Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-04-01 17:22

---

Pirmieji Narvydo Paulionio autografai – literatūrinės popietės dalyviams.

Romo ČĖPLOS nuotr.

„Rašymas – mano džiaugsmas, ramybė, gerumas“... – poezijos gerbėjams, susirinkusiems į eilėraščių knygelės „Širdingi žodžiai“ pristatymą, kalbėjo jos autorius Narvydas Paulionis.

Pasak Didvyžių pensionato direktorės Gražinos Grigienės, poetai pas juos gimste gimsta. Ir Narvydas Paulionis tiesiog įsiveržė į literatūrinį pensionato gyvenimą. Per porą metų, kai jis gyvena Didvyžiuose, ko gero, nė vienas pensionato laikraščio „Likimo draugas“ numeris neišėjo be jo kūrybos, Narvydo eilėraščiai skambėjo įvairiausiomis progomis.

Dabar jie gražiai sugulė į rinkinio „Širdingi žodžiai“ puslapius, o knygelės pristatymas tapo švente visiems pensionato poezijos mylėtojams: ir gyventojams, ir darbuotojams.

Ta proga buvo išleistas ir literatūrinis „Likimo draugo“ priedas „Mūsų kūryba“ su kitų pensionato gyventojų rašiniais, atvažiavo svečių iš Marijampolės apskrities Socialinių reikalų ir švietimo departamento, Vilkaviškio viešosios bibliotekos, eilėraščių žodžius supo Muzikos mokyklos kanklininkių melodijos.

Šventės „kaltininkas“ N.Paulionis pasakojo, kad jau vaikystėje kalbėjęs poetinėmis frazėmis, ir žmonės jam pranašavo poeto ateitį, nors pats jis tuomet net nesuprasdavęs, ką tas žodis reiškia. Užrašinėti savo mintis pradėjo nuo aštuntos klasės, intensyviau kurti – nuo 1984-ųjų, kai, anot jo, „po mano gyvenime įvykusio lūžio atsirado poreikis rašyti sau ir kitiems paskaityti.“ N.Paulionio eilėse – visas jo gyvenimas: aprašytos vietovės, kuriose teko būti ar dirbti, svajonės, išgyvenimai, viltys... Dabar penkiasdešimtmetį perkopusiam vyriškiui kūryba yra vienas iš gyvenimo džiaugsmų.

Klausantis tą popietę skambėjusių eilėraščių negalėjai nejausti, kad tą kūrybos džiaugsmą išgyvena ne vienas pensionato gyventojas: Onutė Valaitytė, Ala Bugačeva, Izabelė Marcinkevičiūtė Večeslavas Komar, Antanas Gustaitis... Neatsitiktinai N.Paulionio knygelės pristatyme dalyvavęs Marijampolės apskrities Socialinių reikalų ir švietimo departamento direktorius Stasys Luobikis pastebėjo, kad pensionate talentams palanki atmosfera. Tai didelis direktorės G.Grigienės (beje, ne tik gražiai skaitančios gyventojų kūrybą, bet ir pačios linkusios į kūrybą) nuopelnas, kad kuriantys žmonės yra atrandami, paskatinami, matomi. Jų kūrybai skiriama vietos ne tik pensionato laikraščio puslapiuose. Kai pastebima, kad eilėraščiai „eina“ išleidžiamas literatūrinis priedas, vėliau – autorinės knygelės. Anksčiau buvo parengti Antano Sigito Gustaičio, Editos Vaičytės eilėraščių rinkiniai, dabar – N.Paulionio.

Reikia matyti, kokiu dideliu džiaugsmu spindi pensionato žmonių akys, kai jie skaito savo kūrybą, glosto savo knygelę ar deda autografą jos pirmajame lape. „Aš noriu palikti jums savo gražiausius žodžius ir mintis“, – rašo Narvydas Paulionis.



x x x



Narvydas PAULIONIS

Likimo laimė

Palaima meilė ir viltis

Žinau mane palikti neišdrįs

Žinau kad laukia ateitis

Nors būtų kelyje naktis



O groži žemės ir dangaus

O meile mylimo žmogaus

Kas mane vienišą priglaus

Gyvenimo džiaugsme ir liūdesy



Esu esu aš žavesy

Kitų prasmės ir laimės

Ne aš nebūsiu spindesy

Tokios šviesos kaip saulė



Gal gaus o gal negaus

Mano likimo laimės varpas

Gal greitai dar nešaus

Mirtis į mano širdį



Sakau kad nieko nebijau

Tegul visas pasaulis girdi

Poezijos vynu mane girdys

Mano valandos ir dienos



Goda

Gimiau aš sodams žydint

Norėčiau šiuo laiku ir mirt

Norėčiau daug ką šiam gyvenime

Norėčiau dar patirt



Viskas keičiasi aplinkui

O aš skubu

Vis linkui linkui

Ten kur likimas šaukia



Gyvenimas gražumą rodo

Ir man gyventi

Dar nenusibodo

Aš taip godoju savo godą



Aš ieškojau

aš ieškojau ilgai ir radau

gyvenime džiaugsmą ir laimę

aš nenoriu jau nieko daugiau

tik kūrybos ugny šviesiai degti



kur vaikystės prabėgusios dienos

kur mano gražiausi sapnai

nesugrįšiu į ten aš jau niekad

tiktai prisiminimais save guosiu nūnai



aš ieškojau blaškiausi verkiau

ir kentėjau pasaulyje kančią

ar kas gali būti likime svarbiau

už klaidas jūs manęs nepasmerkit

aš ieškojau žmonių šilumos ir gerumo

ir teisybės kely visada

juk gyvenime visko būna

ir graudu ir skaudu kai kada



aš ieškojau ilgai ir radau

savo šventą gyvenime vietą

man net pavargus ir niekada

prisiglaust prie akmens nebus kieta

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---