„Santaka“ / Nematytų dalykų rasi keliaudamas ir po savo kraštą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-09-28 16:27

Dalinkitės:  


Kelionę „Suvalkijos (Sūduvos) kelio“ trasa apskričių atstovai pradėjo Zyplių dvare. Iš kairės: mūsų rajono Savivaldybės atstovai – vicemeras Jonas Meškauskas ir Ekonomikos plėtros skyriaus vedėjas Mindaugas Lenkas.

Autorės nuotr.


Nematytų dalykų rasi keliaudamas ir po savo kraštą

Birutė NENĖNIENĖ

Apskrities savivaldybių atstovų pasitarime, vykusiame rugpjūčio pabaigoje, buvo aptarta „Suvalkijos (Sūduvos) kelio“ trasa ir pasiūlyta ją įtraukti į šalyje rengiamą Nacionalinių autoturizmo trasų specialųjį planą.



Pakvietė pasižvalgyti

Pasitinkant Tarptautinę turizmo dieną, Marijampolės apskrities administracija inicijavo pažintinę išvyką numatomu autoturizmo maršrutu. Į ją buvo pakviesti visų penkių apskrities savivaldybių administracijų atstovai, turizmo specialistai bei žurnalistai.

Pažintis su autoturizmo trasa prasidėjo nuo Zyplių dvaro. Po to aplankytas buvęs karinis objektas Kazlų Rūdos miške, Marijampolėje – Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus muziejus, Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia (mažoji bazilika) bei Palaimintojo Jurgio Matulaičio tėviškės vieta Lūginės kaime, Vilkaviškio rajone, Paežerių dvaro rūmai bei daktaro Jono Basanavičiaus sodyba-muziejus Ožkabaliuose.

Lietuvoje numatoma sukurti keturis nacionalinius autoturizmo maršrutus. Pirmą kartą kuriamai tokiai sistemai bus naudojamos Europos Sąjungos investicijos.

Valstybinio turizmo departamento nuostata, jog nauji turistų keliai vingiuos Nemunu, po Žemaitiją, po Aukštaitiją, o dar vienas sujungs kitus unikalius objektus, Marijampolės apskrities specialistams sukėlė rūpestį, kodėl neįtraukti Suvalkijos krašto kultūriniai bei istoriniai objektai.

Suvalkijos autotrasą pristačiusi Šešupės euroregiono turizmo informacijos centro atstovė Eglė Plančiūnienė teigė, jog „Suvalkijos (Sūduvos) kelias“ jungiasi su Nemuno keliu per Jurbarko tiltą ir vieninteliu Lietuvoje automobilių keltu per upę ties Vilkija. Taip pat trasa susijungia su rugpjūčio pradžioje Vyriausybės patvirtintu Piligrimų keliu, siekiančiu Marijampolę.

Maršrutas numatytas gerais pagrindiniais keliais, nuo kurių objektai yra nutolę ne daugiau kaip dešimt kilometrų. Jei turistams įdomios vietos nutolusios daugiau kaip dešimt kilometrų, yra žymima kaip autotrasos atšaka.

Patvirtinus nacionalinę autoturizmo trasą, būtų gaunamos lėšos infrastruktūrai gerinti: maitinimui, kaimo turizmui ir viskam, kas reikalinga prie tokios trasos.



Kartais reikia ir supykti

Draugiškai svečius sutikęs ir apie Zyplių dvaro praeitį bei dabartį papasakojęs Lukšių seniūnas Vidas Cikana pirmiausia išliejo savo apmaudą. Jis visų akyse sudraskė naujausią su Kultūros ministerijos parama išleistą lankstinuką apie Zyplių dvarą, sakydamas, jog dar kelis tūkstančius egzempliorių įmetė į krosnį. Tai esąs jo protestas prieš nesąmones, kurios paskleistos lankstinuko tekste. Nors Zyplių dvaro ansamblį nuo sunaikinimo išgelbėjo ir toliau tvarko bei įvairius renginius organizuoja Vidas Cikana su visa turima seniūnijos struktūra, tačiau lankstinuke apie tai nėra nė žodžio, užtat pažymėta, jog visais reikalais rūpinasi Marijampolės apskritis ir Šakių rajono savivaldybė. Pasak V.Cikanos, toks požiūris į kultūros paveldą ir kultūrą jį dar labiau suerzino, kai praėjusią savaitę Lukšių miestelio jubiliejaus šventei iš Savivaldybės negavo nė lito.

