„Santaka“ / Prisiminimai ir linkėjimai iš Izraelio

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-09-21 16:25

Dalinkitės:  


Š.Pustapedskio gyvenimo kelias prasidėjo Vilkaviškyje.

Prisiminimai ir linkėjimai iš Izraelio

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilkaviškį garsino M.Pustapedskio leidykla ir knygynas. Šioje leidykloje išleistos knygos ir atvirukai – vertingas kultūros paveldas. Keletą leidinių saugo ir Krašto muziejus. Šią vasarą iš Izraelio atvykęs žydų istorijos Vilkaviškyje tyrinėtojas Ralph Selinger Krašto muziejaus darbuotojams papasakojo, kad Izraelyje gyvena Š.Pustapedskis, garsiojo spaustuvininko ir knygų leidėjo Makso Pustapedskio sūnėnas. Su 93 metų senoliu, puikiai kalbančiu lietuviškai, muziejaus direktoriui Antanui Žilinskui teko bendrauti telefonu.

„Santakos“ laikraščio skaitytojams A.Žilinskas pateikia dalį Š.Pustapedskio prisiminimų, kurie užrašyti jo paties ranka lietuviškai.

Mano dėdė Maksas Pustapedskis buvo nužudytas kartu su mano tėvu, motina ir broliais. Dėdė Maksas norėjo išleisti lietuvių kalba kuo daugiau Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazistų kūrybos. Jis negalvojo apie uždarbį, tik norėjo skatinti jaunimą rašyti ir kurti.

Aš gimiau Vilkaviškyje 1914 metais ir kartu su senelio, gyvenusio Pūstapėdžiuose, šeima buvome išvežti į Rusiją. Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę, grįžome į Vilkaviškį – valstybė žydams suteikė visišką autonomiją. 1931 metais, baigęs gimnaziją, įstojau į Vytauto Didžiojo universitetą. 1933 metais kartu su kitais žydų jaunuoliais dalyvavau lietuvių lakūnų didvyrių Dariaus ir Girėno laidotuvėse.

Kai reikėjo atlikti karo prievolę, apskrities viršininkas pulkininkas Goštautas pasiūlė mokytis karo mokykloje. Aš, vienas iš nedaugelio žydų jaunuolių, 1936 metais gavau atsargos karininko laipsnį. Besimokydamas Čekoslovakijoje 1937 metais sužinojau, kad Lenkijos valdžia grasino karu Lietuvai. Mes, keletas žydų ir lietuvių, kreipėmės į Lietuvos garbės konsulą Čekoslovakijoje, nes norėjome kariauti už Lietuvą.

1939 metais mano sužadėtinė Liuba Uliamperlytė iš Vilkaviškio atvyko į Čekoslovakiją, kur įvyko mūsų vestuvės. Tais pačiais metais grįžau į Vilkaviškį, kaip šauktinis tarnavau 9 pėstininkų pulke. Buvau būrio vadas, kuopai vadovavo kapitonas Gogis. Po to tarnavau karo komendantūroje Vilkaviškyje. Karo komendantas buvo pulkininkas Matulionis.

Užėjus sovietams prasidėjo turto nacionalizacija. 1941 metų birželio 14 dieną, įskundus žydui komjaunuoliui Jazovskiui, aš ir mano šeima buvome suimti. Mus atskyrė. Mūsų vagone, be manęs ir mano draugo Zimanskio, visi buvo lietuviai, tarp jų – lakūnas Bronius Burkonis. Tą dieną atėjo Raudonojo kryžiaus sesutė Grajauskaitė tikrinti kalinių sveikatos. Ji, įlipusi į mūsų vagoną, tyliai pasakė: „Vyrai, laikykitės... Už poros dienų čia bus vokiečiai. Jūsų nesuspės išvežti.“

Visi pradėjo tyliai džiaugtis. Stalinas Maskvoje nežinojo, kad bus karas, Grajauskaitė – žinojo...

Naujojoje Vilnioje man pavyko atsisveikinti su žmona. Prasidėjo ilga kelionė į Sibirą. Ten mus uždarė į Rešiotų lagerį Nr. 7. Jame kalėjo apie 3 tūkst. kalinių. Sužinojome, kad kartu kali buvęs Lietuvos prezidentas Stulginskis, ministrai Šilingas ir Stanišauskas, pulkininkas Matulionis, visi Lietuvos karo lakūnai, departamento direktorius Sipavičius. Su juo tapome lyg broliai. Laidojant kalinius, kartu su juo giedodavome „Marija, Marija...“ Mus piktino, kaip buvo žeminamas mūsų prezidentas, mes verkdavome, kai matydavome jį šunidėje ieškantį maisto atliekų.

Regėdamas, kaip sovietai elgiasi su Stulginskiu, galvojau, jog gerai padarė A.Smetona, palikdamas Lietuvą.

Darbo stovyklos viršininkas Siviakovas mums atvirai sakė: „Jus atvežė čia pastipti ir jūs būtinai pastipsite.“ Stovykloje kilo badas, kasdien mirdavo po 50 ir daugiau kalinių. Baisu ir prisiminti – kaliniai valgė mirusiuosius... Sunkiai dirbdamas susirgau. Mano laimei, stovykloje sanitaru dirbo vilkaviškietis Daumantas, kuris mane ir išgelbėjo.

Stovykloje mane tardė ir skyrė aštuonerius metus lagerio darbų, 10 metų praleidau tremtyje. Į Lietuvą grįžau 1957 metais.

Noriu pasakyti, jog dėl žydų tragedijos Lietuvoje kaltinu vokiečių nacistus, Lietuvos nacionalistus ir žydų komunistus. Pastarieji sovietų okupacijos metais visus labai piktino savo pasielgimais. Jie įskundė mane ir mano tautiečius. Prieš karą buvo suimta ir išvežta į Sibirą apie 7000 žydų ir 35 tūkst. lietuvių. Aš nesu religingas, bet galvoju, kad viskas pareina nuo Dievo. Tie, kurie mane skundė ir tardė – Jazovskis, žiaurusis Goldšteinas – buvo Vilkaviškyje nužudyti, o aš likau gyvas, sulaukiau 93 metų ir džiaugiuosi, kad Vilkaviškyje mane prisimena.

Jaunoji Lietuvos karta, gyvenkite laisvoje šalyje ir dainuokite, kaip ir aš dainuoju: „Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka“.

Su didele pagarba



Š.PUSTAPEDSKIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas