|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-09-21 15:22
|
|
|
Vakar, rugsėjo 21-ąją, minėjome Tarptautinę Alzheimerio ligos dieną. Lietuvoje yra net 30 tūkst. žmonių, sergančių šia „šimtmečio epidemija“. Tai liga, kuri sukelia negrįžtamai progresuojančią silpnaprotystę. Nuo to nėra apsaugotas nė vienas – beveik pusė vyresnių nei 85 metų asmenų ja suserga.
Šiuo metu Europos Sąjungoje apie 2,5 mln. vyrų ir 3 mln. moterų serga silpnaprotyste. 60–70 proc. visų silpnaprotystės atvejų diagnozuoti dėl Alzheimerio ligos. Lietuvoje 2007 metais registruoti tik 1163 sergantieji Alzheimerio liga. Tačiau Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentė Daiva Andrulienė tvirtina, kad iš tiesų net 30 tūkst. lietuvių serga „šimtmečio epidemija“. Tai patvirtina ir ES statistika – pagal ją Lietuvoje turėtų būti nuo 16 iki 35 tūkst. Alzheimerio liga sergančių pacientų.
Liga prasideda visiškai nekaltai – žmogus tampa šiek tiek išsiblaškęs, kartais ką nors supainioja. Pamažu silpnėja sugebėjimai, asmuo gali atlikti tik įprastus darbus. Vėliau atsiranda skaitymo, rašymo ir skaičiavimo sunkumų, pasidaro sunku kalbėti. Žmogus ima visiškai nebesiorientuoti aplinkoje. Vis sparčiau nyksta atmintis – ligonis pradeda neatpažinti net artimiausių žmonių. Daugelį metų lėtai, bet tolydžiai progresuojanti liga sunaikina žmogaus gyvenimą, asmenybę. Ligonis tampa nejudrus, jis prikaustomas prie lovos, pasidaro neatsparus infekcijoms, jo kūnas nebeturi jėgų kovoti su ligomis.
Alzheimerio liga sergantys asmenys nuo simptomų atsiradimo vidutiniškai išgyvena 7–12 metų. Daugelis pacientų ankstyvoje ligos stadijoje sumenkina arba slepia savo atminties sutrikimus, todėl artimieji turėtų patys atkreipti dėmesį į pakitusį senyvo žmogaus elgesį.
Patys ligoniai pradinėje fazėje jaučia, kad jų mąstymui kažkas ne taip. Atsiranda nerimas bei depresija. Būtent šioje fazėje gali pasitaikyti ketinimų nusižudyti. Palaipsniui išnyksta „gerų manierų“ suvokimas, tačiau nėra prasmės nuolat kritikuoti ar bandyti vėl išmokyti to, ko ligonis jau nebepajėgs.
Ligai progresuojant, atskirose smegenų srityse žūva neuronai. Sergančiųjų smegenys vidutiniškai sveria 500 g mažiau negu sveiko žmogaus.
Alzheimerio ligos išgydyti negalima, tačiau lėtesnis ligos progresavimas – pasiekiamas. Slaugantieji Alzheimerio liga sergantį žmogų turėtų skatinti veiksmus, kuriuos ligonis gali atlikti savarankiškai, būtini ir fiziniai pratimai.
Alzheimerio liga gali susirgti ir jaunesni asmenys (iki 65 metų), tuomet liga greičiau progresuoja, pasireiškia kalbos, rašymo, skaitymo, veiklos sutrikimai. Susirgus vyresniam žmogui, progresavimas lėtesnis, o pagrindinis simptomas – blogėjanti atmintis.
Beje, Alzheimerio liga dažniau serga moterys. Įtakos šiai ligai atsirasti turi paveldimumas, patirtos galvos traumos, alkoholizmas, bloga socialinė ir ekonominė padėtis, menkas išsilavinimas.
„Santakos“ inf.
Vakar, rugsėjo 21-ąją, minėjome Tarptautinę Alzheimerio ligos dieną. Lietuvoje yra net 30 tūkst. žmonių, sergančių šia „šimtmečio epidemija“. Tai liga, kuri sukelia negrįžtamai progresuojančią silpnaprotystę. Nuo to nėra apsaugotas nė vienas – beveik pusė vyresnių nei 85 metų asmenų ja suserga. |
Šiuo metu Europos Sąjungoje apie 2,5 mln. vyrų ir 3 mln. moterų serga silpnaprotyste. 60–70 proc. visų silpnaprotystės atvejų diagnozuoti dėl Alzheimerio ligos. Lietuvoje 2007 metais registruoti tik 1163 sergantieji Alzheimerio liga. Tačiau Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentė Daiva Andrulienė tvirtina, kad iš tiesų net 30 tūkst. lietuvių serga „šimtmečio epidemija“. Tai patvirtina ir ES statistika – pagal ją Lietuvoje turėtų būti nuo 16 iki 35 tūkst. Alzheimerio liga sergančių pacientų.
Liga prasideda visiškai nekaltai – žmogus tampa šiek tiek išsiblaškęs, kartais ką nors supainioja. Pamažu silpnėja sugebėjimai, asmuo gali atlikti tik įprastus darbus. Vėliau atsiranda skaitymo, rašymo ir skaičiavimo sunkumų, pasidaro sunku kalbėti. Žmogus ima visiškai nebesiorientuoti aplinkoje. Vis sparčiau nyksta atmintis – ligonis pradeda neatpažinti net artimiausių žmonių. Daugelį metų lėtai, bet tolydžiai progresuojanti liga sunaikina žmogaus gyvenimą, asmenybę. Ligonis tampa nejudrus, jis prikaustomas prie lovos, pasidaro neatsparus infekcijoms, jo kūnas nebeturi jėgų kovoti su ligomis.
Alzheimerio liga sergantys asmenys nuo simptomų atsiradimo vidutiniškai išgyvena 7–12 metų. Daugelis pacientų ankstyvoje ligos stadijoje sumenkina arba slepia savo atminties sutrikimus, todėl artimieji turėtų patys atkreipti dėmesį į pakitusį senyvo žmogaus elgesį.
Patys ligoniai pradinėje fazėje jaučia, kad jų mąstymui kažkas ne taip. Atsiranda nerimas bei depresija. Būtent šioje fazėje gali pasitaikyti ketinimų nusižudyti. Palaipsniui išnyksta „gerų manierų“ suvokimas, tačiau nėra prasmės nuolat kritikuoti ar bandyti vėl išmokyti to, ko ligonis jau nebepajėgs.
Ligai progresuojant, atskirose smegenų srityse žūva neuronai. Sergančiųjų smegenys vidutiniškai sveria 500 g mažiau negu sveiko žmogaus.
Alzheimerio ligos išgydyti negalima, tačiau lėtesnis ligos progresavimas – pasiekiamas. Slaugantieji Alzheimerio liga sergantį žmogų turėtų skatinti veiksmus, kuriuos ligonis gali atlikti savarankiškai, būtini ir fiziniai pratimai.
Alzheimerio liga gali susirgti ir jaunesni asmenys (iki 65 metų), tuomet liga greičiau progresuoja, pasireiškia kalbos, rašymo, skaitymo, veiklos sutrikimai. Susirgus vyresniam žmogui, progresavimas lėtesnis, o pagrindinis simptomas – blogėjanti atmintis.
Beje, Alzheimerio liga dažniau serga moterys. Įtakos šiai ligai atsirasti turi paveldimumas, patirtos galvos traumos, alkoholizmas, bloga socialinė ir ekonominė padėtis, menkas išsilavinimas.
„Santakos“ inf.
Publikuota: 2007-09-21 15:22:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|