Tai puikiai parodo, kiek nervų ir jėgų turi išeikvoti žmogus, panorėjęs kažką pakeisti nusistovėjusioje aplinkoje.

Nepaisant ant V.Cikanos ir kitų entuziastų pečių gulančių sunkumų, Zyplių dvaras traukia žmones vis gražėjančia ir turtėjančia savo aplinka bei renginiais. Pernai čia apsilankė apie 10 tūkst. svečių, šiemet per pusmetį sulaukta jau apie 20 tūkstančių lankytojų.

Dvaro ansamblį sudarė 55 hektarai žemės, 20 hektarų iš jų užėmė parkas. Jame tęsėsi apie du kilometrai alėjų, iš kurių skroblų, liepų, eglių, uosių, balzaminių tuopų alėjos jau beveik atgaivintos.

Dvaro sodyba išsiskiria pastatų gausa – ją sudaro keturiolika statinių. Reprezentacinė dalis nuo ūkinės buvusi atskirta akmenine siena. Visas ansamblis pastatytas iš vietoje gamintų plytų.

Paskutinysis savininkas grafas Tomas Potockis buvo pamėgęs šitą kraštą, rengdavo lietuviškus vakarėlius ir, pasak V.Cikanos, Lietuvai padarė didžiausią nuopelną, kad keturiolikmetį Vincą Grybą išsiuntė mokytis skulptoriaus amato į Varšuvą.

Ilgus metus Zyplių dvaro ansamblis išsilaikė palyginti neblogai, nes buvo reikalingas įvairioms įstaigoms.1919 metais iš Seinų čia buvo perkelta kunigų seminarija, vėliau veikė žemės ūkio mokykla, ligoninė, kolūkio kontora ir kt. Padėtis pradėjo blogėti 1972 metais, kai kolūkio centras ir apylinkė išsikėlė į Lukšių miestelį, o dvare leista gyventi žmonėms. Tada pirmajame aukšte ant parketo jie laikė ir runkelius, ir paršelius.

1981 m. atvažiavęs į Lukšius V.Cikana ant centrinių rūmų durų prisegė plakatą su užrašu „Nustokit griovę šituos rūmus, gėda ansamblio niokotojams“. Pasak V.Cikanos, baisiausias niokojimas ir plėšimas prasidėjo nuo 1989 metų. Tuo metu, kai vieni „bėgiojome su vėliavėlėmis, tam tikri žmonės viską vežė, ardė, per kokius trejus metelius stipriai nualino“. Perėmusi ansamblį į savo žinią, seniūnija pradėjo po truputį iškeldinti žmones, o 2002 metais prieš visų valdžių valią pradėjo jį restauruoti ir tvarkyti. 2003 m. kovo mėnesį buvusioje arklidėje įkūrė galeriją ir nuo tada čia vyksta parodos, koncertai, konferencijos. Šįmet veikla tiek išsiplėtė, kad buvo šeši menininkų plenerai, iš jų pusė – tarptautiniai. Seniūnas įkūrė keramikos dirbtuves, veikia kalvė. Kuriami ir vykdomi įvairiausi projektai, pavyzdžiui, čigonų (romų) integravimo, katalikiško jaunimo stovyklos. „Matau, kad mūsų užsibrėžti tikslai yra teisingi“, – atsisveikino vilties neprarandantis V.Cikana.



Ką slėpė miškas

Apie Judrės parką, kuris pavadinimą gavo nuo greta vinguriuojančio upelio, esame girdėję nedaug, gal tik tiek, kad Kazlų Rūdos miškų apsuptoje aikštelėje stovyklavo skautai, šauliai. Rodyklės į šią vietą taip pat nėra, o ir miško kelias ne asfaltu klotas – siauras, vingiuotas bei duobėtas. „Toks privažiavimas galėtų būti ir kaip atrakcija“, – atsakė VšĮ „Judrės parkas“ direktorius Evaldas Vaičiūnas, paklaustas, kaip būsimą karinio paveldo objektą surastų turistai. Tokia įstaiga įkurta 2000-aisiais metais. Šioje vietoje nereikia kurti legendų – užtenka pasakoti tikrą istoriją. Ją gerai išstudijavęs E.Vaičiūnas noriai žeria faktus.

Čia buvo įsikūręs elitinis Tarybų Sąjungos oro desantinių pajėgų dalinys, kuriam būdavo patikimos ypatingos užduotys „karščiausiuose taškuose“. Vadinamasis Kauno placdarmas-poligonas užėmė per 1000 hektarų. Požeminė vadavietė buvo pastatyta 1978 metais, po poros metų baigta generolų vila. Teritorijoje buvo įrengtas aerodromas, ryšių mazgas, šaudyklos, kiti objektai. Kadangi Kazlų Rūdos miškuose yra daug pelkių, statybų sąlygos buvusios ypatingos. Pavyzdžiui, įrengiant pelkėje aerodromą reikėjo iškasti net iš 12 metrų gylio durpes ir užvežti smėlio bei žvyro, pakloti betono plokštes.

Dabar „Judrės parkui“ priklauso keturių aukštų generolų vila, požeminė vadavietė ir 10 hektarų teritorija. Išliko graži gamta ir ramybė, tačiau unikalūs, kapitaliai ir prabangiai įrengti pastatai visiškai nuniokoti. Beje, pasitraukdami okupacinės kariuomenės kariškiai pasiėmė tik aparatūrą ir dokumentus, net indus viloje buvo palikę...

Pirmaisiais nepriklausomybės metais žmonės iš čia nešė ir plėšė viską, ką tik sugebėjo paimti. E.Vaičiūnas sakė, jog buvusį požeminės vadavietės vaizdą atkurti labai padėjo netikėtai atrastas „Mosfilmo“ 1978 metais čia sukurtas filmas „Ypatingos paskirties zonoje“. Nors jokios statybų dokumentacijos neišliko, bet specialistams talkinant daug kas atsekta, išsiaiškinta ir po truputį atkuriama.

Dar yra išlikę požeminės vadavietės teritoriją juosusios dvigubos tvoros spygliuotos vielos likučiai. Pastebėjome, jog dabartiniai šeimininkai keliukus perkasę. „Kuo daugiau griovių – tuo mažiau neprašytų svečių“, – pajuokavo E.Vaičiūnas, pastaruoju metu dar nelaukiantis organizuotų ekskursijų. Bet tiki, jog šį objektą artimoje ateityje pavyks padaryti patrauklų.



Kur susitiko du prezidentai

Marijampolėje Prezidento Kazio Griniaus muziejuje pasitikęs vyr. fondų saugotojas T.Kukauskas trumpai supažindino su šiuo muziejumi, į kurį kelią randa jau nemažai ir mūsų rajono moksleivių ekskursijų. Muziejus svarbus ir tuo, kad įsikūręs 19 amž. antroje pusėje statytame pastate, o 1904–1914 metais čia gyveno prezidentas su savo šeima. Vienoje muziejaus dalyje rodoma ekspozicija apie K.Griniaus gyvenimo kelią, kitoje – nuolatos keičiamos parodos, vyksta konferencijos, kiti renginiai. Dėmesį patraukia du reti eksponatai. K.Grinius ir jo žmona Kristina po mirties, jau šiais laikais, apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais už tai, kad Antrojo pasaulinio karo pradžioje savo namuose slėpė keletą žydų tautybės asmenų. Ir daug pasakanti nuotrauka, daryta 1950 metų birželio mėnesį: prie sergančio buvusio Prezidento K.Griniaus patalo sėdi būsimasis Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.



Palaimintojo keliais

Prie įtrauktos į Piligrimų kelią Marijampolės mažosios bazilikos pasitikęs klebonas kun. Andrius Šidlauskas kalbą užvedė apie tai, jog visi geri darbai prasideda nuo maldos. Ir Marijampolė bei jos grakšti bažnyčia atsirado iš to, kad pamaldi moteris grafienė Pranciška Butlerienė nusprendė, vaikščiodama palei Šešupę, kalbėti rožinį. Kur baigusi kalbėti jo dalį, ten nurodžiusi pastatyti po koplyčią, o toje vietoje, kur užbaigė maldą, – bažnyčią.

Piligrimų kelio maršrute ši vieta atsidūrė todėl, kad buvo renkami sakraliniai objektai, susieti su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Vienas iš jo šventų darbų yra tai, jog arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbė Palaimintuoju. Marijampolės bažnyčia su Jurgiu Matulaičiu susijusi tuo, kad jis čia buvo pakrikštytas, čia palaidotas. Čia saugoma Jono Pauliaus II padovanotas arnotas, Palaimintojo Jurgio relikvijos. Marijampolės baziliką gausiai lanko piligrimai, atvažiuoja net amerikiečiai iš marijonų vienuolių administruojamų parapijų. Jų keliai būtinai veda į Lūginės kaimą, kur netoli J.Matulaičio tėviškės vietos pastatyta koplyčia. Restauruoti bažnyčios vargonai laikomi vienais geriausių Lietuvoje, čia saugomas neseniai atrastas ypatingas Mergelės Marijos paveikslas. Jis nutapytas 1681 metais ir dar kitaip vadinamas Vaizbūniškių madonos paveikslu.

Šiuo metu remontuojama jau gerokai apšepusios bažnyčios išorė. Klebonas viltingai laukia, kada pasieks programos lėšos – tuomet bus sutvarkytas visas fasadas, aplinka, vidus, net koplyčios, taip pat įkurtas piligrimų turistų informacijos centras su nakvynės namais



Laukdami nesnaudžia

Grįžtant į Vilkaviškio rajoną stiprėjo mintis, jog prieš ieškant stebuklų ir grožybių svetimose šalyse būtina patiems pažinti kultūrinę bei istorinę praeitį ir paveldą perduoti ateities kartoms.

Apie Jono Basanavičiaus sodybą-muziejų, rodos, jau tiek daug girdėta, tačiau Sigitas Plečkaitis sugebėjo sudominti šviežia informacija: nuo liepos mėnesio čia teikiamos mokamos paslaugos, nuo spalio mėnesio pradedamos vykdyti edukacinės programos. Muziejus šiemet sulaukė jau daug daugiau lankytojų nei pernai, išplėtė ekskursijų tematiką ir apimtis. Pavyzdžiui, dabar galima užsisakyti ekskursiją po Bartninkų apylinkes. Aplankoma Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, Piliakalnių piliakalnis, kapinės, kuriose palaidoti 1863 metų sukilimo dalyviai. Tai būna patrauklus ir vaizdingas pasakojimas, kaip šio krašto žmonės net niūriausiais priespaudos metais išsaugojo lietuviškumą, tautiškumą, atlaikydami ir caro priespaudą, ir polonizaciją.

Į kelionę įsijungusi Marijampolės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyriausioji specialistė kultūrai, sportui ir turizmui Danguolė Micutienė pasidžiaugė šio muziejaus nauju alsavimu ir darbuotojų kūrybiškumu. Ji sakė, jog pagal parengtą projektą gauta lėšų kompleksiškai sutvarkyti sodybos pastatus ir aplinką. Per trejus ateinančius metus reikės atlikti darbų beveik už pusantro milijono litų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas