|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-09-25 10:09
Birutės NENĖNIENĖS nuotr.
„Tėve, tu žinai, kad vos vienus metus gyvenu dykumoje, bet per tą laiką šešis ar septynis kartus mus buvo užpuolę skėriai. Puikiai žinai, kad jie – gyvas siaubas, nes lenda, kur tik gali, net į maistą. Ką darai, kai šitaip atsitinka?“ Senolis, išgyvenęs dykumoje keturiasdešimt metų, atsakė: „Pirmus kartus, kai man įkrisdavo bent mažiausias skėrys, viską iškart išpildavau. Vėliau įpratau skėrius ištraukti iš sriubos ir ją suvalgydavau. Dar vėliau valgydavau viską – sriubą su skėriais. Dabar, jei koks patekęs į sriubą skėrys bando išsiropšti, įstumiu jį atgal.“ Laikui bėgant priprantame prie visko ir susitaikome su tuo, kas iš pradžių buvo nemalonu. Kai kurie net išmoksta vertinti savo silpnybes. Bruno FERRERO Publikuota: 2007-09-25 10:09:11 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|