|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2007-09-25 09:45
I.Kneizevičienės nuomone, sėkmingą departamento darbą lėmė ir specialistų kompetencija.
Labai gaila, kad visu tuo mūsų specialistai mažai galėjo pasinaudoti. Dėl ribotų finansinių išteklių ir dabar negalime pasiūlyti šiuolaikinių darbo priemonių ir technologijų, nors privačios firmos, kurių darbą privalome kontroliuoti, seniai tuo naudojasi. Dėl tos pačios priežasties negalėjome deramai sumokėti už darbą gerai jį atlikusiems specialistams. Kai bandau trumpai mintimis perbėgti tą 10 metų laikotarpį, matau begalinį skubėjimą, būtinybę daugelį sudėtingų darbų atlikti per trumpą laiką, didžiulę psichologinę įtampą. Bet kokiu atveju privalėdavome suprasti kiekvieną piliečio problemą, surasti įstatymams neprieštaraujantį kompromisą tai problemai spręsti ir bendrą kalbą su žmogumi. Einant metams, formavosi valstybinė politika žemės tvarkymo srityje, atsirado daug naujų įdomių žemėtvarkos darbų, kuriuose žemėtvarkos specialistai gali realizuoti savo kūrybiškumą ir tobulinti kvalifikaciją. Formavosi žemės teisė, nekilnojamojo turto registras. Įstatymų laikymasis tapo gyvenimo norma. Žemėtvarka, susijusi su vienu brangiausių lietuviui turtu – žeme, įtraukta į sferą, kur brolis nesutaria su broliu, kur geros kaimynystės klausimas tampa labai aktualus. Gaila, bet žemės nuosavybės įstatymų nesupratimas, dažnas jų kaitaliojimas sudarė erdvę nuomonei apie korupcinius sprendimus. Departamentui buvo keliami sudėtingi tiek fizine, tiek psichologine prasme uždaviniai. 1997 metais departamente dirbo 248 darbuotojai. Per 10 metų jų sumažėjo iki 90. Iš jų 5 dirba pačioje Marijampolės apskrities viršininko administracijoje, kiti – Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės žemėtvarkos skyriuose. Per metus daugiau kaip 100 žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančių projektuotojų atlikdavo žemės reformos darbų už 3-5 mln. litų. Mūsų apskritis – viena iš mažesnių Lietuvoje, todėl ir departamentas vienas mažiausių, lyginant su kitomis apskritimis. Per šį laikotarpį jame dirbo ne vien žemėtvarkos specialistai, buvo atvejų, kai ir kitų specialybių žmonės sugebėjo tinkami atlikti šias pareigas. Einant metams ir keičiantis žemėtvarkos darbų sudėtingumui, departamente pasiliko tik žemėtvarkos mokslus baigę specialistai, užgrūdinti žemės reformos skersvėjų. Darbščių ir pareigingų žmonių dėka pavyko įvykdyti Vyriausybės užduotį – iki 2007 metų pabaigos atkurti nuosavybės teisę į žemę visiems, turintiems šią teisę. Šiuo metu nagrinėjami likę probleminiai atvejai arba projektuojami sklypai nuosavybės atkūrimui tiems, kurie išvadas apie teisę į nuosavybę pateikė jau šiais metais. Marijampolės apskrityje, 2007 m. sausio 1 dienos duomenimis, buvo per 83 tūkst. žemės naudotojų. Kiekvienam iš jų suformuoti sklypai, parengtos žemės naudojimo įteisinimo arba nuosavybės dokumentų bylos. 61 proc. apskrities teritorijos yra privati nuosavybė (Lietuvoje – 53 proc.). Žemės ūkio paskirties žemės privati nuosavybė sudaro 81 proc. (Lietuvoje – 72 proc.). Šiuo metu nuosavybės atkūrimo tema jau nebeaktuali, todėl labiau visus domina kiti žemės reformos darbai: žemės pardavimas, žemės sklypų konsolidacijos projektai, žemės sklypų formavimo projektai, žemėtvarkos schemų rengimas, kadastriniai matavimai ir t. t. Visi šie darbai sudaro labai svarų indėlį į kaimo plėtrą, infrastruktūros kūrimą ir gyvenimo kokybės gerinimą. Labai džiaugiuosi, kad nuveikta tikrai daug darbų, subrandinta daug naujų idėjų, vykdoma daug naujų žemėtvarkos projektų. Gal mums buvo truputį lengviau, kad mūsų apskritis mažesnė, kad tai – labiau žemės ūkio kraštas, kur savininkai skubėjo atgauti savo žemę, labiau domėjosi nuosavybės atkūrimą reglamentuojančiais įstatymais. Tačiau manau, kad daug lėmė departamento specialistų, dirbančių čia daug metų, tokių kaip S.Lapinskienė, R.Slančiauskienė, R.Stočkus, Žemėtvarkos skyrių vedėjai A.Vaičiūnas, S.Kravčenka, I.Šveikauskienė, ir patyrusių specialistų P.Tumos, P.Aleksos, V.Belazarienės, L.Atkočiūnienės, R.Pačėsienės, R.Domeikos kompetencija, įgalinusi pasiekti tai, ką šiandien turime. Labai esu dėkinga ilgamečiam apskrities viršininkui Albinui Mitrulevičiui, kurio kompetencija, supratimas ir pagalba mus lydėjo paskutiniuosius šešerius metus. Per tuos metus kai kurie darbuotojai, neturėję universitetinio išsilavinimo, sugebėjo jį įgyti, aukodami laisvą laiką ir privačias lėšas. O S.Lapinskienė, I.Šveikauskienė ir aš pati įgijome žemėtvarkos magistro laipsnį. Labai džiaugiuosi visais departamento specialistais, pasitikiu jais ir tikiuosi, kad jų profesionalumas pasitarnaus žemės tvarkymo sistemai tobulinti, visi ras savo vietą ateities darbuose, o visi sunkumai ir nepasisekimai liks praeityje. Linkiu visiems nepavargti, siekti tobulėjimo, būti jautriems ir profesionaliems darbuose ir, be abejo, laimingiems savo šeimose. Irena KNEIZEVIČIENĖ Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorė Publikuota: 2007-09-25 09:45:27 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|