|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-09-25 09:41
|
|
|
Virš žemės vingiuojančios trasos reikalauja itin akylos priežiūros, todėl šilumos tiekėjai jų perimti neketina.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Individualių namų savininkai, šilumą gaunantys iš miestų katilinių, artėjant kūrenimo sezonui kaskart jaučiasi neramiai. Mat kasmet girdi įspėjimus, kad centralizuotos šilumos gali ir nebegauti.
Reikalauja tvarkos
Tokie individualių namų savininkų nusiskundimai pasiekė redakciją. Žmonės teiravosi, ką reikės daryti, jei UAB „Litesko“ likus kelioms savaitėms iki kūrenimo sezono pradžios praneš, kad paslaugos nebeteiks. Namuose turintys nuo seno likusias krosnis kaip nors išgyvens. Bet ką daryti tiems, kurie jas išgriovė ir naudojasi tik centralizuotai tiekiama šiluma?
UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorius Gintautas Tamulis neslėpė, kad su individualiais namais ir jų šildymu bendrovei kyla daug problemų. Tačiau tikino, kad vartotojų, nors ir smulkių, niekas neskriaudžia, tik reikalauja elementarios tvarkos: sutvarkytų dokumentų, kad trasos būtų paruoštos kūrenimo sezonui, atlikti hidrauliniai bandymai, skaitikliams padarytos patikros ir t. t. Šiuo metu, kai iki kūrenimo sezono telikę kelios savaitės, ant „Vilkaviškio šilumos“ vadovo stalo dar nėra nė vieno dokumento, kuris liudytų, kad individualūs vartotojai sezonui pasiruošė. Todėl ir pasigirsta pagąsdinimų, kad šiluma jiems tiekiama nebus.
Priklauso kooperatyvams
Būtent tie dokumentai ir smaugia individualius vartotojus. Ko gero, problemų nekiltų, jei kiekvienas individualus šilumos vartotojas atsakytų tik pats už save. Tačiau UAB „Litesko“ tvirtina negalinti sudaryti sutarčių su kiekvienu vartotoju atskirai, nes jie šilumą gauna ne „Litesko“, o saviems kooperatyvams priklausančiomis trasomis. Nors dauguma kooperatyvų mielu noru už dyką savo trasas atiduotų UAB „Litesko“ nuosavybėn, šilumos tiekėjai jų imti neketina. Mat trasos – senos, padarytos iš pigių medžiagų, kai kurios jų net antžeminės, o tokias reikia itin akylai prižiūrėti. Be to, individualūs vartotajai šilumos sunaudoja mažai, ją taupo, tad tiekėjams tokių trasų išlaikymas būtų nuostolingas.
Maždaug prieš du dešimtmečius, kai šiluma iš centrinių katilinių tekėjo pusvelčiui, daug individualių namų savininkų nebenorėjo terliotis prie anglimis bei malkomis kuriamų krosnių ir ėmė rūpintis, kaip įsivesti centralizuotą šildymą.
Tuometinė rajono Liaudies deputatų taryba „palaimino“ privatininkų norą burtis į kooperatyvus ir vedžiotis centralizuotą šildymą. Už kooperatyvų lėšas po privačių namų kvartalus buvo išvedžiotos trasos, vamzdynai. Vartotojų vis daugėjo. G.Tamulis prisimena, kad „anais laikais“ centrinės katilinės tiekiama šiluma pasiekdavo 360 vartotojų ne tik Vilkaviškyje, bet ir Kybartuose, Virbalyje, Pilviškiuose. Tuomet niekas nesitikėjo, kad keleriopai pabrangus šilumai šio patogumo teks atsisakyti ir vėl grįžti prie kietojo kuro katilų.
Kelia grėsmę miestui
Pabrangus šiluminei energijai, privačių vartotojų kasmet vis mažėjo, kol kooperatyvuose beliko po kelis, norinčius gauti centralizuotą šildymą. Šiuo metu, anot G.Tamulio, sąrašuose dar figūruoja 90 pavardžių, tačiau realiai centralizuotą šilumą ima dvigubai mažiau. Daugelis centralizuotą šilumą pasilikę kaip alternatyvą ir naudoja ją tik retkarčiais, kai už lango spusteli itin stiprus šaltis arba prisireikia išvykti iš namų ir nėra kam pakurti krosnies bei kitais panašiais atvejais. Šilumos tiekėjai paskaičiavę, kad jiems energiją apsimoka tiekti tik tokiam vartotojui, kuris per sezoną sunaudoja ne mažiau kaip 15 MWh. Tačiau yra ir tokių, kurių skaitikliai įsuka dešimtkart mažiau.
Tokia situacija, kai vartotojai šilumos neatsisako, o ją ima tik kada panorėję, šilumos tiekėjams kelia itin didelių problemų. Buvę atvejų, kai dėl avarijos trasoje visas miestas vos neliko be šildymo. Tokia avarinė situacija susidaro tuomet, kai pinigus taupantis vartotojas centralizuotą šildymą įsijungia tik gerokai spustelėjus šaltukui. Trasose likęs vanduo būna užšalęs, tad vamzdynai susprogsta. Kritus slėgiui, automatiškai išsijungia šildymas visame mieste.
– Laimei, tokio masto avarijos dar neturėjome. Bet jūs tik įsivaizduokite, kas tuomet nutiktų, – baiminosi G.Tamulis. – Žmonės liktų be šildymo, o mes patirtume tokių nuostolių, kad sunku net nusakyti. Ir kas tada būtų kaltas? Tektų iš varžytynių parduoti privatininko namuką, ir tai nepadengtų nuostolių.
Moka kompensacijas
Dėl to šilumos tiekėjai pageidauja, kad tik retkarčiais centralizuotą šildymą įsijungiantys vartotojai išvis atsisakytų „Litesko“ paslaugų. Prieš sezoną vartotojai apklausiami, ar pageidaus centralizuotos šilumos. Prievarta atjungti šildymo sistemos tiekėjai negali, tačiau jei žmogus sutinka centralizuotos šilumos atsisakyti, jo mazgas atjungiamas (paprastai tariant, nupjaunami į jį vedantys vamzdžiai).
G.Tamulis pripažįsta, kad ne visi buvę, o dabar jau beveik
suirę kooperatyvai turi jiems atstovaujančius pirmininkus. Todėl kyla problemų ne tik dėl dokumentų, bet ir dėl trasų parengimo kūrenimo sezonui. Tuomet pavieniams vartotojams gresia tikimybė negauti centralizuotos šilumos. Iki šiol šilumos tiekėjai dar nesiėmė tokių drastiškų priemonių, bet apie tai įspėja gan dažnai.
G.Tamulio žiniomis, rajone belikę pora namų, kurių savininkai neturi jokios alternatyvios šildymo sistemos ir naudojasi tik UAB „Litesko“ paslaugomis. Tokiems vartotojams, norėdami atjungti sistemą, šilumos tiekėjai išmokėtų kompensacijas. UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorius patikino, kad tikrai nebus taip, kad likus keletui savaičių iki kūrenimo sezono pradžios vartotojas sužinos, jog jo šilumos mazgas atjungiamas. Įstatymai įpareigoja apie tai pranešti mažiausiai prieš metus laiko.
Individualių namų savininkai, šilumą gaunantys iš miestų katilinių, artėjant kūrenimo sezonui kaskart jaučiasi neramiai. Mat kasmet girdi įspėjimus, kad centralizuotos šilumos gali ir nebegauti. |
Tokie individualių namų savininkų nusiskundimai pasiekė redakciją. Žmonės teiravosi, ką reikės daryti, jei UAB „Litesko“ likus kelioms savaitėms iki kūrenimo sezono pradžios praneš, kad paslaugos nebeteiks. Namuose turintys nuo seno likusias krosnis kaip nors išgyvens. Bet ką daryti tiems, kurie jas išgriovė ir naudojasi tik centralizuotai tiekiama šiluma?
UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorius Gintautas Tamulis neslėpė, kad su individualiais namais ir jų šildymu bendrovei kyla daug problemų. Tačiau tikino, kad vartotojų, nors ir smulkių, niekas neskriaudžia, tik reikalauja elementarios tvarkos: sutvarkytų dokumentų, kad trasos būtų paruoštos kūrenimo sezonui, atlikti hidrauliniai bandymai, skaitikliams padarytos patikros ir t. t. Šiuo metu, kai iki kūrenimo sezono telikę kelios savaitės, ant „Vilkaviškio šilumos“ vadovo stalo dar nėra nė vieno dokumento, kuris liudytų, kad individualūs vartotojai sezonui pasiruošė. Todėl ir pasigirsta pagąsdinimų, kad šiluma jiems tiekiama nebus.
Būtent tie dokumentai ir smaugia individualius vartotojus. Ko gero, problemų nekiltų, jei kiekvienas individualus šilumos vartotojas atsakytų tik pats už save. Tačiau UAB „Litesko“ tvirtina negalinti sudaryti sutarčių su kiekvienu vartotoju atskirai, nes jie šilumą gauna ne „Litesko“, o saviems kooperatyvams priklausančiomis trasomis. Nors dauguma kooperatyvų mielu noru už dyką savo trasas atiduotų UAB „Litesko“ nuosavybėn, šilumos tiekėjai jų imti neketina. Mat trasos – senos, padarytos iš pigių medžiagų, kai kurios jų net antžeminės, o tokias reikia itin akylai prižiūrėti. Be to, individualūs vartotajai šilumos sunaudoja mažai, ją taupo, tad tiekėjams tokių trasų išlaikymas būtų nuostolingas.
Maždaug prieš du dešimtmečius, kai šiluma iš centrinių katilinių tekėjo pusvelčiui, daug individualių namų savininkų nebenorėjo terliotis prie anglimis bei malkomis kuriamų krosnių ir ėmė rūpintis, kaip įsivesti centralizuotą šildymą.
Tuometinė rajono Liaudies deputatų taryba „palaimino“ privatininkų norą burtis į kooperatyvus ir vedžiotis centralizuotą šildymą. Už kooperatyvų lėšas po privačių namų kvartalus buvo išvedžiotos trasos, vamzdynai. Vartotojų vis daugėjo. G.Tamulis prisimena, kad „anais laikais“ centrinės katilinės tiekiama šiluma pasiekdavo 360 vartotojų ne tik Vilkaviškyje, bet ir Kybartuose, Virbalyje, Pilviškiuose. Tuomet niekas nesitikėjo, kad keleriopai pabrangus šilumai šio patogumo teks atsisakyti ir vėl grįžti prie kietojo kuro katilų.
Pabrangus šiluminei energijai, privačių vartotojų kasmet vis mažėjo, kol kooperatyvuose beliko po kelis, norinčius gauti centralizuotą šildymą. Šiuo metu, anot G.Tamulio, sąrašuose dar figūruoja 90 pavardžių, tačiau realiai centralizuotą šilumą ima dvigubai mažiau. Daugelis centralizuotą šilumą pasilikę kaip alternatyvą ir naudoja ją tik retkarčiais, kai už lango spusteli itin stiprus šaltis arba prisireikia išvykti iš namų ir nėra kam pakurti krosnies bei kitais panašiais atvejais. Šilumos tiekėjai paskaičiavę, kad jiems energiją apsimoka tiekti tik tokiam vartotojui, kuris per sezoną sunaudoja ne mažiau kaip 15 MWh. Tačiau yra ir tokių, kurių skaitikliai įsuka dešimtkart mažiau.
Tokia situacija, kai vartotojai šilumos neatsisako, o ją ima tik kada panorėję, šilumos tiekėjams kelia itin didelių problemų. Buvę atvejų, kai dėl avarijos trasoje visas miestas vos neliko be šildymo. Tokia avarinė situacija susidaro tuomet, kai pinigus taupantis vartotojas centralizuotą šildymą įsijungia tik gerokai spustelėjus šaltukui. Trasose likęs vanduo būna užšalęs, tad vamzdynai susprogsta. Kritus slėgiui, automatiškai išsijungia šildymas visame mieste.
– Laimei, tokio masto avarijos dar neturėjome. Bet jūs tik įsivaizduokite, kas tuomet nutiktų, – baiminosi G.Tamulis. – Žmonės liktų be šildymo, o mes patirtume tokių nuostolių, kad sunku net nusakyti. Ir kas tada būtų kaltas? Tektų iš varžytynių parduoti privatininko namuką, ir tai nepadengtų nuostolių.
Dėl to šilumos tiekėjai pageidauja, kad tik retkarčiais centralizuotą šildymą įsijungiantys vartotojai išvis atsisakytų „Litesko“ paslaugų. Prieš sezoną vartotojai apklausiami, ar pageidaus centralizuotos šilumos. Prievarta atjungti šildymo sistemos tiekėjai negali, tačiau jei žmogus sutinka centralizuotos šilumos atsisakyti, jo mazgas atjungiamas (paprastai tariant, nupjaunami į jį vedantys vamzdžiai).
G.Tamulis pripažįsta, kad ne visi buvę, o dabar jau beveik suirę kooperatyvai turi jiems atstovaujančius pirmininkus. Todėl kyla problemų ne tik dėl dokumentų, bet ir dėl trasų parengimo kūrenimo sezonui. Tuomet pavieniams vartotojams gresia tikimybė negauti centralizuotos šilumos. Iki šiol šilumos tiekėjai dar nesiėmė tokių drastiškų priemonių, bet apie tai įspėja gan dažnai.
G.Tamulio žiniomis, rajone belikę pora namų, kurių savininkai neturi jokios alternatyvios šildymo sistemos ir naudojasi tik UAB „Litesko“ paslaugomis. Tokiems vartotojams, norėdami atjungti sistemą, šilumos tiekėjai išmokėtų kompensacijas. UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorius patikino, kad tikrai nebus taip, kad likus keletui savaičių iki kūrenimo sezono pradžios vartotojas sužinos, jog jo šilumos mazgas atjungiamas. Įstatymai įpareigoja apie tai pranešti mažiausiai prieš metus laiko.
Publikuota: 2007-09-25 09:41:19
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|