešti šaknų paimtas ištirpusias maisto medžiagas į lapus. Augalo sultyse didėjant kalio koncentracijai, susidaro geresnės sąlygos sėkmingam jo žiemojimui. Beicuodami sėklą, nesirinkite beico, kuris stabdytų augalo dygimą.

Taigi iki spalio pirmo dešimtadienio vidurio dar galima sėti žieminius kviečius ir kvietrugius. Aišku, yra rizikos, jeigu anksti užšals, bet rizikuoti – verta.



Kęstutis BUKAUSKAS

LŽŪKT Vilkaviškio biuro augalininkystės konsultantas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas